Šiaulių visuomenės sveikatos centro (ŠVSC) specialistai įspėja, kad atšilus orams, žmonės mėgstantys laisvalaikį leisti gamtoje, turi būti budrūs ir nepamiršti gamtoje tykančių pavojų – erkių. Erkių sezonas prasideda ankstyvą pavasarį (vidutinė temperatūra, kuriai esant erkė išlieka aktyvi yra +7ºC) ir tęsiasi iki pirmųjų šalnų.

Pabudus erkėms, padidėja rizika užsikrėsti erkių platinamomis ligomis. Tad iki pat vėlyvo rudens teks saugotis šių nariuotakojų. Lietuvoje dvi dažniausios erkių platinamos ligos – erkinis encefalitas (EE) ir Laimo liga (LL).

Sergamumas Šiaulių apskrityje
2014 m. Šiaulių apskrityje užregistruota 200 LL atvejų (2013 m. – 199 atv.), Šiaulių mieste – 97 atvejai (2013 m. – 99 atv.). Didžiausi sergamumo LL rodikliai, kaip ir ankstesniais metais, išlieka Šiaulių mieste ir Pakruojo rajone, viršijantys vidutinį Šiaulių apskrities sergamumo rodiklį.
Ženkliai mažiau Šiaulių apskrityje, kaip ir visoje šalyje, užregistruota erkinio encefalito atvejų – 31 atvejis, t. y. 1,4 karto mažiau nei 2013 m. (44 atvejai), Šiaulių mieste – 7 atvejai (2013 m. – 10 atvejų). Mirties atvejų nuo erkinio encefalito neužregistruota.
Kiti epidemiologiniai rodikliai (sergamumas pagal amžių, lytį, užsikrėtimo vieta), lyginant su ankstesniais metais, išlieka mažai pakitę. Kasmet registruojami pavieniai LL ir EE atvejai vaikų tarpe. Didžioji dalis visų susirgusiųjų erkių platinamomis ligomis yra suaugę darbingo 35–64 m. amžiaus asmenys. LL, kaip ir praėjusiais metais, dažniau sirgo moterys nei vyrai, kurios bendroje susirgimų struktūroje sudarė 71 proc., erkiniu encefalitu – vyrai (61 proc.). Šiaulių apskrities gyventojams dažniausiai infekuotos erkės įsisiurbė būnant miške, nemažai daliai – gyvenamosiose vietose, soduose.
Dažniausiai susirgę asmenys kaip užsikrėtimo vietas nurodo Salduvės parką (Šiaulių m.), Šiaulių miesto centrinį parką, Dainų parką (Šiaulių m.), Kužių (Šiaulių r.), Bubių (Šiaulių r.), Šaukėnų (Kelmės r.), Tytuvėnų (Kelmės r.), Pakražančio seniūnijos (Kelmės r.), Klovainių seniūnijos (Pakruojo r.), Grinkiškio (Radviliškio r.), Kuršėnų (Šiaulių r.), Papilės apylinkių (Akmenės r.) miškus. Dalis susirgusiųjų užsikrėtė lankydamiesi kitų Lietuvos miestų apylinkėse ar viešėdami užsienio valstybėse (Latvijoje, Vokietijoje).
Erkinio encefalito virusas ir Laimo ligos sukėlėjas erkėse aptinkamas visose šalies administracinėse teritorijose, todėl užsikrėsti rizika išlieka visur. 2014 m. vidutinis Lietuvos Respublikos erkių infekuotumas Laimo ligos sukėlėjais siekė 14 proc. nuo ištirtųjų, kai tuo tarpu pasirinktuose Šiaulių ir Radviliškio rajonų miškuose užsikrėtusių erkių Laimo ligos sukėlėjais nustatyta ženkliai daugiau: 27,5 proc. – Paraudžių miške (Šiaulių raj.), 16,7 proc. – Daujotavos miške (Radviliškio raj.), 35,9 proc. – Butkių miške (Radviliškio raj.).

