I. Bakanienės teigimu, geriausias laikas išmokti antrąją kalbą – iki 6–7 m. amžiaus.
Artūro STAPONKAUS nuotr.

Akvilė PUŠINSKAITĖ
Kalba – vienas svarbiausių dalykų žmogaus gyvenime ne tik dėl saviraiškos, bet ir apskritai dėl išgyvenimo, patogesnių sąlygų kasdienybei. Žodžiais ir mintimis parodome, ko norime, kaip jaučiamės, išreiškiame save ir realizuojamės socialinėje terpėje. Viskas normalu, kai galime laisvai kalbėti, tačiau nė nesusimąstome, kokie dideli procesai vyksta mūsų kūdikystėje ir vaikystėje tam, kad išmoktume gimtąją kalbą. Į normą nepatenkantys atvejai – tai žmonės, turintys neurologinių kalbėjimo ir kalbos sutrikimų dėl tam tikrų priežasčių. Pavyzdžiui, žmogus supranta kalbą, tačiau jam sunku savas mintis paversti žodžiais, rišliais sakiniais. Priešingu atveju – asmuo nesupranta kalbos, tačiau sklandžiai šneka, bet tokia kalba nerišli, joje nėra prasmės.

Kalbėjimas ir kalbos suvokimas
Balandžio 17 d. vykusiame 2-ajame Baltijos šalių logopedų kongrese susirinko ne tik latviai, estai ir lietuviai, bet ir švedai, rumunai, čekai... Iš viso renginyje dalyvavo daugiau negu 100 žmonių, 12 asmenų skaitė parengtus pranešimus. Kongresas skirtas neurologiniams kalbėjimo ir kalbos sutrikimams analizuoti – pasakota ne tik teorija, bet ir duoti tyrimų pavyzdžiai. Neurologė Indrė Bakanienė skaitė pranešimą „Smegenų brandos ir kalbos raidos sąsajos“, kuriame išsamiai pasakojo apie kalbos raidą nuo kūdikystės.
Pirmiausia ji pastebi, kad ryšys tarp kalbos ir pažinimo labai sudėtingas. Ką iš tiesų žmogus girdi ir šių garsų virtimas žodžiais – tai didžiulis procesas žmogaus galvos smegenyse. Išgirsti garsai analizuojami, įrašomi į atmintį, lyginami su turima informacija – trumpai tariant, vyksta didžiulis analizės ir sintezės procesas.
„Per paskutinius dešimtmečius atlikta nemažai smegenų tyrimų, kurie gana tiksliai gali ištirti smegenų funkcijas ir kalbą. Kai atsirado sudėtingi smegenų tyrimų metodai, paaiškėjo, kad centrų, atsakingų už kalbą, yra daug“, – aiškina I. Bakanienė.
Kada kuris centras labiau aktyvus? Tai priklauso nuo aplinkybių ir socialinės situacijos. Jeigu asmuo atidžiai klauso paskaitos, tai aktyvuojasi centrai, susiję su atmintimi, analize, sinteze, palyginimu, informacijos įrašymu į atmintį ir pan. Jeigu kalbamės su kaimyne buitiniame lygmenyje, tai šie centrai greičiausiai bus mažiau aktyvūs, sako neurologė. Buitinio pokalbio metu bus aktyvūs tiek kalbos suvokimo, tiek kalbėjimo centrai.

Kūdikis – atviras kalbos mokymuisi
„Naujagimis gimsta turėdamas nesubrendusias smegenis ir neišsivysčiusius kalbėjimo, suvokimo įgūdžius. Tačiau jis turi puikią galimybę suformuoti šiems gebėjimams reikalingus centrus. Kūdikis turi 100 bilijonų neuronų, kurie laikui bėgant diferencijuojasi ir sudaro nervines jungtis. Dėl savo tokio nebrandumo naujagimis gali labai daug, t. y. gali išmokti bet kurią šioje žemėje esančią gestų arba žodžių kalbą ar net kelias kalbas, jeigu jis girdi ir mato“, – aiškina I. Bakanienė.
Smegenų vystymasis – laiko reikalaujantis procesas. Neuronai turi išmokti specializuotis ir atlikti tam tikrą funkciją: vieni neuronai virsta atsakingais už kalbos suvokimą, kiti – už judesio planavimą, treti – už regą, ketvirti – už klausą ir t. t. Panašią veiklą atliekantys neuronai jungiasi ir sudaro sinapses – nervinių jungčių tinklus.
Smegenis verčia vystytis du pagrindiniai veiksniai: genetinė predispozicija (polinkis į ką nors) ir tinkama aplinka. Jau žmogaus turimi genai lemia neuronų atliekamas funkcijas – jie žino, kad turi diferencijuotis, ir tai daro. Tačiau tam, kad šis procesas vyktų, reikalingas išorinės aplinkos poveikis. Taigi kalbos mokymuisi svarbiausias socialinis bendravimas ir kalbinė aplinka.
„Taip jau nustatyta, kad 4 mėn. amžiaus kūdikio smegenyse neuronai, atsakingi už kalbą, jau yra diferencijuoti ir išsidėstę taip, kad labai greitai galėtų užauginti jungtis ir sudaryti nervinius tinklus, kurie bus reikalingi socialiniam bendravimui. Visam tam reikalinga kūdikį mylinti aplinka – be šito smegenys ir kalba nesivystys“, – teigia neurologė.

Gimtosios kalbos galima išmokti iki 13 metų
Tam tikru laiku kūdikis mokosi skirtingų dalykų, pavyzdžiui, judesiai intensyviausiai formuojasi per pirmuosius ketverius gyvenimo metus. Tuo tarpu kūdikis geriausiai išmoksta diferencijuoti savo gimtosios kalbos garsus nuo 6 iki 12 mėn., o prieraišumas susiformuoja iki pusantrų gyvenimo metų. Mokslininkai šiuos laikotarpius pavadino kritiniais laikotarpiais – galimybių langais. Tyrimų metu nustatyta, kad žodynas intensyviausiai formuojasi pirmaisiais dvejais gyvenimo metais, taigi ir didžiausia galimybė išmokti antrąją kalbą – tai metas iki 6–7 metų amžiaus. Tuo tarpu mokytis kalbos paauglystėje pasidaro sunkiau.
Mokslininkai išskiria sensityvųjį periodą – vaikas gali išmokti gimtosios kalbos iki 13 m. amžiaus. Jeigu per šį laiką jis neišmoksta kalbos, vėliau tai beveik neįmanoma. Šį faktą įrodo išsamūs mauglių vaikų aprašymai. Štai amerikietė Genie – ji buvo rasta 1970 m., jai buvo 14 m. Visą laiką ji augo uždaryta kambaryje, o jos tėvas ją bausdavo dėl keliamo triukšmo arba kalbėjimo. Kai ji buvo surasta, ji visiškai nekalbėjo ir neleido jokio garso, specialistai bandė ją mokyti kalbos. Tačiau mergina taip ir neišmoko savo gimtosios kalbos, išskyrus pavienius žodžius ar nerišlius sakinius. Padaryta išvada, kad žodžių mokymuisi griežto periodo nėra, tačiau išmokyti sklandžiai kalbėti gimtąja kalba – neįmanoma.

2-ojo Baltijos šalių logopedų kongreso metu kalbėta apie neurologinius kalbėjimo ir kalbos sutrikimus.
Artūro STAPONKAUS nuotr.