Respublikinėje Šiaulių ligoninėje spaudos konferencijoje medicinos direktorė V. Makštutienė ir Gastroenterologijos-endokrinologijos skyriaus gydytoja gastroenterologė G. Acutė pristatė kepenų cirozės priežastis, ligos eigą, pasekmes, kliniką, diagnostiką bei gydymo galimybes.
Linos ABROMAVIČIENĖS nuotr.
Lina ABROMAVIČIENĖ
Respublikinėje Šiaulių ligoninėje vakar vykusioje spaudos konferencijoje „Kepenų patologija – cirozė“ pristatytos kepenų ligos, kurios šiuo metu gydomos ligoninėje, jų komplikacijos ir susirgimo priežastys. Gydytojai nuogąstauja, kad pastarojo dešimtmečio rezultatai ženkliai suprastėjo, nes dabar vis daugiau jaunesnių žmonių serga kepenų ligomis. Pagrindinės priežastys, dėl ko sustreikuoja kepenys – netinkama mityba, fizinio aktyvumo trūkumas ir žalingi įpročiai.
Ligoninėje gerėja gydymo sąlygos
Respublikinės Šiaulių ligoninės medicinos direktorė Vaiva Makštutienė sako, kad ligoninėje visu pajėgumu dirba gydytojai, kurie prižiūri kepenų ligomis sergančius pacientus. Pastaraisiais metais atsirado jaunų gydytojų, pagerėjo diagnostikos ir gydymo galimybės.
„Turime pasidžiaugti, kad dirba puikūs gydytojai, išmanantys savo darbą. Įtarus kepenų pakitimus, pacientui atliekami echoskopijos, kompiuterinio tomografo, magnetinio rezonanso, kepenų angiografijos tyrimai. Gydytojai yra įvaldę kepenų ligų gydymą, ima kepenų biopsijas. Ligoninės laboratorija yra pasiruošusi daugiapusei diagnostikai, kepenų būklės įvertinimui. Sudėtingesni tyrimai yra siunčiami į Vilnių, tačiau visi kiti atliekami čia pat, ligoninėje“, - sako V. Makštutienė.
Kepenų ligos yra labai sunkios, todėl anot V. Makštutienės, apie jas būtina kalbėti.
Svarbiausia – paciento motyvacija pasveikti
Gydytojai pastebi, kad bet kokia liga sergantys žmonės greičiau pasveiksta, jei patys save motyvuoja su liga kovoti.
„Yra tam tikra dalis ligų, kurios įgimtos, tačiau dar daugiau ligų per gyvenimą įgyjama. Kepenų ligos dažniausiai atsiranda dėl pačių žmonių kaltės: piktnaudžiaujama alkoholiu, lietuviai mėgsta skaniai ir riebiai pavalgyti, vengia fizinio aktyvumo ir taip apkrauna savo kepenis. Artėjant ilgajam savaitgaliui reikėtų susimąstyti apie savo sveikatą“, - pataria V. Makštutienė.
Gastroenterologijos-endokrinologijos skyriaus gydytoja gastroenterologė Gitana Acutė sako, kad dauguma kepenų ligų požymių iš karto nesimato, tačiau kai jie išryškėja, liga jau būna pažengusi ir dėl to sunkėja gydymas.
„Žmogus jausdamas nedidelį silpnumą ar diskomfortą po dešiniuoju šonkaulio lanku turėtų kreiptis į šeimos gydytoją, kur jam bus atlikti profilaktiniai tyrimai, įvertinta bendra sveikatos būklė. Nekreipiantys dėmesio į savo sveikatą į ligoninę atvyksta po 10-15 metų su toli pažengusia kepenų ciroze. Šią ligą lydi daugybė komplikacijų, kurios gali būti net mirtinos“, - įspėja gydytoja G. Acutė.
Respublikinėje Šiaulių ligoninėje 2013 metais dėl kepenų cirozės buvo gydyta daugiau nei 100 pacientų, iš kurių penktadalis mirė. 2012 metais buvo gydyta 116 žmonių, iš kurių mirė 22. Pastebėta, kad beveik 4 procentai visų kepenų cirozės atvejų perauga į kepenų vėžį.
Pasak gydytojos G. Acutės, susirgimai kepenų ligomis daugiausia priklauso nuo paties žmogaus. Jei sergantysis sveikiau maitinsis, sportuos ir vartos gydytojo paskirtus vaistus, didelė tikimybė, kad jis visiškai pasveiks.
