Sveikos gyvensenos propaguotojas Juozas Dapšauskas ragina šiauliečius nelikti abejingais ir palaikyti idėją 2012-uosius metus paskelbti Sveikatos ir sveikatinimo metais.   
Asmeninio albumo nuotr.

Sveikos gyvensenos propaguotojai siekia, kad 2012 metais būtų daug daugiau dėmesio skiriama sveikatos išsaugojimui, o ne ligoms gydyti ir farmacijai remti

Zita KATKIENĖ

Buvęs Šiaulių universiteto studentas, sveikos gyvensenos propaguotojas, dabar vilnietis Juozas Dapšauskas aktyviai dalyvauja nevyriausybinių organizacijų veikloje. Grįžęs į Šiaulius taip pat nesėdi sudėjęs rankas – jis buria nevyriausybinių organizacijų, propaguojančių sveiką gyvenseną, entuziastus ir ragina kreiptis į valdžią su prašymu, kad 2012 metai būtų paskelbti Sveikatos ir sveikatinimo metais. Spalio 11 dieną vyksiančiai Seimo konferencijai žadama pateikti kreipimąsi, kuriame išsakomos ne tik problemos, kylančios dėl per menko dėmesio sveikatinimui, bet ir ta akivaizdi nauda, kurios pasiekė kitos šalys, ypač Suomija, kai parengė sveikatinimo programą ir jos laikosi ne tik pavieniai entuziastai, bet visa šalis, net maisto pramonininkai.

Programa nebuvo įgyvendinta

Lietuvos sveikatos programa, pasak Juozo Dapšausko, jau nieko nenustebinsi. Ji jau buvo įgyvendinama visą dešimtmetį ir pasibaigusi 2010 metų pradžioje. Tačiau programa, pasak nevyriausybinių organizacijų atstovo, patyrusi visišką fiasko, nes nebuvo įgyvendinta. Tačiau  ji turėjusi savų pliusų, nes buvo įvardyti skaičiai ir tikslai, kurių tikėtasi pasiekti. Tačiau šiandien tenka konstatuoti, jog visuomenės sveikatos rodikliai tik blogėjo.  

Dabar priimti nauji programos matmenys, kurių terminas baigsis 2015 metais. Šioje programoje nesą net ir konkrečių įsipareigojimų, kokių rezultatų pasiekti – tik bendri siekiai, lozungai. Anot J. Dapšausko, tik nudegė ir apsijuokė medicinos klerkai su šia Lietuvos sveikatos programa, nes  kai 2015 metais baigsis tų matmenų terminas, net nebus galima pasakyti, ar pasiekta to, ko norėta. Nes visiškai nėra jokių įsipareigojimų ir jokių siekių.

Todėl sveikos gyvensenos propaguotojai ir kelia klausimą: ar tai yra sveikatos sistemos matmenys, ar tai yra tikras noras vesti tautą sveikos gyvensenos keliu? Nors gražių norų yra. Konstatuojama ir siekiama „Sukurti visą gyvenimą trunkančio sveikatos ugdymo ir mokymo sistemą, pradedant šią veiklą vykdyti vaikų ugdymo ir mokymo įstaigoje“, siekiama „Skatinti gyventojų atsakomybę už savo sveikatą, vykdant mokestinę politiką, skatinančią sveiką gyvenseną be sveikatą žalojančių nuo asmens priklausančių veiksnių“. Deja, pabrėžiama ir tai, jog ir toliau „Vyrauja dėmesys lygų gydymui, o ne prevencijai“. Tad ir iki šiol, pasak J. Dapšausko, vykdoma ta pati sveikatos sistemos politika – visas dėmesys skiriamas gydymo įstaigoms išlaikyti, jas finansuoti, o ligų prevencijos, sveikos gyvensenos propagavimas – tik entuziastų rankose. Sveikatos veiklą rezultatyviai vykdančios, savo sveikata rūpintis skatinančios organizacijos net nekviečiamos, kai priimamos sveikatos programos. Kviečiamos tik medicinos įstaigos bei medikų organizacijos. Todėl ir rezultatai – tokie...

Paramos nesulaukia

Tiesa, visuomeninės organizacijos išsakė savo požiūrį bei įvertino Lietuvos sveikatos programą, ragino LR vyriausybę ir valdžios institucijas įsipareigoti ir plėtoti tikrą partnerystę su pilietinėmis ir visuomeninėmis organizacijomis puoselėjant sveikatą bei sveiką gyvenseną bei prašė drauge ne tik kurti, bet ir įgyvendinti naują Lietuvos sveikatos programą. Nes, pasak J. Dapšausko, labiausiai norisi, kad didžiausio dėmesio sulauktų ne sergantis, bet sveikas žmogus. Deja, kai buvo pristatomi penkmečio sveikatos programos matmenys, vėl teigiama, jog svarbiausias sveikatos sistemoje – pacientas. „Tai yra asmuo, kuris naudojasi sveikatos priežiūros paslaugomis, ar jis sveikas, ar – ligonis“.

