Respublikinės Šiaulių ligoninės Nefrologijos ir toksikologijos skyriaus toksikologės Evelinos Podylinienės teigimu, mirtinų atvejų įkirtus angiai labai retai pasitaiko, tačiau jautresniam organizmui, kuris stipriai reaguoja į nuodus, alerginės reakcijos gali baigtis mirtimi.
Vadimo SIMUTKINO nuotr.
Lina ABROMAVIČIENĖ
Vasara jau perkopė į antrą pusę, žemuoges ir braškes keičia avietės, mėlynės, gervuogės, prasideda grybų sezonas. Tai reiškia, kad teks klampoti po kemsynus, drėgnus miškus ir pelkes. O šiose vietose daugiausia kupstuose, po akmenimis ar kelmais mėgsta slapstytis gyvatės. Sakoma, „bijai vilko, neik į mišką“. Tas pats galioja ir su gyvatėmis. Pasak Respublikinės Šiaulių ligoninės Nefrologijos ir toksikologijos skyriaus toksikologės Evelinos Podylinienės, kasmet nukentėjusių pasitaiko vis daugiau, tačiau į medikus kreipiasi ne visi. Svarbu žinoti, kaip elgtis įkirtus gyvatei ypač tada, kai miške žmogus yra vienas ir jam niekas negali padėti.
Lietuvos miškuose nuodinga tik angis
„Vasarą ir rudenį gan dažnokai pasitaiko gyvačių įkirtimų. Šiauliečiai į ligoninę dažniausiai atvyksta besiskųsdami, kad jiems įkando gyvatė iš Rėkyvos apylinkių. Iš ten fiksuojama daugiausia gyvačių įkirtimo atvejų. Šiemet užregistruoti jau du nukentėję nuo gyvačių įkirtimų, tačiau medikų manymu, tokių šią vasarą dar bus ne vienas“, - kalba E. Podylinienė.
Pasak E. Podylinienės, Lietuvoje yra tik viena pavojinga gyvatė – angis, kurios įkirtimai kur kas pavojingesni vaikams, senyvo amžiaus žmonėms ir tiems, kuriuos šliužai sužeidžia veido srityje. Mažesnė pavojaus tikimybė, jei gyvatė įkerta į apatines galūnes. Gyvačių įkirtimai gali būti pražūtingi ir alergija, bronchine astma, venų uždegimu sergantiems žmonėms. Dėl jų nuodų poveikio organizmui gali paūmėti ir lėtinės ligos. Lietuvos miškuose, aukštapelkėse ir drėgnose pievose gyvena tik vienos rūšies nuodingos gyvatės – paprastosios angys. Jos gali būti nuo šviesiai rudos iki juodos spalvos, ilgis siekia nuo 60 iki 100 cm. Suerzinti ropliai kirsdami savo aukai gali iššokti į viršų tiek pat, kokio ilgio yra jų kūnas.
Angių paplitimas
Gyvačių galima sutikti miškuose, pievose, ežeruose, pajūryje. Iš esmės jos taikios, neagresyvios ir, kilus triukšmui, pačios slepiasi. Puola tik tada, kai pajunta grėsmę arba kai kas nors pastoja joms kelią. Gyvatės dažniausiai įkerta renkant uogas ar grybus, einant miško taku, taip pat gali įgelti ir šienaujant. Kartais gyvatės atšliaužia ir į pamiškėje esančius sodus, sodybas. Dažniausiai šliužai kerta į galūnes.
Pasak medikų, gyvatės kerta dviem dantimis, kurie yra viršutiniame žandikaulyje, todėl įkirtimo vietoje būna per 1 cm viena nuo kitos dvi adatos dydžio dūrio žaizdelės. Pasak medikų, įkirtus greitai atsiranda vietinių ir bendrinių organizmo sutrikimų. Gyvačių nuoduose yra daug hialuronidazės, kuri skatina nuodų įsiurbimą, todėl jie labai greitai veikia. Lietuviškų angių nuodai pakenkia organizmo kraujotakai. Gyvatės įkirtimo vietoje greičiau kreša kraujas ir gali išsivystyti venos uždegimas. Alergiškam nukentėjusiajam nuo gyvačių nuodų gali pasireikšti alerginė reakcija.
Vaikams ir pagyvenusiems pavojingiausia
Pasak medikės toksikologės E. Podylinienės, vaikams ir pagyvenusiems žmonėms gyvačių įkirtimas pavojingiausias. „Kadangi vaikas yra mažesnis ir arčiau žemės, didesnė tikimybė, jog jį pasieks gyvatė. Įkirtus į galvą ar arti veido, kur kraujotaka intensyvesnė, reakcijos vyks labai greitai ir nuodai pasiskirstys žmogaus kūno didesniame plote“, - sako medikė.
Senesniems žmonėms pavojingiau dėl to, kad įgėlus nuodai gali suveikti labiau dėl gretutinių ligų. Aukštą spaudimą ar kraujotakos sutrikimus turintys žmonės turėtų labiau saugotis miške, nes jiems, įkirtus gyvatei, didesnė žala ir žymiai pavojingiau.
