Į šiauliečių klausimus apie vaistų kompensavimą telefonu atsakinėjo Šiaulių teritorinės ligonių kasos Kontrolės skyriaus vedėja D. Ozolienė.
Vadimo SIMUTKINO nuotr.

Lina ABROMAVIČIENĖ
Dienraščio „Šiaulių naujienos“ redakcijoje telefonu vyko tiesioginė konferencija, kurios metu į gyventojams rūpimus klausimus atsakinėjo Šiaulių teritorinės ligonių kasos (TLK) specialistai. Antroji pokalbio tema – vaistų kompensavimas. Į klausimus atsako Šiaulių TLK Kontrolės skyriaus vedėja Dalia Ozolienė.
Klausimas: „Kaip kompensuojami vaistai cukrinio diabeto gydymui?“
Atsakymas: „Vaistai 1 ir 2 tipų cukriniam diabetui, nėščiųjų cukriniam diabetui, poprocedūrinei hipoinsulinemijai gydyti yra įrašyti į Ligų ir kompensuojamųjų vaistų joms gydyti sąrašą (A) ir kompensuojami 100 procentų bazinės kainos. Vaistai kitam patikslintam ar nepatikslintam cukriniam diabetui gydyti kompensuojami 80 procentų bazinės kainos. Gydytojas išrašo vaistus, vykdo stebėseną vadovaudamasis Cukrinio diabeto ambulatorinio gydymo kompensuojamaisiais vaistais tvarkos aprašu, patvirtintu praėjusiais metais Sveikatos apsaugos ministro įsakymu.“
Klausimas: „Kaip sužinoti, kada mokėti už gydymo paslaugas, o kada nemokėti? Ateinu su gydytojo siuntimu, paguldo į ligoninę operacijai, o paskui pareiškia, kad pati nusipirkčiau kokį tai vaistą, sistemas ar dar kažką - visą sąrašiuką duoda. Ką tokiu atveju daryti?“ - klausia Valerija.
Atsakymas: „Vaistų ir medicinos pagalbos priemonių, naudojamų hospitalizuotiems stacionarinėse asmens sveikatos priežiūros įstaigose apdraustiesiems gydyti, išlaidos apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, išskyrus atvejus, kai apdraustasis savo iniciatyva gydančiojo gydytojo rekomendavimu pasirenka brangesnius vaistus ar medicinos pagalbos priemones negu Lietuvos Respublikoje yra taikomi pagal nustatytas gydymo metodikas. Šiuo atveju apdraustasis privalo sveikatos priežiūros įstaigai apmokėti gydytojo skiriamų ir apdraustojo pasirenkamų vaistų ar medicinos pagalbos priemonių kainų skirtumą (šis skirtumas gali būti apmokamas ir iš papildomojo (savanoriškojo) sveikatos draudimo ar kitų lėšų). Tad išgirdę siūlymą susimokėti turėtumėte paprašyti gydytojų arba gydymo įstaigų vadovų paaiškinti, kodėl prašoma sumokėti už suteiktą paslaugą. Mokamos paslaugos gali būti teikiamos tik raštiškai pacientui patvirtinus sutikimą. Už mokamų paslaugų teikimo ir apmokėjimo tvarką atsakingas sveikatos priežiūros įstaigos vadovas.“
Klausimas: „Ar šeimos gydytojas išrašo kompensuojamuosius vaistus įgaliotam asmeniui, jeigu pacientas atvykti negali?“
Atsakymas: „Kompensuojamieji vaistai išrašomi tik įvertinus paciento būklę. Šeimos gydytojai sunkius ligonius lanko ir namuose.“
Klausimas: „Ar kompensuojamieji vaistai gali būti išrašyti ilgesniam kaip 3 mėnesių terminui?“ - klausia šiaulietė.