Skiepai gali padėti nuo erkinio encefalito
Ypač pavojingas yra erkinis encefalitas, nuo kurio nėra specifinio gydymo – gydomi tik jo simptomai. Net ir pasveikus, nemažai daliai ligonių liekamieji reiškiniai lieka visam gyvenimui.
Nuo erkinio encefalito rekomenduojama pasiskiepyti medžiotojams, gyventojams, kurie dirba miškuose, parkuose. Skiepytis reikia ir tiems, kurie mėgsta laisvalaikį leisti gamtoje, prasidėjus uogų ar grybų sezonui, dažnai lankosi miške, mėgsta žvejoti.
Skiepytis galima visus metus, tačiau geriausia tai būtų padaryti iki šiltojo metų sezono, kol erkės dar neaktyvios. Pirmosios dvi vakcinos dozės suleidžiamos 1–3 mėnesių intervalu, trečioji vakcinos dozė skiriama nuo antrosios praėjus 9–12 mėnesių. Atsižvelgiant į situaciją, pavyzdžiui, šiltuoju metų periodu, kai erkės jau aktyvios, gali būti taikoma pagreitintos vakcinacijos schema, kai tarp pirmos ir antros vakcinos dozių yra išlaikomas 1–2 savaičių intervalas. Trečia vakcinos dozė skiriama praėjus 9–12 mėn. po antrosios dozės.
Jei esate ne pilnai pasiskiepiję, neužbaigę ar neturite duomenų apie savo pradėtus skiepus nuo erkinio encefalito, turite galimybę toliau tęsti vakcinaciją. Norint pasiskiepyti nuo erkinio encefalito ar toliau tęsti nutrauktą vakcinaciją, pirmiausia reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją.

Laimo liga – skiepai nepadės
Vakcinos nuo Laimo ligos nėra, todėl ne mažiau svarbios ir kitos profilaktikos priemonės, mažinančios erkių gausą bei apsaugančios nuo šių parazitų įkandimo: aplinkos tvarkymas – viena svarbiausių erkių gausą mažinančių priemonių. Erkėms patinka gyventi ten, kur nenupjauta, sukritusi žolė, nesugrėbti lapai. Jei anksčiau erkės būdavo aptinkamos miškuose, tai dabar jų galima rasti praktiškai visur: soduose, miestų parkuose, skveruose, kapinių, gyvenamųjų namų teritorijose ir pan. Todėl labai svarbu sudaryti erkėms nepalankias sąlygas gyventi ir plisti, nuolat valyti ir prižiūrėti parkų, sodų, gyvenamųjų namų teritorijas: grėbti senus lapus, naikinti beverčius krūmus, reguliariai pjauti žolę, neleidžiant jai užaugti aukštesnei kaip 10 cm., išvežti susidariusias augalines šiukšles ir kt.
Labai svarbi tinkama apranga – einant į mišką ar parką, dirbant sode renkitės šviesius drabužius ilgomis rankovėmis. Apykaklė ir rankogaliai turi būti prigludę prie kūno, kelnės įkištos į batus ar kojines. Galvą patartina apsirišti skarele arba užsidėti priglundančią kepurę, gobtuvą. Kas 1–2 valandas apžiūrėkite drabužius ir atviras kūno vietas.
Erkių aktyvumo periodu, siekdami išvengti erkinio encefalito, vartokite tik pasterizuotą ar virintą, karvių ar ožkų pieną.
Augintinių apsauga nuo erkių – šunų apsaugai nuo erkių, rekomenduojama naudoti antkaklius, pagamintus specialiai šunims. Nėra skiepų šunims nuo erkių pernešamų ligų. Po pasivaikščiojimo augintinį būtina kruopščiai apžiūrėti, o suradus erkę, ją atsargiai ištraukti. Nepamirškite apie tai, kad gyvūnėlis gali parnešti erkių į namus

Ką daryti, jeigu įsisiurbė erkė?
Aptikus erkę, reikia ją kuo greičiau ištraukti. Erkės nereikėtų tepti jokiais skysčiais, nespausti jos pilvelio. Pinceto pagalba sučiupti erkę kaip galima arčiau galvos ir truktelti atgal. Žaizdelę apiplauti vandeniu su muilu ar dezinfekantu. Jei odoje liko erkės kūno dalis, pažeistos vietos negalima draskyti, organizmas pats pašalins svetimkūnį.
Kreiptis į gydytoją nebūtina, išskyrus tuo atveju, jeigu per 1 mėnesį po įkandimo susirgote, pasireiškė į gripą panašūs simptomai (karščiavimas, galvos, raumenų skausmai) įkandimo vietoje atsirado raudona dėmė ir kt.

Pagal ŠVSC informaciją parengė Akvilė PUŠINSKAITĖ