Sekmadienį visame pasaulyje buvo minima hepatito C diena. Šiaulių miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro specialistai primena, jog ši liga yra klastinga, dažnai vadinama „tyliuoju žudiku“, nes apie 80 procentų sergančiųjų nepasireiškia jokiais simptomais.
Lina ABROMAVIČIENĖ
Todėl, pasak Visuomenės sveikatos stiprinimo skyriaus specialistės Astos Ivoškienės, reikia garsiai kalbėti apie galimas ligos priežastis, rizikos veiksnius, gydymą ir profilaktiką, kad šia liga būtų sergama kuo mažiau.
Ligos pažeidžiamas organas ar kūno dalis
Hepatitas – tai kepenų struktūros bei funkcijos pokyčių sąlygotas, įvairios kilmės, sunkumo ir aktyvumo kepenų uždegimas. Sergant hepatitu, pažeidžiamos kepenys. Priklausomai nuo priežasties, jose gali atsirasti įvairūs pakitimai: normalios struktūros pasikeitimas, suriebėjimas, kepenų ląstelių (hepatocitų) žūtis, jungiamojo audinio išvešėjimas. Ligai progresuojant gali išsivystyti kepenų cirozė ir net vėžys.
„Dažniausiai hepatitu suserga asmenys, kuriems reikalingas dažnas kraujo perpylimas, piktnaudžiaujantys alkoholiu, vartojantys intraveninius narkotikus. Ligos priežastys gali būti įvairios: infekcinį hepatitą sukelia hepatito A, B ar C virusas, alkoholinį hepatitą – besaikis alkoholio vartojimas, autoimuninis hepatitas išsivysto genetinį polinkį turintiems žmonėms, kai sava imuninė sistema ima žaloti kepenis, hepatitą gali sukelti ir vaistai“, – aiškina sveikatos specialistė.
Hepatito A virusu užsikrečiama per išmatomis užterštą maistą, vandenį, rankas, hepatito B ir C virusais užsikrečiama per kraują ir kitus organizmo skysčius.
„Pagrindiniai užsikrėtimo keliai: per kraują (leidžiantis intraveninius narkotikus panaudotais švirkštais, perpilant užkrėstą kraują ar jam patekus ant menkiausios žaizdelės, nesteriliais instrumentais darant tatuiruotes, manikiūrą, veriant auskarus, buityje naudojantis bendrais skustuvais, lytinių santykių metu. Pasitaiko atvejų, kai užsikrečiama per placentą ar gimdymo metu, kai užkrečiamas naujagimis“, – apie ligos plitimo kelius kalba A. Ivoškienė.
Ligos požymiai – varginantys
Sergantis hepatitu gali jausti skausmą ar pilnumo, sunkumo pojūtį dešinėje pašonėje ir viršutinėje vidurinėje pilvo dalyje. Taip pat šia liga sergantysis praranda apetitą, jį pykina. Dėl ligos gali pakilti ir temperatūra.
„Sergantys hepatitu, dažnai suserga ir gelta – jų oda pagelsta, išmatos pašviesėja, šlapimas patamsėja, jaučiamas viso kūno odos niežulys. Žmogus greitai nuvargsta, skundžiasi sąnarių, raumenų skausmais“, – galimas ligos reakcijas vardija A. Ivoškienė.
Gydytojas tiksliai išsiaiškina galimas susirgimo priežastis, ištiria ligonį, atlieka reikiamus tyrimus, todėl, pajutus panašius požymius, būtina kuo greičiau kreiptis į savo šeimos gydytoją.
Hepatito gydymas priklauso nuo ligos atsiradimo priežasties
Pasak A. Ivoškienės, virusinių hepatitų gydymo pagrindas – tausojantis režimas ir dieta. Ligonio maisto racioną sudaro duona, pienas, varškė, košės, makaronai, nerūgštūs vaisiai ir daržovės, liesa mėsa, šviežia virta žuvis. Draudžiama vartoti alkoholį, valgyti rūkytus, marinuotus, konservuotus produktus, aštrius prieskonius, šokoladą.
Odos niežulys mažinamas antihistamininiais vaistais. Jei sergama sunkia ar lėtine ligos forma, skiriami alfa interferonai. Kai kurių virusų dauginimąsi slopina specialūs priešvirusiniai vaistai.
Autoimuninis hepatitas gydomas imuninę sistemą slopinančiais vaistais, o alkoholinio hepatito efektyviausias gydymas – alkoholio vartojimo nutraukimas, pilnavertė mityba (svarbu gauti pakankamai baltymų, vitaminų, mikroelementų) ir lovos režimas.
Sergant vaistų sukeltu hepatitu, pirmiausia reikia nustoti vartoti vaistą, sukėlusį kepenų pažeidimą.
„Norint išvengti hepatitų, rekomenduojama: plauti rankas prieš valgį, pasinaudojus tualetu, nevalgyti neplautų vaisių, daržovių, uogų, naudoti vienkartinius švirkštus, adatą, naudoti asmeninės apsaugos priemones kontaktuojant su krauju (gumines pirštines, apsauginius akinius, kaukes, chalatus); nevartoti alkoholio, nevartoti jokių vaistų ar nežinomų vaistažolių, nepasitarus su gydytoju. Ypač svarbu kraujo ir organų donorus kruopščiai tirti dėl virusinės B ir C infekcijos“, – sako A. Ivoškienė.
