Mėsainiai, dešrainiai, laiviniai ir kiti sumuštiniai buvo populiariausi greito maisto produktai tarp Vilniaus universiteto studentų, o dažniausiai greitą maistą vartojo Medicinos fakulteto studentai, beje, geriausiai nutuokiantys apie šio maisto galimai nepalankų poveikį sveikatai.
Tokia stulbinanti išvada gauta pirmą kartą atlikus Vilniaus universiteto studentų įpročių vartoti greitą maistą tyrimą, skelbiamą Higienos instituto leidinyje "Visuomenės sveikata".
Net 86,3 proc. Vilniaus universiteto studentų žino apie greito maisto, kaip manoma, nepalankų poveikį sveikatai. Geriausiomis žiniomis pasižymi moterys ir Medicinos fakulteto studentai - net 61,7 proc. būsimųjų medikų neigiamai vertino greitą maistą ir geriau žinojo jo sudėtį, tačiau jie ir valgė šį maistą dažniausiai iš visų tirtų fakultetų studentų.
Tyrimo autoriai Evelina Voitonis ir Rimantas Stukas nustatė, kad 21,8 proc. Vilniaus universiteto studentų greitą maistą vartojo kartą per savaitę ar dažniau, o dažniausiai jis valgomas kelis kartus per mėnesį. Vartojimo dažnumas tarp lyčių, fakultetų, amžiaus grupių statistiškai nesiskyrė, tačiau daugiau moterų negu vyrų greitą maistą valgė darbo dienomis. Beje, maisto užsisakymas į namus tarp Vilniaus universiteto studentų nėra populiarus.
Pastebėta, kad mėsainiais, dešrainiais, laiviniais ir kitais sumuštiniais dažniausiai užkandžiavo skubantys būsimieji medikai, picos buvo populiariausios tarp Matematikos ir informatikos fakulteto studentų, o bandeles mieliau kramsnojo Gamtos mokslų fakulteto studentai ir studentės. Moterys dažniausiai valgė bandeles ir picas, o vyrai - sumuštinius ir kebabus.
Svarbiausia greito maisto vartojimo priežastis tarp studentų buvo laiko trūkumas ir geras šių produktų skonis. Daugiau vyrų negu moterų greitą maistą valgė dėl draugų įtakos ir dėl to, kad nemoka gaminti.
Tyrimo metu anoniminės apklausos būdu apklaustas 271 Vilniaus universiteto Medicinos, Gamtos mokslų bei Matematikos ir informatikos fakultetų 1-4 kursų studentas. Tyrimu siekta įvertinti Vilniaus universiteto studentų įpročius vartoti greitą maistą ir greito maisto vartojimo bei jo atsisakymo priežastis.
Mitybos specialistų teigimu, maitinimosi įpročiai daro įtaką asmens sveikatai net 25-30 proc., o apie 10 proc. prarastų dėl ligų metų yra susiję su netinkama mityba. Studijų laikotarpis yra permainų metas jauniems žmonėms, kai keičiasi gyvenimo sąlygos, didėja užimtumas, prasideda savarankiškas gyvenimas, keičiasi vertybės. Būtent šiuo gyvenimo laikotarpiu stebimas didžiausias greito maisto vartojimas tiek Lietuvoje, tiek ir kitose šalyse.
Iki šiol Lietuvoje buvo atlikti vos keli greito maisto vartojimo tyrimai, kurie iš dalies parodo esamą situaciją. Neatmetama, kad jauname amžiuje susiformavę mitybos įpročiai gali išlikti visą gyvenimą.
Pagal ELTA ir „Šiaulių naujienų“ informaciją parengė Jolanta GRUBLIAUSKAITĖ



