„Meningokokas mūsų gydymo įstaigoje nėra dažna infekcija, tačiau kitos infekcinės ligos yra kasdieninė vaikų gydytojų duona“, – sako Respublikinės Šiaulių ligoninės Moters ir vaiko klinikos Priėmimo, skubiosios diagnostikos ir intensyviosios slaugos skyriaus vedėja, vaikų ligų gydytoja Liuda Gražina Bekerienė. Meningokokinė infekcija yra labai sunki ir klastinga liga, ir tai žino kiekvienas. Tačiau gydytojai sako, jog labiausiai turėtų sunerimti tėveliai, kurių vaikai, pasak gydytojos, yra auginami namuose šiltnamio sąlygomis ir visiškai neserga, nes kiekviena peršalimo liga ar kitas susirgimas treniruoja vaiko imuninę sistemą, o be tokių treniruočių pradėjęs lankyti lopšelius-darželius vaikas neatsigins nuo ligų, sirgs sunkiau ir ilgiau. Pasak gydytojos, besibaiminantys žaibinio meningokoko infekcijos tėvai dar prieš leisdami vaiką į darželį turėtų pagalvoti apie skiepus, kad vėliau netektų gailėtis.

Bendri simptomai, bet skirtingos ligos
Yra daug infekcinių ligų, kurios pasireiškia tam tikrais odos pakitimais. Pasak L. G. Bekerienės, odos ligos vadinamos egzantemomis. Šiai grupei priklauso tymai, skarlatina, raudonukė, meningokokinė infekcija.

„Visai neseniai buvo išskirta egzanteminių ligų grupė, kurios ligos yra virusinės kilmės. Paprastai bakterinės kilmės ligas sukelia entero virusai, edemo virusai ir herpes virusai. Tačiau kiekvienas virusas turi labai daug rūšių, todėl gydytojams kartais sunku tiksliai nustatyti, kokia tai liga.

Reikėtų atkreipti dėmesį, kad kai kurie virusai turi tam tikrą sezoniškumą. Pavyzdžiui, entero virusai pasireiškia tik pavasarį. Kiekviena virusinė ar bakterinė liga paprastai pasireiškia panašiais į peršalimo ligas simptomais: vaikas karščiuoja, išberia jo odą. Žinoma, odos bėrimų ligos lengviau persergamos nei meningokokinė infekcija. Entero virusais serga dažniausiai maži vaikai iki penkerių metų amžiaus“, – aiškina gydytoja.

Vis dažniau tėvai pastebi, jog kai vaiką beria, spuogeliai atsiranda ant plaštakos, pėdos ir burnos. Tokie nekalti bėrimai paprastai praeina per kelias dienas, o vaikai karščiuoja neilgai, tačiau, anot L. G. Bekerienės, žinotina, jog kiekvienas vaikas serga skirtingai, nes yra skirtingai pasirengę ligai jų organizmai. Tačiau paprastai odos ligos persergamos gana lengvai ir išvengiant antibiotikų.

Svarbu, jei vaikas karščiuoja, kad jis gautų tinkamą kiekį vandens, nes tai anot gydytojos, vandens gėrimo įgūdžius formuoja patys tėvai. „Jau nuo metų vaikas turi su maistu gauti apie 1 litrą vandens per dieną, o karščiuojantis – dar ir daugiau. Daugiau skysčių vartojantis vaikas greičiau pasveiksta“, – aiškina L. G. Bekerienė.

Tėvai pirmieji pastebi ligą
Meningokokine infekcija, tymais, skarlatina ir kitomis ligomis užsikrečiama oro lašeliniu būdu, kai sergantis žmogus kosti, čiaudi. Pasak L. G. Bekerienės, skarlatinai mažiau reikalingas artimas kontaktas, kad liga išplistų, tačiau daugelio užkrečiamųjų ligų plitimas stebimas šeimoje, vaikų darželiuose ir kituose masinio susirinkimo vietose.
„Vienas gali sirgti sunkia meningokokinės infekcijos forma, o kitas tik turėti ryklės uždegimą su meningokoku. Ligos plitimas ir eiga priklauso nuo to, kaip žmogaus organizmas kovoja su liga.

Tačiau reikėtų pabrėžti, jog ligos pradžioje diagnozuoti meningokokinę infekciją labai sunku. Manau, kad šią ligą nuspėti gali geriau tėvai nei bet kuris atsitiktinis gydytojas, nes tėvai savo vaiką geriausiai pažįsta, žino, kaip jis elgiasi įprastai, ir būtent tėvai patys pirmieji pastebi, kada vaikas tampa vangus, blogai jaučiasi, nei šio nei to pyksta ir yra susierzinęs ar net pablyškęs“, – aiškina gydytoja.

Meningokokinė infekcija, kaip ir gripas, pasireiškia staiga. Atrodo, dar prieš valandą po namus bėgiojo visai sveikas vaikas ir staiga jam pakilo temperatūra. Pasak L. G. Bekerienės, neretai šias ligas lydi šaltkrėtis. Nors kartais ir sunki gripo forma būna kartu su šaltkrėčiu.

