Konsultacijų poliklinikos infektologėms G. Arštikaitienei (kairėje) ir J. Minickaitei-Katinienei neretai klastingas infekcijas tenka diagnozuoti atsitiktinai.
Zitos KATKIENĖS nuotr.

Lina ABROMAVIČIENĖ
Respublikinės Šiaulių ligoninės Konsultacijų poliklinikos infektologės Gertrūda Arštikaitienė ir Judita Minickaitė-Katinienė neretai klastingas infekcijas diagnozuoja atsitiktinai – žmogus kreipiasi dėl vienų sveikatos sutrikimų, bet, skyrus hepatito ar ŽIV tyrimą, diagnozuojamas ir kitas. Gydytojų teigimu, teigiamas tyrimo rezultatas pribloškia ne tik gydytoją, bet ir pacientą.

Infekcijos priklauso nuo sezoniškumo
Pavasarį ir rudenį ypač aktyvios erkės. Pasak infektologės G. Arštikaitienės, žmonės kartais suklysta, manydami, jog užkrėstos gali būti tik suaugusios erkės. Deja, gali būti užsikrėtusios ir erkių lervos, ir nimfos – tereikia, kad beveik nematomas gyvis įsisiurbtų į odą, ir pavasariniai darbai sode, pasivaikščiojimas parke ar iškyla miške gali baigtis ligoninėje. Apie 50 procentų žmonių nepastebi įsisiurbusios erkės, todėl užsikrėtimo atvejų daugiau.
Medikių teigimu, pasikliauti tuo, kad erkė neįsisiurbs, rizikinga, todėl gyventojus ragina pagalvoti ir apie skiepus. Dabar pats laikas skiepytis nuo erkinio encefalito, o nuo Laimo ligos skiepų iki šiol nėra. Įkandus erkei, tyrimai dėl erkinio encefalito ir Laimo ligos nemokami. „Žmonės kartais to nežino ir kreipiasi į privačius kabinetus, kur šie tyrimai – labai brangūs, o konsultacijos – jokios“, - sako gydytojos.
Su artėjančiais vasaros malonumais ir atostogų džiaugsmais plinta kitos infekcijos, sukeliančios žarnyno ligas. Šaltuoju metų laiku žmonėms infektologų pagalbos dažniausiai prireikia susirgus gripu, plaučių uždegimu, virusiniais kvėpavimo takų uždegimais, virusiniais ir bakteriniais galvos smegenų uždegimais, ne vieną vargina herpes virusas.

Užkratas nešiojamas ilgai
Sezoniškumas būdingas daugeliui infekcinės kilmės ligų. Infekciniais kepenų uždegimais (hepatitai A, B, C), ŽIV, AIDS sergama nepriklausomai nuo sezono. Tačiau infektologus labiausiai baugina tai, kad žmonės šį užkratą nešioja pernelyg ilgai, net neįtardami, kad sunkiai serga.
Ypač sunerimti turėtų tie, kuriems iki 1993 metų buvo perpiltas kraujas atliekant operaciją ar dėl įvykusios traumos. Infektologė G. Arštikaitienė neretai diagnozuoja virusinį hepatitą žmonėms, į gydytojos kabinetą atėjusiems dėl kito susirgimo. Kartais serga ir labai jauni žmonės. Kartą G. Arštikaitienė hepatitą C diagnozavo dvidešimtmetei merginai. Atsitiktinai pacientė prasitarė, jog septynių mėnesių jai buvo perpiltas kraujas. Keturiasdešimtmečiui vyrui operacija buvo atlikta karinėje tarnyboje Sovietų Sąjungoje. Į medikus jis kreipėsi dėl varginančio silpnumo, nuovargio, prakaitavimo naktimis. Gydytoja pasiūlė tyrimą dėl hepatito. „Tereikia nedaug – kad šeimos gydytojas paklaustų kiekvieno paciento, ar jam nebuvo perpiltas kraujas, ir liga būtų diagnozuota daug anksčiau“, - įsitikinusi medikė. Nutinka ir taip, kad žmogus, diagnozavus infekcinį hepatitą C ar B, daugiau nepasirodo ir nesigydo. Ypač tokių padaugėjo prieš dešimtmetį, kai ypač suaktyvėjo emigracija. „Hepatitas C dažniausiai perduodamas per kraują, tad aplinkiniams nesigydantys tampa pavojingi, jei naudoja intraveninius narkotikus, jei šeimos nariai naudoja tas pačias manikiūrines žirklutes, tą patį plaukų skustuvą, kur gali įvykti kraujo kontaktas su kito žmogaus krauju. Susirūpinti turėtų ir buvę narkomanai, jei niekada nesityrė dėl hepatito, ir tie, kurie darėsi tatuiruotes“, - teigia gydytoja.

