Spalio pabaigoje minima Pasaulinė jodo trūkumo sutrikimų diena. Šią dieną skatinama atkreipti dėmesį į jodo trūkumo sukeliamus sutrikimus, teikiant informaciją apie mikroelemento jodo trūkumo pasekmes bei prevenciją ir didinant visuomenės sąmoningumą šioje srityje. Taip pat siekiama atkreipti dėmesį į joduotosios valgomosios druskos vartojimo svarbą ir priminti gyventojams, kiek daug reiškia mikroelemento jodo kiekis kasdienėje mūsų mityboje.
Lina ABROMAVIČIENĖ
Jodo trūkumas organizme
Jodo trūkumas turi įtakos sveikatai. Nepakankamas jodo kiekis organizme sukelia daug sutrikimų, žinomų kaip „jodo deficito sukelti sutrikimai“. Šie sutrikimai – tai kretinizmas, pažeistos protinės bei reprodukcinės sveikatos funkcijos, atsilikęs fizinis vystymasis, endeminis gūžys (struma). Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, apie trečdalis pasaulio gyventojų, gyvenančių jodo deficito aplinkoje, kenčia nuo didesnių ar mažesnių jodo trūkumo nulemtų sveikatos sutrikimų, o 200–400 milijonų planetos gyventojų serga struma, apie 20 milijonų vaikų nustatyti galvos smegenų pažeidimai, sukelti jodo stygiaus jų motinų nėštumo metu. Jodo trūkumas yra pripažinta visuomenės sveikatos problema visose šalyse. Nors jodo trūkumo sutrikimų atvejų skaičius pasaulyje sparčiai mažėja dėl valgomosios druskos jodavimo ir kitų prevencijos programų, tačiau viena šeštoji pasaulio populiacijos vis dar priklauso šio sutrikimo rizikos grupei.
Lietuva taip pat priskiriama endeminiam jodo deficito regionui, nes Lietuvos gėlame vandenyje bei dirvožemyje jodo beveik nėra. Tokių vietovių augaliniame ir gyvūniniame maiste jodo taip pat trūksta. Jodo stokos pavojus Lietuvoje įrodytas tyrimais, kurių metu tik 40 procentų ištirtų vaikų jodo koncentracija šlapime atitiko normą, tačiau daugiau tirtų vaikų organizme pasireiškė maži ir vidutiniai jodo trūkumo sukelti sutrikimai.
Pasireiškia nuovargis
Esant nedideliam jodo trūkumui organizme, žmogus greičiau pavargsta, darosi labai jautrus ir nervingas, sumažėja darbingumas. Yra įrodyta, kad net ir nedidelis jodo stygius organizme sukelia žymius psichikos pokyčius. Jodo deficitui didėjant, mažėja skydliaukės hormonų sekrecija ir įsijungia kompensavimo mechanizmas: posmegeninė liauka išskiria skydliaukės augimą stimuliuojantį hormoną, o tai lemia skydliaukės ląstelių dydžio ir skaičiaus didėjimą, susiformuoja gūžys (struma). Gūžys yra pavojingas tuo, kad labai išvešėjęs gali užspausti trachėją, stemplę, sukelti užkimimą bei pakenkti gerklų nervams.
Būtinas vaikų vystymuisi
Didžiausią riziką kelia jodo trūkumas nėštumo laikotarpiu, nes skydliaukės hormonai trijodtironinas ir ypač tiroksinas yra būtini vaisiaus smegenų vystymuisi. Jodas ypač svarbus nėštumo pradžioje, kai vaisiaus skydliaukė dar nėra susiformavusi ir tiroksinas gaunamas tik iš motinos organizmo. Jei motinos organizme trūksta jodo, sumažėja skydliaukės hormonų, veikiančių vaisiaus neuranatominius smegenų vystymosi procesus, todėl sutrinka vaisiaus nervinės sistemos vystymasis. Labiausiai jautrus jodo trūkumui vaisius yra antrajame nėštumo trimestre.
Jodo trūkumas nėštumo laikotarpiu gali lemti persileidimus, padidėjusį perinatalinį ir vaikų mirtingumą, protinį atsilikimą, kurčnebylumą, spazminę displegiją, žvairumą, kretinizmą. Kretinizmas yra vienas sunkiausių jodo trūkumo sukeltų sutrikimų, kuriam būdingi sunkūs fizinio vystymosi sutrikimai, ryškus protinis atsilikimas. Gauti pakankamai jodo svarbu ne tik nėštumo metu. Būtina užtikrinti, kad jo netrūktų vaikams ir paaugliams, kurių smegenys ir nervų sistema toliau aktyviai vystosi. Jodo trūkumas suaugusiesiems, be strumos ir jos komplikacijų, gali sukelti hipotireozę, pažinimo funkcijos sutrikimus, protinius sutrikimus bei reprodukcinės sistemos sutrikimus.
Jodo gauname su maistu
Lietuvos gėlame požeminiame vandenyje ir dirvožemyje jodo beveik nėra, todėl su Lietuvoje išaugintais maisto produktais reikiamo jodo kiekio žmogaus organizmas negauna. Daugiausia jodo yra susikaupę jūrose ir vandenynuose, todėl jo galima gauti valgant jūros žuvis, jūros gėrybes, jūros kopūstus, vartojant žuvų taukus. Vienas efektyviausių pasaulyje patikrintų būdų užtikrinti pakankamą jodo kiekį organizme – kokybiškos joduotosios valgomosios druskos vartojimas. Jodas yra lakus elementas, kuris, druską laikant nesandariuose induose, išgaruoja, be to, jodo junginiai karštyje skyla, todėl geriausia joduotąja druska barstyti patiekalus juos jau pagaminus arba baigiant gaminti. Suaugusiesiems valgomosios druskos rekomenduojama suvartoti ne daugiau kaip 5 gramus per dieną, atkreipiant dėmesį į tai, kad druskos jau yra tokiuose produktuose kaip duona, sūris, mėsos gaminiai.
