Melanoma sudaro apie 15 proc. visų odos vėžio atvejų, anksti ją nustačius, išgydyti galima apie 97 proc. pacientų.
Artūro STAPONKAUS nuotr.

Euromelanoma yra visos Europos odos vėžio prevencijos projektas, kurio tikslas – skleisti informaciją apie odos vėžio prevenciją, ankstyvąją diagnostiką ir gydymą. Specialistai pabrėžia, kad odos vėžį įmanoma pastebėti reguliariai apžiūrint savo odą, o pastebėta ankstyvoje stadijoje ši liga gali būti sėkmingai gydoma. Deja, žmonės dažniausiai nekreipia dėmesio į atsiradusius pakitimus ir nesikreipia į gydytojus.
Agresyviausia odos vėžio forma
Melanoma sudaro apie 15 proc. visų odos vėžio atvejų, tačiau anksti ją nustačius, išgydyti galima apie 97 proc. pacientų. Vėžio registro duomenys rodo, kad Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, sergamumas odos piktybiniais navikais nuolat didėja. Melanoma – antra jaunų moterų mirties priežastis po krūties vėžio. Moterims piktybiniai odos navikai atsiranda du kartus dažniau nei vyrams. Rizikos grupėje taip pat atsiduria šviesios, greitai nudegančios odos savininkai, raudonplaukiai, mėlynakiai, turintys daugiau nei 100 apgamų, smarkiai nudegę saulėje, ypač vaikystėje, turintys giminaičių, kurie sirgo odos vėžiu, bei pagyvenę žmonės.
Melanoma išsivysto arba iš jau esančių, arba iš naujai atsiradusių apgamų, kuriuos galima įvertinti naudojantis ABCDE kriterijais: A (angl. asymmetric) – asimetriški apgamai; B (angl. borders) – netaisyklingo kontūro apgamai; C (angl. colours) – įvairių spalvų apgamai; D (angl. diameter) – apgamai, kurių diametras didesnis nei 6 mm; E (angl. evolution) – apgamai, kurie greitai didėja.
Pamatę nors vieną iš ABCDE kriterijų arba pastebėję apgamų pakitimus, nedelsdami kreipkitės į dermatologą.

Melanomos sukėlėjas – ultravioletiniai spinduliai
Didesnę riziką susirgti melanoma turi asmenys, kurie: yra šviesios odos (baltaodžiai); vaikystėje buvo smarkiai nudegę saulėje; daug laiko praleidžia saulėje (darbo ar laisvalaikio metu); dažnai lankosi soliariumuose; turi daugiau kaip 50 apgamų; giminėje yra buvę odos vėžio atvejų; dažniau serga suaugusieji (bet gali susirgti ir vaikai bei paaugliai).
Šiaulių visuomenės sveikatos biuro (ŠVSB) specialistai pateikia keletą patarimų, kaip sumažinti kenksmingą ultravioletinių spindulių poveikį ir riziką susirgti odos vėžiu. Pirmiausia venkite saulės, kai ultravioletinė spinduliuotė yra stipriausia. Nesideginkite saulėje nuo 11 iki 16 val. Saulės spinduliai tuomet krinta statmenai, o jų poveikis būna toks stiprus, kad oda, užuot įdegusi, nusvyla, o įdegis išlieka trumpiausiai. Šį paros laikotarpį praleiskite pavėsyje. Gražiausiai ir saugiausiai įdegama nuo 16 val.
Taip pat naudokite apsauginius kremus nuo saulės. Apsauginius kremus tepkite likus 15–30 min. iki išėjimo į saulę, kad oda būtų tinkamai paruošta ir apsaugota. Ant apsauginių kremų pakuočių yra nurodytas apsaugos nuo saulės faktorius, kitaip žymimas SPF. Kuo žmogaus oda šviesesnė, tuo SPF turi būti didesnis. Apsaugos nuo saulės faktorių apskaičiuoti labai paprasta. Pavyzdžiui, šviesios odos žmogui be jokios apsaugos saulėje nepatariama būti ilgiau nei 10 minučių. Apsauginis kremas, kurį šio odos tipo žmogus naudoja, yra SPF 20. Taigi, minutes padauginę iš SPF dydžio, sužinome, kiek laiko, patepę odą šiuo kremu, galime būti saulėje (10x20=200 min.). Atsiminkite, kad produktų, kurie visiškai apsaugo nuo UV spindulių, nėra! Naudojant apsauginius kremus oda vis tiek gauna pakankamai saulės spindulių ir įdega, bet toks įdegis odai yra mažiau kenksmingas organizmui.
Leiskite odai įrusti palaipsniui – teigia ŠVSB specialistai. Mūsų vasaros neatsiejamos nuo grožio etalonu laikomo įdegusio kūno. Kadangi, vidutinis saulės švietimo laikas Lietuvoje yra tik 1800 val. / metus, stengiamės kuo daugiau laiko praleisti saulės spinduliuose ir įgauti madingą šokoladinio atspalvio įdegį. Tačiau žmonės, piktnaudžiaujantys saulės spinduliais, rizikuoja pakenkti savo odai. Norėdami įgauti sveiką įdegį pirmomis dienomis, nebūkite ilgai tiesioginiuose saulės spinduliuose ir naudokite aukštesnį apsaugos faktorių turintį apsauginį kremą. Įgavus pirminį įdegį, galite deginimosi laiką palaipsniui ilginti ir naudoti žemesnio apsaugos nuo saulės faktoriaus kremus.
Venkite degintis soliariumuose – mokslininkai apskaičiavo, kad dešimt soliariumo gulte praleistų minučių odos vėžio riziką padidina dvigubai, palyginti su tuo pačiu laiku vidurdienio saulės atokaitoje Viduržemio jūros pakrantėje.

Itin svarbu – saugokite vaikus
Ypač nuo kenksmingo ultravioletinių spindulių poveikio saugokite vaikus. Kūdikius ir vaikus reiktų saugoti nuo tiesioginių saulės spindulių poveikio, nes per pirmuosius 18 gyvenimo metų žmogaus organizmui tenka didžioji dalis (80 proc.) viso saulės poveikio. Jiems būnant saulėje, reguliariai tepkite apsaugines priemones su aukštu saulės apsaugos faktoriumi (SPF nuo 30 iki 50), aprenkite juos marškinėliais, pasirūpinkite, kad jie dėvėtų galvos apdangalus.
Mažų vaikų, ypač naujagimių ir kūdikių, oda skiriasi nuo suaugusiųjų – ji plonesnė, apsaugos nuo UV spindulių mechanizmai dar nėra visiškai susiformavę, todėl švelni vaikų oda yra itin jautri. Vaikai turi mažiau ląstelių, gaminančių melaniną, taigi nuo UV spindulių neapsaugotoje odoje pasireiškia melanozė, padidinanti riziką susirgti odos vėžiu ateityje.
Ne visi įtarimų keliantys odos dariniai atsiranda saulės labiausiai veikiamose ir matomose vietose. Vieną kartą per mėnesį apžiūrėkite visą savo ir vaikų kūną tiek iš priekio, tiek iš nugaros. Jei aptikote įtartiną odos darinį ar pakitusį apgamą, kreipkitės į gydytoją dermatologą. Svarbu nedelsti, nes kuo anksčiau diagnozuojama liga, tuo didesnė sėkmingo gydymo tikimybė.

Pagal ŠVSB informaciją parengė Akvilė PUŠINSKAITĖ