Atsakymas: „Gydantis gydytojas turėtų paaiškinti, kad pirmą kartą ligoniui, kuriam nustatyta lėtinė liga, vaistų išrašoma iki 1 mėnesio gydymo kursui (vaistai gali būti išrašomi vienai ar kelioms dienoms). Tik įsitikinus, kad vaistai veiksmingi, galima skirti iki 3 mėnesių trunkantį gydymo kursą (išskyrus narkotinius ir psichotropinius vaistus, jie skiriami trumpesniam laikotarpiui). Šie ligoniai vieno apsilankymo metu gali gauti (pacientui pageidaujant) ne vieną kompensuojamųjų vaistų ar medicinos pagalbos priemonių receptą, o tris. Tai yra ligonio vartojamus vieno pavadinimo vaistus gydytojas gali išrašyti trijų mėnesių gydymui ant trijų atskirų receptų blankų – kiekviename recepte išrašyti vienam mėnesiui reikalingą vaistų ar medicinos pagalbos priemonių kiekį. Tokia tvarka – tai palengvinimas tiems pacientams, kuriems vienu kartu sumokėti keliems mėnesiams reikalingų kompensuojamųjų vaistų priemoką sunku, o kas mėnesį kreiptis į gydytoją dėl vaistų išrašymo taip pat keblu. Sergantiesiems kitomis (ne lėtinėmis) ligomis kompensuojamųjų vaistų ir medicinos pagalbos priemonių vienu kartu gydytojas gali išrašyti vienam mėnesiui, jei liga ūmi – 7 dienų gydymo kursui. Pabrėžtina, kad gydytojas, išrašydamas kompensuojamųjų vaistų, privalo atsižvelgti į dozuočių originalioje pakuotėje skaičių, nurodytą Kompensuojamųjų vaistų bazinių kainų kainyne.“
Klausimas: „Ką reikia žinoti perkant kompensuojamus vaistus?“
Atsakymas: „Kompensuojamos ne visų vaistų, o tik tų, kurie yra įrašyti į Ligų ir kompensuojamųjų vaistų joms gydyti sąrašą (A) ir Kompensuojamųjų vaistų sąrašą (B), įsigijimo išlaidos. Kompensuojamosios medicinos pagalbos priemonės įrašomos į atskirą Kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių sąrašą (C). Šiuos sąrašus žino gydytojai ir jais naudojasi išrašydami vaistus ar medicinos pagalbos priemones. Lietuvoje, kaip ir daugelyje pasaulio šalių, kompensuojama ne visa, bet vadinamoji bazinė vaisto kaina. Bazinė kaina yra mažmeninės kainos, už kurią vaistai parduodami vaistinėje, dalis. Ši dalis ir gali būti kompensuojama 100, 90, 80 ar 50 procentų. Daugelis pastebėjo, kad ir už 100 procentų kompensuojamuosius vaistus tuo pačiu bendriniu pavadinimu tenka primokėti. To priežastis – skirtumas tarp vaisto mažmeninės ir bazinės kainos dalies, kuri atitinka nustatytą kompensavimo dalį (100, 90, 80 ar 50 procentų). Beje, VLK interneto svetainėje galima sužinoti, kiek kainuos reikalingi kompensuojamieji ir nekompensuojami vaistai. Vaistų kainų paieškos informacinėje sistemoje visais atvejais nurodomos didžiausios galimos vaistų kainos vaistinėje. Primenu, kad vaistininkas turi informuoti pacientą apie vaistų kainas bei jiems nustatytas priemokas – svarbu žmogui paaiškinti, kad to paties vaisto kainos gali skirtis, o kaina priklauso nuo gamintojo nustatytos kainos. Kad būtų paprasčiau tai padaryti, kiekvienoje vaistininko darbo vietoje yra įrengti monitoriai. Monitoriaus pirmoje eilutėje turi būti nurodomas pigiausias (už kurį primokėti pacientui reikėtų mažiausiai) kompensuojamasis vaistas ar pigiausia medicinos pagalbos priemonė, brangesnieji išvardijami žemiau – paciento priemokos dydžio didėjimo tvarka. Pacientui svarbu žinoti, kad visose vaistinėse turi būti pigiausių to paties bendrinio pavadinimo grupės vaistų, esančių didmeninės prekybos rinkoje. Vaistinėms privalu turėti visų kompensuojamųjų vaistų sąrašą, kuriame yra kraujospūdį mažinantys, skausmą malšinantys, širdies veiklą gerinantys vaistiniai preparatai, taip pat vaistai kvėpavimo sistemos ligoms gydyti, antibiotikai infekcinėms ligoms gydyti ir kiti dažniausiai pacientams skiriami kompensuojamieji vaistai, kurių priemoka būtų mažiausia. Keičiantis Kompensuojamųjų vaistinių preparatų kainynui, koreguojamas ir Vaistinėje būtinų turėti kompensuojamųjų vaistų sąrašas.“
Klausimas: „Kokiomis ligomis sergant vaistai kompensuojami 100 procentų?“
Atsakymas: „Ligos, kurių ambulatorinis gydymas kompensuojamas 100 procentų: tuberkuliozė, onkologinės ir onkohematologinės ligos, krešėjimo defektai, cukrinis diabetas, nėščiųjų cukrinis diabetas, poprocedūrinė hipoinsulinemija, hipoparatirozė, necukrinis diabetas, cistinė fibrozė, įgimtas jodo trūkumo sindromas, miksedeminis tipas, fenilketonurija, Vilsono liga, adenohipofizės hiperfunkcija, šizofrenija, šizofreniniai sutrikimai, epilepsija, išsėtinė sklerozė, astma, lėtinis virusinis C hepatitas, dializuojamiesiems ir po inkstų persodinimo, po širdies ir kitų organų transplantacijos.“