Deja, kiekvienam aišku, jog tas žmogus, kuris gyvena sveikai, kuris rūpinasi savo sveikata, kokios paramos jis sulaukia? „Jokios“, - įsitikinęs J. Dapšauskas, nes pats penkiolika metų gyvena sveikos gyvensenos idėjomis ir puikiai žino, jog visa iniciatyva – jo paties rankose.
Šiandieninė sveikatos sistema neapmoka jokių sveikatinimo paslaugų išlaidų ir gyventi sveikai dažnam žmogui šiandien yra per brangu. Pigiau – sirgti, nes tada valstybė ir kompensuoja, ir dažnai dar gydo nemokamai. Tačiau turėtų būti ne taip -  svarbiausias turi būti tas, kuris labai mažai naudojasi gydymo įstaigų teikiamomis paslaugomis. Juk kuo sveikiau žmogus gyvena, tuo mažiau juo rūpinasi šiandieninė sveikatos apsaugos sistema.

„Man dažnai tenka bendrauti ir su Lietuvos sveikuolių sąjungos prezidentu Dainiumi Kepeniu, kuris atstovauja tikrai nemažai visuomenės daliai, besirūpinančiai savo sveikata. Jis taip pat nepatenkintas esama sveikatos sistema“, - teigia J. Dapšauskas.

Pasaulio sveikatos organizacija teigia, kad tik iki 10 proc. žmogaus sveikatą telemia medicina, o daugiau nei 50 proc. - žmogaus gyvenimo būdas. Pasaulio bankas yra suskaičiavęs: 1 doleris skirtas sveikatinimui sutaupo 24 dolerius, skiriamus gydymui. Ekonominis efektas, pasak J. Dapšausko, akivaizdus.
Beje, šią paprastą formulę pritaikė sveikatinimo keliu pasukusi netolima mūsų kaimynė Suomija. Jau šiandien rezultatai teigiami ir net  stebinantys. Kraujagyslių ligų, pavyzdžiui, šioje šalyje sumažėjo net 85 procentais. Nesunku suskaičiuoti, kiek sutaupė valstybė, kompensuojanti vaistus nuo kraujospūdžio. Deja, taip naudingiau, nes remiama farmacija – verslo gigantas.

Kodėl Lietuvoje to negali būti? Logiškai mąstant, taip ir finansai turėtų būti paskirstyti: kiek gydymo sistemai, kiek sveikatinimo sistemai.
„Tada bent jau prasidėtų diskusija, kaip atskirti tampriai susijusias, bet ne tapačias sistemas: gydymo ir sveikatos, kad ne sveikatinimas būtų „penkta koja“ medicinos sistemoje, o atvirkščiai - medicina įsikomponuotų į sveikatos sistemą, kaip viena iš dalių, pagal PSO telemianti tik 10 proc. žmogaus sveikatos“, - mąsto sveikos gyvensenos propaguotojas, skatinantis ir visuomenę keisti savo mąstymą ir rinktis ne ligas ir jų gydymą, bet sveiką gyvenimą ir galimybę išvengti ligų.

Rezoliucijos idėjos nesikeičia

Beveik prieš metus, praėjusių metų spalyje, LR Seime vykusioje konferencijoje „Pasibaigė Lietuvos sveikatos programa. Rezultatai ir perspektyvos. Visuomeninių organizacijų požiūris“ dalyvavę nevyriausybinių organizacijų atstovai priėmė minėtą rezoliuciją, kuri konstatuoja, kad neefektyvus sveikatos apsaugos sistemos realizavimas yra iki šiol šalį valdžiusių ir valdančių politinių jėgų veiklos rezultatas, atnešęs milijardinius nuostolius šaliai ir jos piliečiams.
Deja, pasak sveikos gyvensenos propaguotojų, reikia tiek nedaug – tik skatinti gyventojų fizinį aktyvumą, sveikos mitybos, sveikatos palaikymo, tausojimo ir stiprinimo tradicijas.

Deja, gyvenimas ritasi priešinga linkme -  šalyje milžiniškais tempais auga alkoholio, tabako, narkotinių medžiagų vartojimas, sergamumas širdies bei kraujagyslių ligomis, mažėja gyventojų fizinis aktyvumas, o lėtinėmis ligomis serga vis daugiau jaunesnio amžiaus žmonių. Vidutinė gyvenimo trukmė Lietuvoje yra viena iš žemiausių tarp Europos šalių.

Pasak J. Dapšausko, tenka pripažinti, kad mūsų sveikatos sistema yra orientuota į ligų gydymą, o ne į sveikatos palaikymą, tausojimą ar stiprinimą. Todėl pats svarbiausias klausimas turėtų būti: „Kaip išsaugoti tautos sveikatą?“. Todėl ir buvo priimta rezoliucija, kurią įgyvendinti yra sunku. Todėl ir viliamasi paskelbti kitus metus sveikatos ir sveikatinimo metais, kurių eigoje atsirastų daugiau galimybių įgyvendinti ir pagrindines rezoliucijos idėjas, kurios buvo priimtos po to, kai tapo akivaizdu, jog sveikatos programa gali būti įgyvendinta tik tada, kai bus palaikoma ne tik farmacininkų ir gydytojų, bet ir visuomenės, norinčios gyventi sveikai.

