Pagrindinė išeminių insultų priežastis – krešuliai.
Artūro STAPONKAUS nuotr.
Akvilė PUŠINSKAITĖ
Insultas – pasaulyje dažnai pasitaikanti liga. Ja kiekvienais metais suserga per 20 milijonų žmonių ir tik maždaug 7 milijonai po insulto grįžta į visavertį gyvenimą. Kaip teigia Respublikinės Šiaulių ligoninės Neurologijos skyriaus vedėja, Insulto gydymo centro vadovė, neurologė Sigla Ščeponavičiūtė, Šiauliuose tokių ligonių per metus yra apie 700–800. Vien šiais metais buvo atlikta 20 trombektomijų (machaninių trombo šalinimų) ir 60 intraveninių trombolizių. Išrastos medicininės naujovės ne tik išgydo, bet ir leidžia žmonėms sugrįžti į gyvenimą.
Trys insulto požymiai
Praėjusią savaitę vykusioje spaudos konferencijoje S. Ščeponavičiūtė kartu su kolege, Rentgeno chirurgijos ir neinvazinės diagnostikos skyriaus vedėja, intervencine kardiologe Aušra Dambrauskaite išsamiai papasakojo apie insultą. Pasak jų, ši liga tokia, kad ja susirgus labai didelis procentas ligonių tampa neįgaliais. Todėl pastebėti pirmuosius ligos simptomus itin svarbu – nuo laiko priklauso žmogaus ateitis, gyvenimo kokybė.
„Mes dažnai matome insulto pasekmes, todėl mūsų siekis, kad ligoniai turėtų kuo mažesnį invalidumo laipsnį. Tačiau tai lemia laikas, per kurį žmogus patenka į mūsų rankas“, – sako S. Ščeponavičiūtė.
Abi medikės džiaugiasi, kad Šiauliai jau turi centrą, kuriame yra gydomi insulto ištikti žmonės. Pasak jų, labai daug pacientų atvyksta ne tik iš Šiaulių miesto, bet ir iš Šiaulių rajono.
S. Ščeponavičiūtė akcentuoja tai, kad kiekvienas privalo žinoti pagrindinius tris insulto požymius: tai perkreiptas veidas, paralyžiuota ranka ar koja ir sutrikusi kalba. Kitas svarbus momentas – laikas.
„Jeigu pacientas laiku patenka į gydymo įstaigą, tai tada jam būna suteikiama kvalifikuota pagalba. Visiems ligoniams suteikiama maksimali pagalba, taikomos inovatyvios priemonės, tačiau būna ir taip, kad reikia taikyti standartinį gydymą.
Jeigu pacientas patenka pas mus 3,5–4,5 valandų bėgyje nuo simptomų pradžios, jam galima taikyti intraveninę trombolizę – tai yra krešulio tirpdymas medikamentu. Jeigu ligoniui maždaug per valandą nepagerėja tada jam taikoma mechaninė trombektomija – tai trombo šalinimas iš smegenų arterijos, rezultatus matome jau pirmomis minutėmis“, – per spaudos konferenciją aiškino S. Ščeponavičiūtė.
Gydytojos pasakoja, kad prieš bet kurią procedūrą žmogui atliekama krūva tyrimų: kraujo tyrimai, krešumo rodikliai, elektrokardiograma, neurologo, terapeuto apžiūra, kompiuterinė tomografija, kuri parodo, ar nėra kraujo išsiliejimo, ar nėra kokio nors auglio galvoje ir pan. Išeminio insulto atveju intraveninę trombolizę galima atlikti tik tada, jeigu nėra pažeista iki 33 proc., nerasta gretutinių susirgimų. Jeigu žmogus atvyko vėliau, tada jam atliekama trombektomija – kiekvienas atvejis yra individualus, todėl gydytojai sprendimus daro pagal situaciją.
Išeminių insultų priežastis – krešuliai
Pasak S. Ščeponavičiūtės, žmonės, kurie sugrįžo į gyvenimą po insulto, turi gyventi tausodami save ir savo sveikatą. T. y. Išsimiegoti, nepervargti, atsisakyti žalingų įpročių, sveikai maitintis, kuo daugiau būti gryname ore. Kai kuriems reikia vartoti ir neurologo, kardiologo paskirtus vaistus.
„Didžioji dalis išeminių insultų įvyksta dėl krešulių, nukeliaujančių į galvos smegenis iš širdies ertmių, prieširdžių ausyčių. Labai dažnai insultą lemia ir sutrikęs širdies ritmas. Sutrikus ritmui susidaro idealios sąlygos prieširdžių ausytėse susiplakti krešuliams, todėl tokiems pacientams yra skiriami specialūs vaistai – antikoguliantai. Jie mažina krešėjimą. Dar visai neseniai turėjome tik vieną vaistą, kurio naudojimas buvo labai sudėtingas – niekada nežinojai, kokią tiksliai dozę pacientas turi naudoti kiekvieną dieną“, – sakė A. Dambrauskaitė.
Ji pabrėžia – jeigu gydytojai paskiria krešėjimą mažinančius vaistus, tai juos ir reikia vartoti. Kitu atveju insultas gali vėl ištikti žmogų. S. Ščeponavičiūtė papildydama kolegę sakė, kad apskritai širdies rimto sutrikimai, būtent prieširdžių virpėjimas, net 6 kartus didina riziką patirti insultą. Todėl turintys tokių sveikatos sutrikimų žmonės turėtų susirūpinti ir apsilankyti pas gydytoją ir pasitikrinti.
„Šiuo metu antikoguliantai nėra finansuojami, tačiau dar birželio mėnesį ministrė sakė, kad yra numatyta šių vaistų kompensacija“, – teigia S. Ščeponavičiūtė.
Pasak A. Dambrauskaitės, kai kurie pacientai vaistų nevartoja, nors jie yra paskirti arba naudoja aspiriną. Tačiau aspirinas – tai ne tas vaistas, kuris padeda, tai tik mitas. Aspirinas yra skirtas gydyti kitoms patologijoms.
„Niekas nestovi vietoje – tai, kas buvo tiesa prieš 10 metų, dabar yra tik mitas. Atlikti nauji tyrimai parodė, kad aspirinas šios ligos atveju nepadeda“, – tvirtino A. Dambrauskaitė.
