Praėjusią savaitę Respublikinėje Šiaulių ligoninėje vyko susitikimas su Šiaulių apskrities ligoninių vyriausiaisiais gydytojais, Šiaulių krašto vyriausiaisiais specialistais bei Sveikatos apsaugos ministerijos atstovais. Sveikatos apsaugos ministerija siūlo integruotų sveikatos apsaugos sistemų – klasterių - steigimą tarp Šiaulių apskrities gydymo įstaigų.
Lina ABROMAVIČIENĖ
Susirinkusieji specialistai sprendė, kaip efektyvinti gydymo įstaigų bendradarbiavimą, kad pacientai sulauktų skubesnės, efektyvesnės medikų pagalbos. Medicinos direktorė Vaiva Makštutienė teigė, jog klasterių sistemoje, kuriamoje Lietuvoje, aiškėja ir Respublikinės Šiaulių ligoninės vieta, kurios vaidmuo gerinant Šiaulių regiono gyventojams teikiamų medicinos paslaugų kokybę ir prieinamumą ypač svarbus.
Gerės gydymo sąlygos
Sveikatos apsaugos ministro patvirtintas įsakymas „Dėl sveikatos priežiūros įstaigų tarpusavio bendradarbiavimo gerinimo“ telkia medikus bendram darbui. Respublikinės Šiaulių ligoninės generalinis direktorius Petras Simavičius pastebėjo, jog šio įsakymo dėka ne tik bus užtikrinamas medicinos paslaugų prieinamumas, savalaikiškumas, saugumas miesto ir kaimo žmonėms, suaugusiems ir vaikams. Asmens sveikatos priežiūros įstaigos taip pat aktyviai dalyvaus kituose šalyje kuriamuose klasteriuose - onkologijos, insulto, neonatologijos, intensyviosios terapijos. Bus sprendžiamos bendradarbiavimo su pirminėmis sveikatos priežiūros įstaigomis naujos galimybės, pacientų aptarnavimo galimybės tada, kai pirminės sveikatos priežiūros įstaigos nedirba.
Pasak P. Simavičiaus, bus sprendžiamos ir eilių reguliavimo, ir valstybės finansuojamų programų efektyvinimo galimybės. „Kuriant gydymo įstaigų klasterius teikti efektyvesnes sveikatos priežiūros paslaugas, labai svarbus ir Greitosios medicinos pagalbos stoties darbas – pacientus ir darbo dienomis jau galima vežti ne tik į ligoninės Priėmimo-skubiosios pagalbos skyrių, bet ir į pirminės sveikatos priežiūros įstaigas. Labai svarbu, kad gydytojai pasirinktų teisingai“, - sako P. Simavičius.
Ligoninės vadovai mano, kad įstaigų tarpusavio bendradarbiavimui didelės įtakos turės elektroninės sveikatos projekto diegimas – interneto tinklalapiais pasiekiama informacija, ligos istorijų, medicinos dokumentacijos talpinimas į elektroninę sistemą – tai virtualios ligoninės kūrimas.
Kuriama integruotos sveikatos priežiūros sistema
Sveikatos apsaugos ministerija, pasak sveikatos apsaugos ministro patarėjo Arvydo Skorupsko, ne tik stebės, bet ir, prireikus, koreguos bei apibendrins pirmuosius klasterių kūrimo žingsnius.
Integruotos sveikatos priežiūros arba funkcinių klasterių sistemos kūrimu, pasak pranešėjo, siekiama efektyviau valdyti pacientų srautus, kelti ligoninių veiklos efektyvumą. Funkcinių klasterių valdyme privalo dalyvauti ne tik gydymo įstaigų vadovai, vyriausieji specialistai, bet ir kiekvienoje gydymo įstaigoje esantys atsakingi darbuotojai.
Numatyta funkcinius ligoninių klasterius plėtoti kardiologijos, mirtingumo dėl išorinių mirties priežasčių mažinimo, insultų diagnostikos ir gydymo, neonatologijos ir intensyviosios terapijos srityse. A. Skorupskas supažindino susirinkusius su klasterių tinklo struktūra, prioritetinėmis sritimis, aptarė Šiaulių apskrities aštuonių gydymo įstaigų galimybes.
Apžvelgęs pagrindinių klasterių - kardiologijos, neurologijos, onkologijos, pediatrijos - naudą pacientams, ministro patarėjas pateikė informaciją ir apie rengiamus geriatrijos, priklausomybių ligų, vaikų ligų klasterius, kurie pagerintų pagalbą senyvo amžiaus žmonėms, sergantiems priklausomybių ligomis, ir kaimuose gyvenantiems vaikams, kur mažėja ne tik gimstamumas, bet ir prastėja pediatrų pagalba.
