J. Rascon džiaugėsi, kad pastaraisiais metais pasveiksta 80 procentų vaikų, sergančių vėžiu.
Asmeninio albumo nuotr.
Lina ABROMAVIEČIENĖ
Šiauliuose onkologinės kraujo ligos, kuriomis serga vaikai, nėra gydomos, todėl mažieji pacientai gydytis važiuoja į didžiuosius miestus. Pasak Vilniaus vaikų ligoninės Vaikų onkohematologijos centro gydytojos Jelenos Rascon, visi Lietuvoje sergantys onkologinėmis ligomis vaikai yra gydomi tretinio lygio ligoninėse, priklausomai nuo diagnozės. „Kadangi onkohematologinės ligos – ypač reti atvejai, jų gydymas yra be galo sudėtingas, todėl šie ligoniai ir yra gydomi specializuotuose centruose“, – sako J. Rascon.
Vėžys – reta vaikų liga
Pasak gydytojos, atvejai, kai vaikai ir paaugliai serga vėžiu – reti. Reta liga vadinama tada, kada ja serga mažiau nei 1 iš 2 000 gyventojų. „Jungtinėse Amerikos Valstijose kasmet suserga 1–2 iš 10 000 vaikų, tačiau Europoje kasmet diagnozuojama 15 000 naujų vaikų vėžio atvejų. Lietuvoje kasmet suserga apie 100–120 vaikų. Tai dideli skaičiai, tačiau galime pasidžiaugti, kad šios ligos gydymo rezultatai pagerėjo“, – sako J. Rascon.
Gerėja diagnostika, mažėja mirštamumas
Kadangi Vaikų onkohematologijos centre gydosi daug mažųjų pacientų, centro gydytojai atliko tyrimus, kurie parodė dažniausių vaikų onkohematologinių ligų gydymo rezultatus. Pasak gydytojos, vaikų vėžio gydymo rezultatai ženkliai pagerėjo per pastaruosius 30 metų ir šiuo metu bendras išgyvenamumo rodiklis siekia 80 procentų. Padidėjo ir bendras išgyvenamumo laikas. Dabar sergantys ir gydomi vaikai statistiškai išgyvena 5 metais ilgiau, nei taikant ankstesnį gydymą.
„Atlikome tyrimą, kurio metu nustatėme dažniausių vaikų onkohematologinių ligų gydymo Lietuvoje rezultatus. Buvo padaryta retrospektyvinė vieno centro analizė – Vaikų ligoninės, Vaikų onkohematologijos centro gydymo rezultatų tyrimas ir jų apibendrinimas. Tyrimo metu analizavome pacientus, kurie gydėsi 1982–2011 metais. Iki 2003-iųjų metų gydyti vaikai iki 16 metų, nuo 2003 – iki 18 metų“, – tyrimą pristatė J. Rascon.
Tyrimui buvo parinkti trijų laikotarpių gydymo rezultatai: 1982–1991 metų, 1992–2001 metų ir 2002–2011 metų. „Paaiškėjo, jog pagrindinės mirties priežastys gydant vėžį, yra toksinė mirtis dėl išsivysčiusių gydymo komplikacijų: infekcijos, kraujavimo, medikamentų sąlygotas toksinis organų pažeidimas, dėl to, kad navikas nepasiduoda gydymui bei ligos recidyvo ar spartaus jo progresavimo“, – mirštamumo priežastis vardija gydytoja.
Gydymo metodai, užkertantys kelią komplikacijoms
Veiksniai, lėmę infekcinių toksinių komplikacijų sumažėjimą sergant onkohematologinėmis ligomis, yra medikamentai. Pasak J. Rascon, dabar vartojami plataus veikimo spektro antibiotikai, priešgrybiniai preparatai, priešvirusiniai vaistai, imunoglobulinai, kokybiški kraujo komponentai (leukofiltruoti, apšvitinti, CMV-neigiami). Geresniam gydymui įtakos turi ir intensyvus ligonių monitoringas bei pacientus gydančiojo personalo kvalifikacija. „Dabar lengviau susidoroti su liga, nes ji atidžiau stebima, pacientui dažniau atliekami tyrimai, skrupulingai stebimas skysčių organizme balansas, stebima paciento mityba ir daug kitokių veiksnių, kurie lemia teisingą paciento gydymą“, – sako J. Rascon.
Kirba mintis, kad vėžys atsinaujins
Gydytojai sako, kad daugelis vėžiu sirgusių žmonių nerimauja, kad vėžys gali sugrįžti. Nesvarbu ar serga patys ar jų vaikai. Baimė ir nerimas dar labiau sustiprėja, kada išgirstama, kad vėžys atsinaujino. Todėl svarbu pastebėti pirmuosius požymius ir pasirūpinti, kad gydytojas apie tai kuo greičiau sužinotų.
„Gali atsitikti taip, kad vėžys su kuriuo kovojote, atsinaujino. Vėžio recidyvai – ligos atsinaujinimas, kada navikas, kuris jau buvo išnykęs, pakartotinai atsiranda pirminio naviko ar kitoje vietoje – retesni. Tam įtakos turi taip pat geresnė ligos diagnostika, citogenetiniai tyrimai, molekuliniai genetiniai tyrimai“, – sako gydytoja.
Vaikų onkohematologijos centre nuo 1982 metų iki 2011 metų buvo gydomi 1 343 onkohematologinėmis ligomis sergantys vaikai, iš jų gyvena 810. Pasveikusiųjų vaikų, gydytų nuo 1982 iki 2011 metų vidutinis amžius 19 metų ir svyruoja nuo 1–39 metų.
