Šiaulių visuomenės sveikatos centro specialistai primena, kad rudens sezono metu erkės vis dar išlieka aktyvios. Minėtas laikotarpis sutampa su derliaus nuėmimu bei grybavimo sezonu, todėl padidėja rizika užsikrėsti erkių platinamomis ligomis – erkiniu encefalitu ir Laimo liga. Grybautojai, ūkininkai ir visi kiti asmenys raginami būti budrūs ir imtis apsaugos priemonių.
Pavojingos erkių platinamos ligos
Erkių platinamų ligų pavojus.Tiek erkinis encefalitas, tiek Laimo liga – grėsmingos savo pasekmėmis infekcijos, tačiau Laimo ligos sukėlėjai yra jautrūs antibiotikams. Laiku pradėjus gydymą, nuo Laimo ligos visiškai pasveikstama. Kita vertus, erkinis encefalitas – sunkiai gydoma ir pavojinga liga, sukelianti ilgalaikes pasekmes, neretai pakeičiančias gyvenimo kokybę. Apie 10 proc. visų sirgusiųjų erkiniu encefalitu pasireiškia – paralyžiai, traukuliai, psichikos, pusiausvyros sutrikimai. Žmogus erkių platinamomis ligomis dažniausiai užsikrečia įsisiurbus sukėlėjais infekuotai erkei, tačiau erkiniu encefalitu taip pat galima užsikrėsti vartojant nepasterizuotą, virusu infekuotą ožkų ar karvių pieną. Vienintelė ir efektyviausia apsaugos priemonė nuo erkinio encefalito – skiepai. Skiepų nuo Laimo ligos nėra.
Sergamumas erkių platinamomis ligomis išaugo
Šiaulių visuomenės sveikatos centro duomenimis, lyginant su praėjusiųjų metų tuo pačiu laikotarpiu, stebimas padidėjęs sergamumas erkių platinamomis ligomis. Šių metų sausio–rugpjūčio mėnesiais Šiaulių apskrityje užregistruoti 108 Laimo ligos (2014 m. tuo pačiu laikotarpiu – 97) ir 18 erkinio encefalito (2014 m. tuo pačiu laikotarpiu – 12) atvejų. Sergamumas Laimo liga nežymiai didėjo Akmenės, Joniškio, Pakruojo ir Radviliškio rajonuose, o sergamumas erkiniu encefalitu – Šiaulių mieste ir Radviliškio rajone. Akmenės rajone užregistruotas vienas mirties nuo erkinio encefalito atvejis.
Erkių pilna miškuose ir parkuose
Šiaulių miesto ir Šiaulių rajono gyventojams dažniausiai infekuotos erkės įsisiurbė gyvenamojoje vietovėje – 27,1 proc., miškuose – 25,7 proc. ir gamtoje – 24,3 proc., nemažai daliai – parke ar poilsiavietėje – 18,6 proc. Dažniausiai susirgę asmenys užsikrėtimo vietas nurodo šias: Dainų ir Salduvės parkus (Šiaulių m.), Kužių (Šiaulių r.), Bubių (Šiaulių r.), Tytuvėnų (Kelmės r.), Pakražančio seniūnijos (Kelmės r.), Klovainių seniūnijos (Pakruojo r.), Grinkiškio (Radviliškio r.), Kuršėnų (Šiaulių r.), Papilės apylinkių (Akmenės r.) miškus. Dalis susirgusiųjų užsikrėtė lankydamiesi kitų Lietuvos miestų apylinkėse ar viešėdami užsienyje (Norvegijoje, Švedijoje, Latvijoje).
Erkių stebėsena
Šiaulių visuomenės sveikatos centras pasirinktose Šiaulių ir Radviliškio rajonų teritorijose erkių aktyvumo laikotarpiu vykdo sezoninių iksodinių erkių gausos stebėjimus bei renka erkes boreliozės sukėlėjų nustatymui.
Šių metų balandžio–rugpjūčio mėnesiais Linkaičių (Radviliškio r.) ir Luponių (Šiaulių r.) miškuose atlikti 24 erkių gausos stebėjimai. Daugiausiai erkių Luponių miške rasta gegužės–birželio mėnesiais (1 kilometro maršrute vidutiniškai 34 erkės), Linkaičių miške – birželio–liepos mėnesiais (1 kilometro maršrute vidutiniškai 18 erkių).
Ne visos erkės yra pavojingos, tačiau erkių infekuotumo rodikliai yra gana dideli. Šių metų gegužės–birželio mėnesiais pasirinktuose Šiaulių ir Radviliškio rajonų miškuose surinktos erkės buvo pristatytos į Nacionalinę visuomenės sveikatos priežiūros laboratoriją Laimo ligos sukėlėjų (Borerelia burgdorferi) nustatymui. Laboratoriniais tyrimais patvirtinta, kad Luponių miške (Šiaulių r.) iš 116 surinktų erkių Laimo ligos sukėlėjais infekuotos 36 erkės (31,0 proc.), Margavonių miške (Radviliškio r.) iš 113 surinktų erkių infekuotos 27 (23,9 proc.).
Kaip apsisaugoti nuo erkių
Siekiant apsisaugoti nuo erkių platinamų ligų rekomenduojama vykstant į gamtą tinkamai apsirengti: dėvėti uždarus drabužius ilgomis rankovėmis, taip pat ilgas kelnes, sukištas į batus ar kojines. Pasirinkti šviesesnius drabužius, nes ant jų lengviau pastebima ropojanti erkė. Drabužius ir atviras kūno vietas apsipurkšti erkes atbaidančiomis priemonėmis (repelentais). Svarbu nepamiršti, kad visų repelentų poveikis yra trumpalaikis, todėl reikėtų įdėmiai perskaityti instrukciją ir naudoti joje nurodytais terminais. Sugrįžus į namus, atidžiai apžiūrėti savo kūną, išsišukuoti plaukus, nusiprausti po dušu. Erkių aktyvumo laikotarpiu vartoti tik pasterizuotą ar virintą karvių ir ožkų pieną. Svarbu sudaryti erkėms nepalankias sąlygas gyventi ir vystytis, ypatingai rudens laikotarpiu: parkų, sodų, gyvenamųjų namų teritorijų valymas ir priežiūra (lapų grėbimas, beverčių krūmų naikinimas, augalinių šiukšlių išvežimas, žolės pjovimas).
Ką daryti aptikus įsisiurbusią erkę?
Aptikus erkę, būtina ją kuo greičiau ištraukti. Erkės nereikėtų tepti jokiais skysčiais, nespausti jos pilvelio. Pincetu sučiupti erkę kuo arčiau galvos ir truktelėti atgal. Žaizdelę nuplauti vandeniu su muilu. Jei odoje liko erkės kūno dalis, pažeistos vietos negalima draskyti, organizmas pats pašalins svetimkūnį.
Kalendoriuje pažymėkite erkės įsisiurbimo dieną ir stebėkite bendrą sveikatos būklę. Jeigu per mėnesį pasireiškė į gripą panašūs simptomai (karščiavimas, galvos, raumenų skausmai) ar erkės įsisiurbimo vietoje atsirado raudona dėmė, nedelsdami kreipkitės į savo šeimos gydytoją ir informuokite apie erkės įsisiurbimo dieną. Tai padės nustatyti ligos diagnozę.
Pagal ŠVSC parengė Akvilė PUŠINSKAITĖ
