Gydytoja alergologė-klinikinė imunologė L. Malinauskienė sako, kad šienligės simptomus kartais žmonės sumaišo su paprasčiausia sloga.
Redakcijos archyvo nuotr.
Lina ABROMAVIČIENĖ
Žiedadulkėms alergiški žmonės paprastai kamuojasi ne tik pavasarį, bet ir visą vasarą, ypač tose vietose, kur rečiau šienaujamos arba visai netvarkomos pievos. Žinodami, kad žiedadulkių aplinkoje vis tiek išvengti neįmanoma, kai kurie žmonės į ryškius alergijos simptomus jau nebekreipia dėmesio ir toliau čiaudi, vargsta su varvančia nosimi ar ašarojančiomis ir paraudusiomis akimis. Tačiau pasitaiko atvejų, kai alergijos simptomai pasireiškia labai švelniai, todėl net į galvą neateina, kad tai alergijos pasekmės. Gydytoja alergologė-klinikinė imunologė Laura Malinauskienė sako, kad šienlige serga labai daug žmonių, juos alergija kamuoja ir žiemą. Daugiausia alergijų pastebima pavasarį, vasarą ir net ankstyvą rudenį, tačiau kai kuriems alergija yra aktuali ir žiemos mėnesiais, kada daugiau laiko praleidžiama uždarose patalpose, kuriose yra dulkių, todėl padažnėja alergija dulkių erkėms.
Žiedadulkių sukeltos alergijos simptomai
Pasak gydytojos, alergija žiedadulkėms pasireiškia tokiais simptomais: nosis varva, bėga, taip pat žmogus daug čiaudi, dažnai nosis būna užburkusi, sunku pro ją kvėpuoti, ir neretai būna akių simptomų, akys niežti, jos paraudę, atrodo lyg smėlio pripiltos. Tai tipiniai ir ryškiausi alergijos simptomai, kurie tęsiasi paprastai tol, kol aplinkoje nesumažėja arba visai nepranyksta tai sukeliantis alergenas. Tačiau ne visada alergijos simptomai kyla dėl alergijos. Šienligė pirmaisiais metais beveik niekuo nesiskiria nuo virusinės slogos.
„Daug žmonių yra linkę „nurašyti“ alergijos simptomus slogai, todėl kartais nusivilia, kai padaro tiek daug tyrimų ir nieko neranda. Dėl kartais neryškių alergijos simptomų žmonės nežino, kad yra kažkam alergiški. Taip pat yra daug manančių, kad šienligės vis tiek niekas neišgydys, todėl geriau pakentėti su varvančia nosimi ar ašarojančiomis akimis. Tačiau anaiptol - verta pabandyti padaryti tyrimus ir nustatyti, kam esi alergiškas. Nustačius tikslų alergeną, įmanoma gydyti alergiją naudojant tą alergeną, tai yra žmogų jau nuo žiemos pradėti ruošti tam artėjančiam žydėjimo sezonui. Tokiu atveju alergenas yra leidžiamas arba žmogus geria jį, kai yra šalta. Kai pradeda žydėti augalai, tuomet nebe taip stipriai arba visai nebereaguojama į žydėjimą ir alergiją. Todėl verta padaryti alergijų tyrimus tam, kad būtų galima pritaikyti imunologinį gydymą, kuris yra pakankamai efektyvus“, - aiškina L. Malinauskienė.
Prie alergeno galima priprasti
Labai sunku vengti konkretaus alergeno, kadangi alergija nėra aplinkos problema, tai yra paties žmogaus imuninės sistemos problema. „Kai yra žinomas konkretus alergenas, kartais įmanoma jo vengti, atsisakyti naminio augintinio, vengti vietų, kur yra žydintys augalai. Šiam tikslui yra sudaromi specialūs žydėjimo kalendoriai, kurie yra skelbiami internete, tad galima pažiūrėti, kuriose šalyse yra mažiau tų žiedadulkių. Žinant konkretų alergeną, galima jau žiemą pradėti gydyti ir pratinti žmogų prie šitų alergenų. Imunoterapija yra be galo efektyvi, kada yra gydoma su žiedadulkių alergenais. Su dulkių erkių šiek tiek mažiau efektyvi, dar mažiau efektyvi su naminių gyvūnų. Tai yra metodas, kuris leidžia tam tikra prasme natūraliai gydytis ir įgyti ilgalaikį imunitetą prieš varginančius alergenus“, - aiškina L. Malinauskienė.
Medikamentinis gydymas rekomenduojamas, jeigu atlikti tyrimai rodo aiškų alergeną ir simptomai tokie, kad smarkiai vargina žmogų, jis negali normaliai funkcionuoti. Tie žmonės, kurie serga šienlige, žino, kad tos dvi-trys savaitės pavasarį ar vasarą yra tiesiog išbrauktos iš gyvenimo, tada reikėtų naudoti medikamentus.
Alergijos pasekmės
Jeigu atsiranda gretutinių alergijos simptomų, o taip dažnai būna, kad žmogus kenčia ne nuo vieno, o nuo kelių alergenų, pavyzdžiui, kyla alergija nuo šviežių obuolių, riešutų, morkų ir atsiranda graužimas gerklėje, patinsta liežuvis, lūpos, tai tokie žmonės visada kišenėje turėtų turėti priešalerginį vaistą ir išgerti. Pasak L. Malinauskienės, jeigu ilgą laiką yra nosies užgulimas, nekvėpuojama normaliai per nosį, ypač naktį, labai padidėja rizika susirgti bronchine astma. Astma yra rimta liga, sukelianti dusulius ir kosulio priepuolius, pavojingus gyvybei. Todėl nuo alergijos reikia gydytis. Kartais gali padėti paprasčiausias nosies išplovimas jūros vandeniu.