„Tačiau pirmiausias simptomas, kuris sako, jog vaikui kažkas negerai, – išblyškusi oda. Sergančio vaiko kojytės ir rankytės šaltos. O bėrimas atsiranda skirtingai nuo vaiko amžiaus. Paprastai kūdikiams bėrimai išaiškėja per pirmas 10 valandų, o  vyresniems – kartais tik kitą dieną ar praėjus parai. Paprasčiausiai bėrimai pasireiškia ryte ar vakare. Dažniausiai susirgusį meningokokine infekcija vaiką pradeda berti nuo sėdmenų ir šlaunų. Iš pradžių gali atsirasti tik dėmelės ir tik vėliau hemoragija. Liaudyje sakoma, kad tokie bėrimai primena blusų sukandžiotą odą. Todėl reikėtų atkreipti dėmesį, kad blusų sukandimai, skirtingai nei bėrimas, pasireiškiantis dėl meningokokinės infekcijos, yra vienodo dydžio ir formos, kai tuo tarpu meningokokinės infekcijos bėrimas pasireiškia skirtingo vadinamojo žvaigždinio dydžio. Jei tėveliai pastebi, kad bėrimai sparčiai daugėja ir jų atsiranda net ant akių vokų, galima jau įtarti žaibinės meningokoko formos susirgimą.

Taip pat galima meningokokinį bėrimą identifikuoti jį paspaudus. Jei neišnyksta, verta atkreipti dėmesį“, – sako L. G. Bekereinė.

Tačiau gydytojai pastebi, jog hemoraginių bėrimų, kada verta sunerimti, pasitaiko mažiau nei pas pusę visų sergančių vaikų. „Ne bėrimas yra esmė, o tai, kaip vaikas jaučiasi. Kadangi turiu daug praktikos, tai jau yra vidinis jausmas, kada vaikas serga meningokokine infekcija, o kada ne, nes tokio vaikelio net liūdnos akys išduoda ligą. Neretai tėveliai į gydymo įstaigą atvyksta be reikalo išsigandę meningokoko. Vieną nakties budėjimą net galvojau, jog pradėjau dirbti vaikų odos gydytoja, nes tada visą naktį vežė vaikučius vien tik su bėrimais. Kaip paaiškėjo, tą dieną žiniasklaidoje nuskambėjo žinia apie meningokokinius susirgimus ir jų daugėjimą, todėl išsigandę tėveliai pamatė bet kokį bėrimą ir vežė vaikus į ligoninę. Tačiau ne visada reikia panikuoti“, – sako gydytoja.

Pavojinga gyvybei – žaibinė meningokoko forma
Pasak L. G. Bekerienės, labiausiai pavojinga yra žaibinė meningokoko forma, nuo kurios dažniausiai ir miršta vaikai.
„Žaibinė meningokoko forma sunkiai išgydoma, nes laiku nesuteikus pagalbos ji paliečia kiekvieną organą. Todėl suprantu kolegas, kurie esant tokiai žaibinei ligos formai nebepajėgūs padėti, nes liga yra negailestinga. Miršta žmonės ne dėl gydytojų ar aplinkinių kaltės, o dėl pačios ligos sudėtingumo. Paprasta meningokokinė infekcija yra pažabojama paprastu penicilinu. Tačiau reikia atkreipti dėmesį, jog žaibinę ligos formą užveda pats organizmas. Vienam gali būti nuo meningokoko tik ryklės uždegimas, o kitas gali ir numirti. Neretai meningokokinės infekcijos gydymui reikalingas ir chirurgų įsikišimas, nes liga duoda audinių nekrozę, trinka kraujotaka, išsibalansuoja kitų organų veikla“, – pastebi gydytoja.

Pagalba kiekvienam – skiepai
Gydytoja L. G. Bekerienė turi tvirtą nuomonę apie skiepus. Ji sako, kad reikia padėkoti tiems, kurie išrado vakciną, nes tai yra puikus būdas apsisaugoti nuo rimtų ligų, kurios kadaise išguldė daug žmonių.

„Raupai, tymai ir kitos ligos labai daug gyvybių yra atėmę. Kai pradėjau dirbti gydytoja, buvo tymų epidemija, tačiau Dievas buvo su mumis ir nė vienas sergantis nemirė. Man skauda širdį, kai žmonės bando atsisakyti skiepų. Nenoriu įgyti priešiškumo šiems žmonėms, tačiau manau, kad skiepai yra labai reikalingi. Pati esu gydytoja ir skiepijau savo vaikus, anūkus, todėl manau, kad būtina skiepyti vaikus. Tie, kurie atsisako skiepytis, tikriausiai nesupranta, kad gali jų artimas susirgti ir numirti. Manau, jog negalima elgtis taip neatsakingai. Tuo labiau dabar, kai yra ir skiepai nuo meningokoko. Kadangi ši liga nėra labai dažnai pasitaikanti, kol kas šie skiepai Lietuvoje yra mokami. Tačiau paskiepyti nuo meningokoko patariu jau kiekvieną kūdikį“, – sako gydytoja.