„Dažnai būna, kad nukentėjęs žmogus uogaudamas ar grybaudamas nepastebi, kada jam įkirto gyvatė. Pradėjus rankai ar kojai tinti, įkirtimo žymės nesimato, tačiau pradeda skaudėti. Gali būti, kad žmogui svaigs galva, pykins, suintensyvės prakaitavimas, atsiras nerimas. Įkirtimo vieta patinsta, parausta ir jaučiamas nemalonus skausmas“, - kalba toksikologė E. Podylinienė.
Anot medikės, sisteminė reakcija visiems skirtingai pasireiškia, todėl būtina kreiptis į medikus. Dažniausiai per savaitę visi simptomai išnyksta ir žmogus pasveiksta. Pats žmogus neatpažįsta, kas jam įkirto.
Mirtinų atvejų nuo vienintelės pavojingos ir nuodingos gyvatės Lietuvoje – angies pasitaiko labai retai. Paprastai angies įkirtimas nemirtingas.
Nepatartina iščiulpti nuodus
Anot toksikologės E. Podylinienės, seniau populiaru būdavo sakyti, kad gyvatės nuodus geriausia iščiulpti, tačiau dabar to nepatariama daryti. Kiekvienas žmogus nėra garantuotas, kad jo burnos gleivinė yra sveika, dėl šios priežasties geriausia nukentėjusiam nuo gyvatės nieko nedaryti – laikyti ramybės būsenoje, kad nuodai mažiau skirstytųsi po organizmą ir taip mažiau apnuodytų žmogų.
„Jei žmogaus gleivinė nėra sveika – yra įsikandęs, nesveikos dantenos, jam nuodai gali atnešti daugiau žalos nei tam, kuriam įgėlė. Įvyks nuodų resorpcija ir reakcija bus aktyvesnė. Dažniausiai gyvatės įkerta į galūnes – rankas ir kojas. Pirmoji pagalba – laikyti ramybėje. Jei įkirto į ranką, ją parišti, o jei įkirsta į koją – ja geriau einant nepriminti. Jei žmogus miške buvo ne vienas, jam gali padėti pririšant koją prie kitos ir paguldant. Pajutus pirmuosius simptomus, kreiptis į medikus“, - pataria medikė.
E. Podylinienė sako, jog įkirtus gyvatei nukentėjusiajam turint galimybę – vėsinti įkandimo vietą. Pirmoji pagalba – ramybė tai vietai ir kreiptis į medikus. Medikai nustatys, ar reikia intensyvesnės pagalbos ir kaip vyks gydymas.
Svarbi miške ir apranga
Pasak E. Podylinienės, einant į mišką būtina pasiruošti – avėti guminiais batais, ant rankų užsidėti gumines pirštines. Bent vieta iki riešo bus apsaugota. Vengti veržiančių rūbų, kad įkirtus gyvatei neveržtų ir nereikėtų kirpti rūbų.
„Patyrusių grybautojų ir uogautojų gyvatės negąsdina – jie ėjo ir eis į mišką, tačiau būtina saugoti savo sveikatą ir miške elgtis kaip svečiuose, o ne namuose. Gamtoje esantys gyviai gyvena savo ritmu ir susidūrę su ramybės drumstėjais – žmonėmis – jų saugosi gindami savo mažylius. Tie, kurie bijo gyvačių, tegul visai neina į mišką. Jie išsigandę patys išgąsdins ir gyvatę – tokiu atveju gali iššaukti gyvatės puolimą“, - kalba medikė.
Dažnai žmonės po miškus mėgsta vaikščioti su savo gyvūnais – šunimis. Jiems ne išimtis – taip pat gali įkirsti gyvatė. Įgėlus šuniui, nuodai veikia labai panašiai kaip ir žmogui, todėl gali būti, kad gyvūno audiniai patins. Gydymas – ramybės būsena.
Gydytoja E. Podylinienė pataria, kad vaikams geriau miškuose nevaikščioti, o tiems, kurie gyvena arti miškingų vietų, sodų, kur suaugusieji yra pastebėję gyvačių, tėveliai turėtų atidžiau saugoti savo vaikus. Grybauti ir uogauti galima rinktis miškus, kur tų gyvačių yra mažiau.
Priešnuodžių nuo nuodingų gyvačių, pasak E. Podylinienės, Lietuvoje nėra, nes jie per daug brangūs. „Nuodų iš organizmo nepašaliname. Naudojame kraujagyslių pralaidumą mažinančius preparatus, duodami skysčiai – vyksta simptominis gydymas. Jei spaudimas pakritęs – jį pakeliama, nuo skausmo duodami vaistai“.
Net ir tada, kai žmogui įkirto angis ir jis gana gerai jaučiasi, visgi turėtų kreiptis į medikus – jam bus suleidžiamas serumas nuo stabligės – tai skiepas, kuris apsaugos žmogaus organizmą nuo šalutinių ligų.
