Gydytoja N. Mikalauskienė sako, kad darbais, o ne kalbomis, reikia puošti savo miestą: „Dalyvavimas kraujo donorystės akcijoje gali būti vienu iš gerų darbų savo miestui.“
Vadimo SIMUTKINO nuotr.

Lina ABROMAVIČIENĖ
Respublikinės Šiaulių ligoninės Kraujo banko vedėja gydytoja transfuziologė Neringa Mikalauskienė sako, kad kiekvienas, duodantis savo kraujo kitiems, emociškai ir dvasiškai jaučiasi geriau, nes suvokia, kad šiuo poelgiu padeda sergantiems sveikti.
„Jei aš duodu kraujo kitam, aš esu stiprus žmogus. Dauguma, kurie ateina, sako, jog jie gali ir nori duoti kraujo. Jie suvokia, kad turi kuo dalytis ir dalijasi. Akcijoje kraujo nėra prašoma ar kaip kitaip reikalaujama - specialiai sudaroma galimybė paaukoti savo kraujo kitiems. Ypač žinojimas, kad kraujas padės kitam pasveikti, paskatina jo duoti. Donorystės nauda - neišmatuojama“, - pastebi N. Mikalauskienė.
Gydytoja primena, kad ligoninėje kraujo reikia kasdien – nėra išeiginių dienų, todėl apie kraujo donorystę būtina garsiai kalbėti.
„Žmonės serga ir sunkiai serga, todėl kraujo visada reikėjo ir reikės. Reikia pagalvoti apie sergantį žmogų, tuomet visuomeniško žmogaus pozicija pasikeis ir kitaip jis pradės galvoti apie kraujo donorystę“, - sako N. Mikalauskienė.
„Niekada negali žinoti, kam ir kada prireiks kraujo. Tai gali būti ir mažas vaikelis, ir moteris, kuri ką tik pagimdė vaiką, ar vyresnio amžiaus žmonės, kurie serga kraujo ligomis, lėtinėmis inkstų ligomis, onkologinėmis ligomis. Dažniausiai pasitaiko gana jauni žmonės, kurie patenka į avarijas ir dėl sunkių traumų jiems yra perpilamas kraujas“, - apie priežastis, dėl ko gali reikėti kraujo, kalba gydytoja.
Kadangi į Respublikinę Šiaulių ligoninę yra atvežami sunkios būklės pacientai ir iš aplinkinių rajonų, ligoninėje kraujo poreikis išaugo. Pasak N. Mikalauskienės, kasdien sunaudojama apytiksliai 35-40 kraujo ir kraujo komponentų maišelių skirtingiems žmonėms. Vienas kraujo donoras gali padėti 3 ligoniams.

Norintys duoti kraujo – privalo būti visiškai sveiki
Kraujo donorais, pasak N. Mikalauskienės, gali būti sveiki asmenys nuo 18 iki 65 metų amžiaus. Jaunesni gali tapti kraujo donorais tik turėdami notaro patvirtintą tėvų sutikimą arba į kraujo centrą atvykę su vienu iš tėvų ar globėjų. Žmogaus kūno masė turi būti ne mažesnė nei 50 kilogramų ir privaloma su savimi turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą – asmens tapatybės kortelę, pasą ar vairuotojo pažymėjimą. Pasak N. Mikalauskienės, tie donorai, kurie jau ne kartą aukojo kraujo ir turi kraujo donoro kortelę, taip pat ją turėtų atsinešti.
„Nebūtinai reikia duoti kraujo, kad prisidėtumėte prie gražios akcijos. Gal jums kada nors buvo perpiltas kito žmogaus kraujas, jūs galite į akciją atnešti gėlių, braškių ir taip padėkoti. Juk ne visi mes galime būti donorais, tačiau yra begalės būdų, kaip prisidėti prie akcijos“, - sako N. Mikalauskienė.
Moterims per metus leidžiama duoti kraujo keturis kartus, vyrams – penkis. Pertraukos tarp kraujo davimo privalo būti ne trumpesnės kaip 60 dienų.

Pasirengimas kraujo davimui
Pasak N. Mikalauskienės, kraujo davimui reikia pasiruošti. Žmogus eidamas duoti kraujo turi būti pailsėjęs, pavalgęs, tačiau riebaus ir sunkaus maisto nepatartina valgyti. Iš viso nevalgyti prieš kraujo davimą net draudžiama. Taip pat nereikėtų ruošiantis donorystei sunkiai dirbti, kad žmogus nebūtų pervargęs, ir vartoti alkoholio. „Dauguma galvoja, kad rekomendacijos prieš kraujo davimą nevartoti alkoholio galioja tik stipriesiems gėrimams. Tačiau norėčiau atkreipti dėmesį, kad bet koks, net ir silpnesnis, alkoholinis gėrimas negali būti vartojamas prieš donorystę. Akivaizdu ir tai, kad vaistus vartojantis žmogus taip pat netinka donorystei. Jei žmogus vartoja vaistus, vadinasi jis nėra visiškai sveikas“, - sako N. Mikalauskienė.