Rezoliucija

Remdamiesi PSO programos „Sveikata 21“ nuostatomis, raginame: skatinti visuomeninį sveikatingumo judėjimą,  bendruomenių dalyvavimą jame, orientuoti visuomenę į   pirminę sveikatos priežiūrą, numatyti investicijas  sveikatos stiprinimui, skatinti „sveikų miestų“ idėją, žadinti visuomenės sąmoningumą ir remti jį ugdančias organizacijas ir tvirtiname, kad Lietuvoje nedelsiant būtina:

- Sukurti sveikatos apsaugos politikos įstatyminę bazę  ir infrastruktūrą (sveikatos centrus), įteisinančią žmonių sveikatos palaikymą ir stiprinimą, atskiriant nuo gydymo ir medikamentų platinimo veiklos kaip dvi visiškai skirtingas sritis. Pavesti Vyriausybei nustatyti atskirą šių sričių finansavimą iš skirtingai formuojamų pajamų šaltinių palaipsniui didinant sveikatinimui skirtas lėšas.

- Įpareigoti Sveikatos apsaugos ministeriją apibrėžti pagalbinės ir alternatyvios (natūralios) medicinos sąvoką ir nurodyti sritis, kurios gali būti pritaikytos klinikinėje praktikoje asmens sveikatos palaikymui ir stiprinimui mūsų šalyje;

- Įpareigoti šalies mokslo ir švietimo įstaigas, kad būtų rengiami fizinio aktyvumo, asmens sveikatos palaikymo, tausojimo ir stiprinimo specialistai;

- Parengti Lietuvos gyventojų fizinio aktyvumo skatinimo strategiją, pagrįstą šiuolaikinio mokslo ir praktikos patirtimi; įpareigoti vyriausybę imtis būtinų priemonių jai įgyvendinti. Strategijoje numatyti gyventojų fizinio aktyvumo valdymo modelio šalyje suformavimą ir įtvirtinimą, fizinio aktyvumo tarp įvairių gyventojų sluoksnių populiarinimą ir siekį, kad fizinis aktyvumas taptų bendrosios kultūros dalimi, periodinį gyventojų sveikos gyvensenos ir fizinio aktyvumo ryšių su lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis tyrimų vykdymą;

- Priimti Maisto įstatymo pakeitimus, užtikrinančius visų Lietuvos piliečių teisę į sveiką ir saugią mitybą, uždraudžiant kitose ES šalyse uždraustus maisto priedus, apsaugant nuo mokslinių eksperimentų, kurių ilgalaikis poveikis žmonių sveikatai nėra pakankamai ištirtas;

- Priimti įstatymus, skatinančius maisto pramonės įmones gaminti maisto produktus be cheminių maisto priedų, be GMO ir konservantų, uždrausti arba iš esmės apriboti į Lietuvoje gaminamus maisto produktus, skirtus vidaus rinkai, dėti cheminius maisto priedus ir GMO;

- Pavesti Sveikatos apsaugos ministerijai tvirtinti ir kontroliuoti Lietuvoje gaminamų maisto produktų receptūras, nustatyti  specialius, griežtesnius nei ES  Lietuvos Respublikos  maisto produktų gamybos standartus;

- Nustatyti griežtus maisto priedų ir GMO apribojimus vaikų maistui;

- Uždrausti į gyvulių pašarus dėti augimą skatinančius hormonus, šerti GMO pašarais;

- Parengti Vyriausybės programą, skatinančią ekologinių ūkių vystymąsi ir jų bendradarbiavimą su visomis valstybinėmis švietimo ir ugdymo įstaigomis, ligoninėmis ir pan. tiekiant ekologiškus produktus maisto gamybai;

- Parengti ir remti sveikos mitybos programas darželiuose ir mokyklose nacionaliniu ir vietos lygiu. Pripažinti vaikų vegetarinę mitybą visaverte ir užtikrinti vaikų vegetarų teisę mokyklose, darželiuose, stovyklose bei ligoninėse gauti tinkamą maistą.

- Ugdymo įstaigose privalomai įvesti sveikos gyvensenos pamokas;

- Šviesti bei mokyti šalies visuomenę sveikos gyvensenos, skleisti informaciją apie sveiką mitybą ir apie nesveikų produktų žalą, telkti šiai veiklai kultūros, švietimo, kūno kultūros ir sporto, ekonomikos, finansų, žemės ūkio, aplinkos apsaugos ir kitas žinybines ir visuomenines organizacijas;

- Uždrausti tabako, alkoholio ir vaistų reklamą viešoje erdvėje, alkoholio ir tabako prekybą leisti tik spec. parduotuvėse.


Maudynės eketėje, aktyvus gyvenimas ir sveika mityba – nuolatiniai Juozo Dapšausko palydovai.
Asmeninio albumo nuotr.