Granatmedis (Punica, granatum) paplitęs Centrinėje ir Vidurinėje Azijoje, Pietų Europoje, Šiaurės rytų Afrikoje, vaisių piešinių randama Egipto piramidėse. Daugiausiai mėgstamas Azijos pietvakariuose, Viduržemio jūros regione.

Vaisiai valgomi švieži, iš  jų spaudžiamos sultys, kuriose būna iki 10 proc. citrinų  rūgšties. Augalo žievėje ir apyvaisyje gausu tanidų, alkaloidų.  Žiedai ir vaisių žievė vartojami medicinoje. Iš  žiedų gaunami raudoni dažai.

Žmonės nuo seno žavėjosi šio augalo grožiu. Senovės maurai granatmedį laikė dieviškos kilmės augalu ir vadino jį visų augalų karaliumi. Rytiečiai iki šiol eidami į svečius nešasi granato šakelę ar vaisių, simbolizuojančius draugiškus jausmus ir širdies prieraišumą.

Granato žiedai ir vaisiai laikomi turtingumo, meilės bei santuokos ir vaisingumo simboliu. O pats augalas dėl jo viršūnę puošiančio vainikėlio, primenančio karūną, vadinamas karališkuoju. Bet karališkaisiais granatus, matyt, galima vadinti ne vien dėl išvaizdos, bet ir dėl jų ypatingo skonio, maistinės vertės, gydomosios galios bei kosmetinės naudos.

Visų mūsų žinomas paprastasis granatmedis auga akmeningose priekalnių atšlaitėse ir skaldėtose kalnų nuobirose, neretai išleisdamas šaknis net 1000 metrų aukštyje virš jūros lygio. Čia galima rasti grynų granatmedžio ūglių arba sumišusių su šliandrų, gervuogių, dygleiškių ūgliais.

Granatmedis - visžalis 1,5-5 metrų aukščio medis arba krūmas. Pats augalas žydi gana ilgai nuo gegužės iki rugpjūčio mėnesio. Rugsėjo-spalio mėnesiais subręsta vaisiai, stambios apvalios obuolio dydžio uogos.

Granato vaisiuose yra labai daug vitamino C – beveik pusė paros normos. Taip pat nemažai vitaminų B1, B6, PP, mineralinių medžiagų, kalio, kalcio, geležies, fosforo, silicio, fitoncidų, makro ir mikro elementų, organinių rūgščių, ypač citrinų, cukraus, natūraliųjų aliejų, 15 amino rūgščių.

Dėl ypatingos cheminės sudėties granatai pasižymi daugeliu naudingų savybių – palankiai veikia skrandį, gerina virškinimą, stimuliuoja širdies bei kraujagyslių sistemos veiklą, stiprina dėl ligos ar operacijos išsekusį organizmą, padeda gydyti mažakraujystę, aterosklerozę, infekcines bei peršalimo ligas, malšina uždegiminius procesus, mažina karščiavimą. Granatų sėklos padeda normalizuoti hormonų balansą organizme, o jų žievelės  gydo skrandžio veiklos sutrikimus.

Granato žiedų nuoviras stiprina nervų sistemą, mažina jautrumą ir šalina nerimą. Mokslininkų teigimu savo antioksidacinėmis ir antivėžinėmis savybėmis granatai pranoksta daugelį kitų antioksidantų šaltinių – vynuoges, mėlynes, žaliąją arbatą.

Sultys, šakų žievė  ir vaisių žievelės pasižymi gydomosiomis savybėmis. Garsus gydytojas, vienas iš Antikos medicinos pradininkų, Hipokratas granatų sultimis gydydavo skrandžio skausmus, o vaisių minkštimu dizenteriją ir žaizdas.

Tibeto gydytojai saldžiojo granato sultimis gydydavo virškinamojo trakto ligas, inkstų dieglius, saldžiojo granato sultis rekomenduodavo gerti sergant diabetu, o sutirštintomis sultimis gydydavo skorbutą, nudegimus. Be to, šiomis sultimis stiprindavo organizmą, mažindavo karščiavimą, malšindavo troškulį.

Indijos gydytojai granatą  pagarbiai vadindavo „vaistinguoju vaisiumi“. Jie tvirtindavo, kad norint ilgai gyventi ir išsaugoti gerą sveikatą reikia valgyti daug šviežių ir džiovintų granatų vaisių, nes tai esąs geriausias gamtos dovanotas maistas, gelbstintis nuo visų ligų. Indijos gyventojai tikėjo, kad granatas gali atjauninti kūną. Šiais laikais Indijos gydytojai granatų sirupu ir obuolių džemu linkę gydyti širdies ligas. Pasak jų, gydymui tinka ir švieži granatai bei obuoliai.

Kinijos medikai granato vaisių  luobelės nuoviru gydydavo helmintozę, kraujuojančias dantenas, stiprindavo organizmą, malšindavo uždegiminius procesus, stimuliuodavo medžiagų  apykaitą.

Šiuolaikinis mokslas patvirtino, kad įvairūs granatų preparatai pasižymi spazmalitiniu ir antiuždegiminiu poveikiu.

Tačiau reikia atsiminti, jog kai padidėjęs skrandžio sekreto rūgštingumas, granatų reikia atsisakyti.

Granatų žievelės plačiai naudojamos kosmetikoje, jos gydo veido ir galvos seborėją, dermatozę, nudegimus.

Vaisių luobelės nuoviru patartina skalauti išplautus plaukus – greičiau auga.

Granatuose esanti citrinos rūgštis naikina pigmentines dėmes, strazdanas, spuogus.

Sunokusių vaisių  sultys, sumaišytos su tiršta grietine 1:1 puikiai balina ir maitina sausą bei normalią veido odą.

Pagal „Medicina visiems ir kt.“ parengė Liudvikas RULINSKAS