2014 m. Šiaulių apskrityje pasiutligės imunoprofilaktika buvo paskirta 181 gyvūno sužalotam asmeniui.
Artūro STAPONKAUS nuotr.
Gyvūnų agresija gali baigtis rimtomis sveikatos problemomis
Šiaulių visuomenės sveikatos centras (ŠVSC) vykdydamas pasiutligės epidemiologinę priežiūrą pastebi, kad Šiaulių apskrityje šiltuoju metų sezonu padaugėja asmenų, nukentėjusių nuo gyvūnų. Didėjantis nukentėjusiųjų skaičius siejamas su dažnesniu gyventojų ir jų augintinių laiko praleidimu lauke bei dažniau be šeimininkų priežiūros paliekamais augintiniais. Kontakto su gyvūnu pasekmės įvairios – apkandžiojimai, apdraskymai, apseilėjimai ir rizika susirgti pasiutlige.
Pavojingiausi – šunys ir katės
Pastaraisiais metais nukentėjusių nuo gyvūnų asmenų skaičius Šiaulių apskrityje nežymiai mažėja. 2014 m. gyvūnai sužalojo 483 Šiaulių apskrities gyventojus, 2013 m. – 518. Nuo įvairių gyvūnų įkandimų ar įdrėskimų nukentėjo net 154 vaikai. Daugiausia nuo gyvūnų nukentėjusių asmenų registruota šiltuoju metų sezonu, t. y. Balandžio-rugsėjo mėnesiais (68,0 proc.).
Dauguma gyventojų, nukentėjusių nuo gyvūnų, buvo apkandžioti ar apdraskyti šunų bei kačių. Minėti gyvūnai sužalojo net 96,9 proc. visų nukentėjusiųjų. Šunys sužalojo 378 asmenis, katės – 90. Tik nedidelė dalis (1,2 proc.) sužalotų asmenų nukentėjo nuo kitų naminių gyvūnų – registruoti pavieniai burunduko, šeško, triušio, žiurkėno, audinės ir kiaulės apkandžiojimo atvejai. Neišvengta kontakto ir su laukiniais gyvūnais, kurie sužalojo 1,2 proc. visų nukentėjusiųjų – 3 asmenis sukandžiojo lapės ir 3 – žiurkės. Taip pat registruotas vienas atvejis, kai asmuo negalėjo įvardinti jį sužalojusio gyvūno rūšies.
Pasiutligės atvejų mažėja
Jau nuo 2006 m. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba mūsų šalyje pavasarį ir rudenį vykdo laukinių gyvūnų oralinę vakcinaciją nuo pasiutligės. Jos metu visoje Lietuvos teritorijoje (išskyrus miestų, ežerų teritorijas) iš lėktuvų mėtomi jaukai su pasiutligės vakcina. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos duomenimis, dėka šios vykdomos programos, susirgimų pasiutlige šalyje kasmet mažėja: 2010 m. buvo nustatyti 33, 2011 m. – 14, 2012 m. – 5, 2013 m. – 1 gyvūnų pasiutligės atvejis. 2014 m. pasiutligės atvejų Lietuvoje neužregistruota. Šiaulių apskrityje paskutiniai gamtiniai pasiutligės židiniai registruoti 2008 m.
Pasiutligės grėsmė šalyje mažėja, tačiau pasiutligės vakcinos kiekiai, skiriami asmenims, nukentėjusiems nuo gyvūnų, mažėja nežymiai. 2014 m. Šiaulių apskrityje pasiutligės imunoprofilaktika buvo paskirta 181 gyvūno sužalotam asmeniui, 2013 m. – 199. Mažėjant pasiutligės grėsmei, prieš skiriant nuo gyvūno nukentėjusiam asmeniui pasiutligės imunoprofilaktiką, labai svarbu įvertinti konkretaus gyvūno galimą riziką užsikrėsti pasiutlige. Dažnai asmenys rizikos užsikrėsti pasiutlige net neturi, nes daugumą nukentėjusiųjų sužaloja namuose auginami augintiniai, kurie kasmet turėtų būti skiepijami nuo pasiutligės. Praėjusiais metais Šiaulių apskrityje šeimininkus turintys augintiniai sužalojo net apie 78,3 proc. visų nukentėjusiųjų.
Svarbiausia – tinkamai saugotis
Siekiant sumažinti nukentėjusiųjų nuo gyvūnų asmenų skaičių, ŠVSC gyventojus ragina būti atsakingais ir primena, kad naminius gyvūnus privalu laikyti taip, kad jie nekeltų pavojaus žmonių gyvybei ir sveikatai (voljeruose, narvuose, uždarose teritorijose). Rekomenduojama gyvūnus vedžioti savivaldybių įrengtose gyvūnų vedžiojamose aikštelėse, jei jų nėra – laukymėse, parkų pakraščiuose, kitose rečiau žmonių lankomose vietose. Šunis būtina vedžioti tik su pavadėliu ir antsnukiu.
Neglostykite ir nesiartinkite prie agresyviai nusiteikusių svetimų ar benamių gyvūnų. Susidūrus su nepažįstamu gyvūnu, reikėtų nebėgti, nedaryti staigių judesių. Būtina vengti laukinių, į gyvenvietes atklydusių gyvūnų, ypač jei gyvūnas yra praradęs savisaugos instinktą ir nebijo žmonių. Negąsdinkite, neerzinkite, nežalokite ir nepalikite be priežiūros bei nepamirškite kasmet paskiepyti nuo pasiutligės. Paskiepytas gyvūnas bus apsaugotas nuo pasiutligės viruso ir nesudarys rizikos šia pavojinga infekcine liga užkrėsti kitų asmenų.
Ką daryti įkandus gyvūnui?
Pirmiausia išsiaiškinti gyvūno šeimininko vardą, pavardę, gyvenamąją vietą, telefoną, gyvūno skiepijimo nuo pasiutliges datą. Ši informacija yra svarbi gydytojui sprendžiant apie vakcinacijos nuo pasiutligės skyrimo būtinumą. Žaizdą kuo skubiau nuplauti švariu vandeniu ir muilu, dezinfekuoti žaizdos kraštus jodu ar spiritu ir vykti į medicinos įstaigą, kurioje medikas apžiūrės žaizdą ir įvertinęs riziką užsikrėsti pasiutlige, skirs reikiamą pasiutligės vakcinos kursą.
Vienintelis apsisaugojimo būdas nuo pasiutligės yra skiepai. Gydytojui paskyrus pasiutligės imunoprofilaktiką, būtina laikytis nustatytų skiepijimosi terminų ir skiepijimosi kurso nenutraukti be gydytojo rekomendacijos.
Pagal ŠVSC informaciją parengė Akvilė PUŠINSKAITĖ