Klasteriai – visokeriopa nauda
Apie funkcinius ligoninių klasterius kardiologijos, insultų diagnostikos ir gydymo, neonatologijos ir intensyviosios terapijos bei onkologijos srityse kalbėjo šių sričių specialistai. Pasak intervencinės kardiologės Aušros Dambrauskaitės, pagrindinis kardiologijos klasterio kūrimo tikslas – sumažinti mirštamumą ir invalidizaciją dėl miokardo infarkto. Respublikinė Šiaulių ligoninė pasirinko kitokią kryptį nei daugelis kitų gydymo įstaigų, kurios į gydymo įstaigą kviečiasi aukštos kvalifikacijos specialistus. Šiauliečiai viliasi patys išsiugdyti jaunus specialistus. Ilgindami darbo valandas bei užtikrindami skubią pagalbą visą parą, intervenciniai kardiologai pajėgs suteikti reikiamą pagalbą viso krašto ligoniams, ištiktiems miokardo infarkto. Pasak V. Makštutienės, jau yra pasirašytos sutartys su Lietuvos sveikatos mokslo universiteto Kauno klinika dėl kardiologijos klasterių, dėl kurių į Šiaulius atvyks kvalifikuoti specialistai ir pagalbos ligoniai sulauks neišvykdami iš namų. Insultų diagnostikos ir gydymo funkcinio klasterio darbas gerėjo po neurologų susitikimo su regionų ligoninėmis bei greitosios medicinos pagalbos stočių specialistais. Pasak Insulto centro vadovės neurologės Siglos Ščeponavičiūtės, rezultatai akivaizdūs – pernai per metus 11 žmonių atlikta sisteminė trombolizė, o šiemet per du mėnesius – aštuoni sulaukė efektyvios pagalbos. Ir tai – glaudaus gydymo įstaigų bendradarbiavimo rezultatas.
Onkologijos klasterio šiauliečiai dar turės palaukti, nes, pasak Onkologijos klinikos Konsultacijų poliklinikos vedėjos Juditos Filipauskienės, trūksta tam patirties. „Reikia mažinti atotrūkį tarp kaimo ir miesto, nes iki šiol pagalba onkologiniams ligoniams teikiama tik Šiauliuose“, - sako J. Filipauskienė.
Apie integruotos vaikų sveikatos priežiūros modelio viziją Šiaulių krašte kalbėjusi vyriausia krašto pediatrė Izolda Krivienė akcentavo bendradarbiavimą tarp institucijų, kalbėjo apie vaikų sveikatos priežiūros mažėjimą rajonuose, dalyvavimo profilaktikos programose aktyvinimą. Pasiūlyta specialistų pagalba socialiai probleminėse vietovėse, kur medikų pagalba menka. Pasak V. Makštutienės, vaikams turi būti skiriamas ypač didelis dėmesys: „Rajonų ligoninės turėtų išlikti, o tie vaikai, kuriems būtina skubi pagalba, turi būti vežami į Šiaulius.“
Konsultacijų poliklinikoje kalbėjusi otorinolaringologė Danguolė Jocienė akcentavo, jog dėl klasterių pavyktų optimizuoti, efektyvinti ne tik specialistų, bet ir siunčiančio šeimos gydytojo darbą, dėl kurio eilės tik didėja. „Jei šeimos gydytojai skirtų reikiamus tyrimus, eilės trumpėtų“, - teigia gydytoja.
Psichiatrijos klinikos vadovas Eugenijus Mikaliūnas teigė, jog tam, kad sumažėtų savižudybių skaičius – skaudžiausia psichikos ligų pasekmė, būtina gerinti bendradarbiavimą tarp Psichiatrijos klinikos ir psichikos sveikatos centrų, socialinių tarnybų. Suvienijus šeimos gydytojų centrų, psichikos dienos stacionarų, priklausomybės ligų centrų pastangas, rezultatai, pasak specialisto, būtų geresni. Tam galimybes ir suteikia naujai kuriamas arba atnaujinamas gydymo įstaigų funkcinis bendravimas, kuriam aktyvinti medikai prašė ministerijos ne tik moralinės, bet ir materialios pagalbos. Be kokybiškų reanimobilių, centrų steigimo ir finansavimo, šis sumanymas gali likti tik kalbomis.