Yra galimybė pasveikti
Dažniausiai infekciniai hepatitai diagnozuojami, kai žmogus pats kreipiasi į gydytoją dėl jį varginančio silpnumo, nuovargio, padidėjusio naktinio prakaitavimo. „Kitas tai iškenčia ir ateina tada, kai jau akių baltymai – pageltę“, - pastebi infektologė J. Minickaitė-Katinienė ir pataria žmonėms pirmiausia kreiptis į šeimos gydytoją, kuris, įtaręs ligą, atliks reikiamus tyrimus.
„Jei žmogus atvyksta pas mus su šeimos gydytojo siuntimu, bet neturi tyrimų rezultatų – tenka siųsti atgal pasidaryti reikiamų tyrimų arba pasiūlyti už tyrimus susimokėti“, - primena gydytoja sveikatos apsaugos ministro nustatytą tvarką, kurios laikydamiesi pacientai trumpins ir nesibaigiančias eiles prie specialistų kabinetų durų.
Galimybės gydyti infekcinius hepatitus taikomos tokios pat, kaip ir visame civilizuotame pasaulyje.
Sergantiems hepatitu C taikomas efektyvus kombinuotas gydymas. Pasak gydytojos, tinkamai laikantis gydytojo nurodymų, tikimybė visiškai pasveikti – labai didelė.
Ligos išvengti galima ne tik saugantis kontakto su infekuotuoju krauju. Saugo nuo ligos ir skiepai. Medikių teigimu, jau laikas būtų pagalvoti ir apie skiepų revakcinaciją, nes daugelis po mokyklos skiepais nesirūpina, nors skiepytis reikia ne tik nuo hepatito B, bet ir nuo difterijos, stabligės, kokliušo.

ŽIV mažiau agresyvus nei hepatitas
Nors žmonės labiausiai bijo žmogaus imunodeficito viruso (ŽIV) infekcijos, tačiau hepatito B keliamas pavojus – daug didesnis. Pasak infektologės J. Minickaitės-Katinienės, 1 ml kraujo serumo gali būti 10 milijonų infekcinių heptito B ir C dozių. Tad, įsidūrus užkrėsta adata, tikimybė užsikrėsti ŽIV infekcija – mažesnė, o hepatitais – labai didelė, nes hepatitų virusų infekcinės savybės 100 kartų didesnės. Pasitaiko, kai žmogus yra užsikrėtęs ir hepatitų sukeltomis infekcijomis, ir ŽIV infekcija. Infektologė J. Minickaitė-Katinienė prisiminė neseniai konsultuotą pacientą. Žmogus pradėjo karščiuoti, viduriuoti, vemti, pradėjo kristi svoris ir jis atėjo pasitikrinti, ar neatsinaujino jau gydytas hepatitas B. Skyrus papildomą tyrimą dėl ŽIV taip pat buvo gautas teigiamas atsakymas. Pasak gydytojų, ir tai – ne vienintelis atvejis, kai ŽIV infekcija diagnozuota atsitiktinai, o žmogus neįtarė, jog gali būti užsikrėtęs, tad ir nesitikrino. Gydytoja ragina tikrintis dėl ŽIV homoseksualius asmenis, narkomanus ir visus tuos, kurie jaučia, kad lytiniai santykiai galėjo būti nesaugūs.

Infektologė G. Arštikaitienė ragina tikrintis dėl klastingų infekcinių ligų.
Zitos KATKIENĖS nuotr.