Šią vasarą užsitęsus karščiams skubios pagalbos priėmimo skyriuose prireikė daugiau žmonių.
Lina ABROMAVIČIENĖ
Nemažai pacientų kreipiasi ir dėl peršalimo ligų, ypač padaugėjo sergančiųjų viršutinių kvėpavimo takų ligomis. Gydytoja terapeutė Aušra Gervickaite sako, kad ne visi vienodai ištveria karščius, todėl susirgimų ir padaugėja.
Nuo karščio kenčia vaikai ir vyresnio amžiaus žmonės
Kiekvienais metais pasaulyje miršta šimtai žmonių nuo hipertermijos (kai kūno temperatūra padidėja per 37 °C temperatūros). Daugumos jų amžius yra per 55 metus.
Pasak A. Gervickaitės, patys jautriausi karščiams yra vyresnio amžiaus žmonės, mažamečiai, taip pat sergantys lėtinėmis ligomis, ypač širdies, vartojantys medikamentus, nutukę, sportininkai ir dirbantys lauke. Vyresnio amžiaus žmonėms didžiausia rizika patirti šilumos smūgį yra dėl sutrikusių organizmo kompensacinių galimybių, nes jie dažniausiai serga lėtinėmis ligomis, vartoja įvairius medikamentus, didinančius dehidratacijos pavojų.
„Kūdikiai ir vaikai taip pat priklauso šiai rizikos grupei. Mažų vaikų organizmo termoreguliacija dar nėra iki galo susiformavusi. Ji tobulėja visus pirmuosius gyvenimo metus. Be to, mažų vaikų temperatūra šiek tiek priklauso ir nuo aplinkos temperatūros, todėl jei aplinkoje labai šilta, jo temperatūra gali būti didesnė nei 37 °C. Kūdikiai nejaučia troškulio. Jie greičiau įkaista ir dėl to, kad jų kūno paviršius yra didesnis nei kūno masė. Todėl tokio amžiaus vaikams pavojus patirti šilumos smūgį taip pat ypač didelis“, - aiškina gydytoja.
Jautresni karščiams yra turintys antsvorio ir per mažo svorio asmenys. Pavojus perkaisti ar patirti šilumos smūgį yra ir piktnaudžiaujantiems alkoholiu (alkoholis didina skysčių praradimą iš organizmo).
Kaitra itin pavojinga sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis
Pasak A. Gervickaitės, didžiausias pavojus gresia sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis.
„Per karščius žmones dažnai ištinka insultas ar infarktas. Labai sunkiai tokias oro sąlygas ištveria žmonės, sergantys sunkiu širdies nepakankamumu. Problemų iškyla ir aukštą kraujospūdį turintiems asmenims, paprastai jiems yra ribojamas skysčių, druskų kiekis maiste. Žinoma, kad per karščius dėl padidėjusio prakaitavimo netenkama įvairių mikroelementų. Vartojant raminamuosius, diuretikus (šlapimą varančius vaistus), kraujospūdį mažinančius vaistus, sunkiau atvėsinti kūną suprakaitavus. Taip pat kaitra pavojinga sergantiems plaučių, inkstų, kraujo ligomis, nusilpusiems ir karščiuojantiems asmenims. Sergantieji hipertenzija, išemine širdies liga, širdies nepakankamumu, patyrusieji miokardo infarktą turi vykdyti visus šeimos gydytojo ar kardiologo nurodymus, nenutraukti paskirtų medikamentų (ypač kraują skystinančių vaistų) vartojimo. Per karščius būtina stebėti arterinį kraujo spaudimą, visada turėti greitai kraujospūdį mažinančių vaistų. Pacientai, sergantys išemine širdies liga, per karščius turėtų turėti medikamentų, vartojamų ištikus stenokardijos priepuoliui“, - teigia A. Gervickaitė.
Svarbiausias patarimas – kreiptis į šeimos gydytoją, kuris individualiai patars pacientui, atsižvelgdamas į jo vartojamus vaistus, sveikatos būklę.
Organizmo reakcija į karštį
Karštomis vasaros dienomis paprastai pakyla atmosferos slėgis ir oro temperatūra, sumažėja oro drėgnumas, padidėja prakaitavimas. Organizmas pradeda stokoti skysčių, atsiranda įvairių patologinių procesų: pakyla arterinis kraujospūdis, smegenys nepakankamai aprūpinamos deguonimi. Pasak A. Gervickaitės, dėl padidėjusio prakaitavimo organizme vystosi elektrolitų balanso sutrikimas, kadangi kartu su prakaitu pasišalina ir reikiami mikroelementai. Organizme sutirštėja kraujas, padidėja kraujo krešulių susiformavimo tikimybė, kurie gali užkimšti gyvybiškai svarbių organų – širdies, smegenų kraujagyslių - spindį. Be to, metams bėgant progresuoja aterosklerozė, todėl padidėjęs kraujo klampumas ir kiti sutrikimai gali pasireikšti dažniau per karščius. Taip pat dėl senėjimo procesų vyksta pokyčiai odoje, sutrinka prakaito liaukų veikla, greičiau galima perkaisti.
„Esant aukštai aplinkos temperatūrai, odos kapiliarai išsiplečia, priplūsta kraujo ir aplinkai yra atiduodamas šilumos perteklius. Dar labiau kylant aplinkos temperatūrai, oda pradeda prakaituoti – garuojantis vanduo sunaudoja šilumos perteklių ir apsaugo organizmą nuo perkaitimo. Be to, kai aplinkos temperatūra yra aukštesnė nei odos temperatūra, viskas, kas neleidžia garuoti, pakelia vidinę kūno temperatūrą. Esant dideliam oro drėgnumui, stabdomas prakaito garavimas, todėl apsunkinamas organizmo atvėsimas. Nepakankamai vartojant skysčių, gausiai prakaituojant gali išsivystyti dehidratacija. Tuomet žmogaus kūno temperatūra pakyla labai greitai. Labai aukšta kūno temperatūra paveikia smegenis ir kitus gyvybiškai svarbius organus“, - įspėja gydytoja.
Saugantis perkaitimo sveikam žmogui karštomis vasaros dienomis rekomenduojama išgerti daugiau kaip 3 l skysčių (maždaug 1 stiklinę kas val.). Tačiau sergantys širdies kraujagyslių ligomis, pasak A. Gervickaitės, turėtų riboti druskų kiekį maiste, skysčių suvartojimą. Tai itin svarbu sergantiems širdies nepakankamumu.
„Kuo daugiau skysčių toks žmogus išgeria, tuo didesnis krūvis tenka širdžiai. O jų širdies raumuo yra nusilpęs, todėl kuo daugiau skysčių širdžiai tenka perpumpuoti, tuo jai sunkiau įveikti krūvį. Tačiau kiekvieno paciento atvejis yra individualus, todėl reikėtų pasitarti su šeimos gydytoju, kiek galima suvartoti skysčių karštomis dienomis. Paprastai sergantiesiems širdies nepakankamumu nerekomenduojama padidinti skysčių kiekio“, - sako gydytoja.
