Šiaulių visuomenės sveikatos centras informuoja (ŠVSC), kad buvo gauti pranešimai apie nustatytus 2 meningokokinės infekcijos atvejus. Vienas iš jų – akmeniškis vyras, kuriam nustatyta meningokokinio meningito forma. Antrasis atvejis – Šiaulių rajono moksleiviui, kuriam išsivystė meningokokinio sepsio forma.

Užsikrėsti galima tik artimo kontakto metu
Rudens-žiemos-pavasario šaltuoju periodu, kai sergama dažniau įvairiomis peršalimo ligomis, gripu, suaktyvėja ir meningokokinės infekcijos sukėlėjų paplitimas. Reikėtų priminti, kad apie 20 proc. visuomenės yra meningokokų nešiotojai, kuriems nepasireiškia jokie ligos simptomai. Dar viena nemaža gyventojų dalis, užsikrėtę meningokoko bakterija, perserga lengva nazofaringitine forma, kai pasireiškia į peršalimo ligą panaši simptomatika, t. y. paskausta, peršti gerklę, nosį, atsiranda nedidelė temperatūra – būsena tokia, kai net nesikreipiama į gydytojus. Ir tik pavieniai atvejai, kai meningokokinė infekcija pasireiškia sunkia meningito ar žaibine sepsio forma, pasitaiko daug rečiau. Tokie ligoniai dažniausiai dėl sunkios sveikatos būklės hospitalizuojami ir patenka į susirgimų meningokokine infekcija statistiką.
Epidemiologai įspėja, kad užsikrėsti nuo sergančiojo meningokokine infekcija gali tik labai artimą kontaktą turėję asmenys: broliai, seserys, tėvai, auklės, valgę ar gėrę iš tų pačių indų, besibučiavę, sėdėję viename suole moksladraugiai, miegoję vienoje lovoje ar patalpoje. Tokie, artimą kontaktą turėję asmenys, turėtų būti nukreipiami pas šeimos gydytojus, kad būtų įvertinta sveikatos būklė ir skirta antibiotikų chemoprofilaktika, t. y. paskiriama vienkartinė antibiotiko dozė. Jeigu susirgimų kolektyve, bendruomenėje, atsiranda daugiau nei vienas – profilaktinis antibiotikų skyrimas taikomas didesniam kontaktinių skaičiui.

Kas yra meningokokinė infekcija?
Šią infekciją sukelia Neisseria meningitidis – gramneigiama bakterija. Sukėlėjas labai neatsparus gyvenamojoje aplinkoje. Ši bakterija sukelia beveik pusę bakterinių meningitų. Išskiriama daugiau nei 13 jos tipų, tačiau labiausiai paplitę A, B, C, Y ir W135. Lietuvoje vyrauja B tipo sukėlėjas. Ši infekcija paplitusi visame pasaulyje.
Infekcija plinta oro lašeliniu būdu, imlūs asmenys artimo kontakto metu užsikrečia per kvėpavimo takus. Užkrėsti gali tiek sergantis asmuo, tiek sveikas bakterijų nešiotojas. Bakterijų nešiojimas gali tęstis iki kelių savaičių. Inkubacinis periodas svyruoja 1–10 dienų (vidutiniškai 4 dienos).
Meningokokinė infekcija yra pavojinga įvairaus amžiaus žmonėms, tačiau dažniausiai ja serga vaikai iki 5 metų amžiaus.
Ankstyvieji meningokokinės ligos požymiai panašūs į peršalimo ligų: karščiavimas, galvos skausmas, šaltkrėtis, sprando raumenų sustingimas, vėmimas. Ir tik ligai progresuojant, atsiranda hemoraginis bėrimas, po ko seka ir sunkios komplikacijos. Todėl reikia būti labai budriems, kai aukšta temperatūra (39-40ºC) laikosi paros laikotarpyje, o vaikas yra vangus ir mieguistas. Reikia stebėti: ar neatsiranda kaklo ,,sukaustymas“, kai negalima palenkti galvos į priekį, ar neatsiranda bėrimo ant kūno (nugaros, galūnių) ir jis neišnyksta, prispaudus skaidraus stiklo stiklinę. Tokiu atveju kreiptis į gydytoją reikia nedelsiant.

ŠVSC rekomendacijos:
Reguliariai plauti rankas, laikytis kosėjimo ir čiaudėjimo etiketo (kosint ar čiaudint prisidengti nosį ir burną vienkartinėmis servetėlėmis, panaudotas – išmesti į šiukšliadėžę). Reguliariai vėdinti ir valyti patalpas, svarbu užtikrinti kuo mažesnį sergančio asmens kontaktavimą su sveikais asmenimis. Tėvams ar globėjams pageidaujant, paskiepyti savo vaiką ar pasiskiepyti patiems nuo meningokokinės infekcijos, tam reikėtų kreiptis į savo asmens sveikatos priežiūros įstaigą.

Pagal ŠVSC parengė Akvilė PUŠINSKAITĖ