Klausimas: „Kada pacientas turi teisę gauti kompensuojamuosius vaistus?“
Atsakymas: „Gydytojas gali išrašyti receptus kompensuojamiesiems vaistams: apdraustiesiems, gydomiems ambulatoriškai ar dienos stacionare, apdraustiesiems, hospitalizuotiems stacionarinėse asmens sveikatos priežiūros įstaigose (ASPĮ), gali būti išrašomi ambulatoriškai gydyti skirti kompensuojamieji vaistai, kurie buvo skiriami ne trumpiau kaip vieną mėnesį iki hospitalizacijos. Pasibaigus ambulatoriškai gydyti skirtų kompensuojamųjų vaistų paskyrimo laikui, pacientams, hospitalizuotiems stacionarinėse ASPĮ, stacionarinės ASPĮ gydytojas turi išrašyti (tęsti gydymą) tuos pačius vaistus, kurie buvo skiriami ambulatoriškai gydyti iki gydymo stacionare, kiekvieną kartą ne ilgesniam kaip mėnesio gydymo kursui, išskyrus atvejus, kai viena atitinkamo stiprumo pailginto veikimo farmacinės formos vaisto dozuotė, vadovaujantis vaistinio preparato charakteristikų santrauka, skiriama ilgesniam nei vienas mėnuo gydymo kursui ir jos negalima išardyti, atsižvelgiant į teisės aktų reikalavimus, – šiuo atveju kiekvieną kartą gali būti išrašoma viena mažiausia originali vaisto pakuotė. Apie vaistų skyrimą turi būti pažymėta asmens medicinos dokumentuose. Jei gydymą reikia koreguoti, ambulatoriškai gydyti skirtų kompensuojamųjų vaistų išrašyti negalima – paskirtais vaistais turi aprūpinti stacionarinė ASPĮ. Medicinos pagalbos priemones (MPP) galima išrašyti tik ambulatoriškai ar dienos stacionare gydomiems apdraustiesiems. Ambulatoriškai gydomiems pacientams, apdraustiems arba apsidraudusiems privalomuoju sveikatos draudimu (PSD), šeimos gydytojai ar gydytojai specialistai, dirbantys sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis sudariusiose gydymo įstaigose, gali išrašyti iš PSDF biudžeto kompensuojamų vaistų bei medicinos pagalbos priemonių. Receptų išrašymo tvarka tiek privačioje, tiek viešojoje gydymo įstaigoje yra tokia pat – visos įstaigos laikosi tų pačių reikalavimų. Tačiau privačioje gydymo įstaigoje, nesudariusioje sutarties su teritorine ligonių kasa (TLK), dirbantys gydytojai išrašyti kompensuojamųjų vaistų negali. Kompensuojamieji vaistai, medicinos pagalbos priemonės pacientams išrašomi tik kompensuojamųjų vaistų pasuose. Jei apdraustasis neturi kompensuojamųjų vaistų paso, tačiau kompensuojamasis vaistas jam būtinas, o neskyrus vaisto gali kilti grėsmė jo gyvybei, arba jei apdraustasis kompensuojamuosius vaistus planuoja įsigyti kitoje ES valstybėje, išrašomas 3 formos (išimties atvejams) receptas.“
Klausimas: „Ką reikia daryti, jei vaistinėje siūlo pirkti brangesnius kompensuojamuosius vaistus?“
Atsakymas: „Paprašykite paaiškinti, kodėl vaistininkas siūlo konkretų vaistą. Sprendimą priimsite jūs, įvertinę farmacijos specialisto pateiktą informaciją. Dar kartą pabrėžtina, kad receptuose turi būti nurodomi bendriniai vaistų pavadinimai. Taip pat yra nustatytos kelios išimtys, kai kartu su bendriniu vaisto pavadinimu gali būti rašomas ir vaisto prekinis pavadinimas. Tai taikoma biologiniams vaistams, pavyzdžiui, žmogaus insulinas, filgrastimas, epoetinas, somatropinas (jie nurodomi bendriniais pavadinimais, šalia skliaustuose įrašant prekinius pavadinimus), taip pat vaistams, dėl kurių skyrimo prekiniu pavadinimu pagal jų terapines indikacijas konkrečiam pacientui gydytojų konsultacinė komisija priėmė motyvuotą sprendimą. Pagal dabar galiojančią tvarką, vaistinėse įrengtuose monitoriuose galima pamatyti perkamų vaistų (ne tik kompensuojamųjų) pagal tam tikrą bendrinį pavadinimą sąrašą. Atkreipiame dėmesį, kad monitoriaus pirmoje eilutėje nurodomas pigiausias vaistas, už kurį primokėti reikėtų mažiausiai, o apačioje – brangesnieji. Prie kiekvieno vaisto nurodoma vaisto kaina vaistinėje, kompensuojama kainos dalis (jei tai kompensuojamasis vaistas) ir paciento priemoka. Be to, galioja ir patvirtintas vaistinėse būtinų turėti pigiausių kompensuojamųjų vaistų sąrašas: tai antibiotikai, kraujospūdžio mažinimui, skausmo malšinimui, širdies veiklos gerinimui skirti ir kiti dažniausiai skiriami kompensuojamieji vaistai, kurių priemokos mažiausios. Svarbiausia bendradarbiauti su gydytoju, vaistininku sveikatos išsaugojimo klausimais ir, jei esate apsidraudę, neišleisite daugiau nei būtina.“