A. Lukošaitis: „Epilepsija domėtasi jau nuo Hipokrato laikų.“
Artūro STAPONKAUS nuotr.

Akvilė PUŠINSKAITĖ
Visiems girdėtas žodis „epilepsija“. Kai kuriems ir matyta liga – ja serga artimieji, draugai. Pasaulyje šia neurologine liga serga per 50 milijonų žmonių, o Lietuvoje – 24 tūkst., daugeliui sergančiųjų medikai gali padėti paskirdami vaistus. Išsamiai apie epilepsiją pasakoja Respublikinės Šiaulių ligoninės Konsultacijų poliklinikos vedėjas Antanas Lukošaitis. Kalbame ne tik apie pačią ligą, bet ir apie buvusius ar esamus mitus.

Epilepsija – neurologinė liga
Neurologas A. Lukošaitis teigia: epilepsija – tai netvarkingas, staigus smegenų elektrinis iškrovis. Tai yra neurologinė liga. O priežasčių yra įvairių – ir tokios persirgtos ligos, kaip meningitas ar encefalitas, ir gimdymo traumos, ir galvos smegenų traumos, ir genetiniai faktoriai. Priežasčių daugybė, dėl kurių atsiranda ligos židiniai ir įvyksta iškrovos.
„Vienas iš dažniausių faktorių, kuris išprovokuoja priepuolius, – tai alkoholis. Taip pat ir režimo nesilaikymas, neišsimiegojimas, pervargimas. Tačiau alkoholis yra viena didžiausių blogybių – jo išvis reikėtų sergantiems atsisakyti, ligoniai netgi turėtų vengti vaistų – spiritinių tinktūrų“, – aiškina A. Lukošaitis.
Čia dar ne viskas – nemažą įtaką turi ilgalaikis televizoriaus žiūrėjimas. Ekrano mirgėjimas greitai išsekina nervų sistemą, dirgina ir gali išprovokuoti priepuolius. Net yra epilepsija, kurią išprovokuoja televizoriaus žiūrėjimas – tai vadinamoji fotosensityvinė epilepsija.
„Epilepsija domėtasi jau nuo Hipokrato laikų – pasižiūrėkite istorinius piešinius. Netgi manyta, kad tai kažkoks dvasios pasėdimas. Žmonėms buvo nesuprantama – sveikas žmogus ir staiga jam prasideda traukuliai, iš burnos bėga putos. Tikrasis gydymas prasidėjo tiktai XX amžiuje, o pirmieji vaistai atsirado jau po II pasaulinio karo“, – sako A. Lukošaitis.
Kurį laiką Lietuvoje epilepsiją gydė psichiatrai, tad žmonės galvojo, kad ši liga – psichinė. Anaiptol – A. Lukošaitis sako, kad epilepsiją gydė psichiatrai dėl vaistų kompensacijos, nes anais laikais nemokamus vaistus išrašydavo tik psichiatrai. Todėl buvo nutarta epilepsijos gydymą perduoti psichiatrams, kad žmonės nebūtų skriaudžiami finansiškai.

Dalis ligonių išgyja
Neurologas teigia, kad epilepsiją įmanoma išgydyti. Aišku, yra dalis žmonių, kurių nepavyksta išgydyti ir jiems reikia visą gyvenimą naudoti prieštraukulinius vaistus. Tačiau nemažai daliai žmonių pasiseka ir jie pasveiksta.
Bet ar yra kokių nors epilepsijos požymių be priepuolių. A. Lukošaitis pamini mažuosius epilepsijos priepuolius, kada žmogus kelioms sekundėms sustingsta, žiūri į vieną tašką ir po to vėl bendrauja. Arba, tarkim, jis rašo ir staiga iškrenta pieštukas lyg netyčia, o iš tikrųjų tai būna trumpas priepuolis, kuris įvyksta be traukulių.
„Žmogui gali pasirodyti vaizdiniai, staigūs blykčiojimai ir viskas už kelių sekundžių baigtis. Kai kurie žmonės net nesupranta, kas jam buvo, ateina pas mus, mes padarome tyrimus ir užfiksuojame patologinius iškrovius“, – pasakoja A. Lukošaitis.
Tuoj pat neurologas paaiškina, kokia yra tarptautinė epilepsijos klasifikacija. Yra didieji ir mažieji epilepsijos priepuoliai bei židininiai ar generalizuoti. Kitų epilepsijos rūšių yra ne viena, kai kurios netgi labai retos. Pagal epilepsijos rūšį žmogui skiriami ir vaistai.
„Epilepsijos gydymas yra dvejopas – medikamentinis arba operacinis. Daugiausiai naudojamas medikamentinis gydymas. Operacijos atliekamos išskirtiniais atvejais ir tik tada, kai tiksliai randamas židinys“, – sako A. Lukošaitis.
Taip pat labai svarbus vaistų dozavimas – jeigu dozės per didelės, žmogus gali būti mieguistas. Kad tokių dalykų nebūtų, individualiai nustatoma vaistų koncentracija – kiekvienam žmogui dozė skirtinga ir kiekvienas žmogus vaistą toleruoja skirtingai. A. Lukošaitis užtikrina – ligoniai negali tapti priklausomi nuo epilepsiją gydančių vaistų.

Netikėti priepuoliai sukelia daugiausiai nemalonumų
Ką daryti, kai žmogų ištinka epilepsijos priepuolis? A. Lukošaitis pataria – paprasčiausiai žiūrėti, kad priepuolio ištiktas žmogus neužsigautų, nesusidaužytų, nesusižeistų priepuolio metu, o jeigu bėga putos ar seilės iš burnos, tai reikia pasukti galvą šonu, kad neužspringtų.
„Greitąją medicinos pagalbą reikia kviesti, jeigu priepuolis užėjo, aprimo ir po to vėl kartojasi. O jeigu priepuolis įvyko ir po to nebesikartoja traukuliai, žmogus po kelių minučių atsigauna ir viskas praeina“, – teigia A. Lukošaitis.
Pasak jo, vienus ligonius priepuoliai ištinka netikėtai, o kiti jaučia, kad tuoj prasidės priepuolis. Kai kuriems būsena, savijauta pasikeičia, akyse mato blykčiojimą, jaučia kvapus – tiesiog atsiranda kitoks jausmas. Kai žmogus supranta, kad jį gali ištikti priepuolis, jis tada ramiai gali atsisėsti ar atsigulti ir apsisaugoti nuo galimų nemalonumų. Sunkiausia tiems ligoniams, kurie nepajunta artėjančio priepuolio – jie staiga netenka sąmonės ir prasideda traukuliai.

Sunku susirasti darbą
A. Lukošaitis neneigia – Lietuvoje vis dar yra problemų susirasti darbą tiems žmonėms, kurie serga epilepsija. Darbdaviai privengia, bijo įdarbinti tokius žmones, lyg vengia galimų nemalonumų.
„Tačiau žinau ne vieną, kuris dirba ir sėkmingai tvarkosi. Tačiau epilepsija sergantys žmonės turi tam tikrų apribojimų: negali dirbti prie veikiančių elektros įrengimų, aukštose vietose, prie veikiančių mechanizmų. Taip pat šie pacientai turi problemų su vairavimu. Tačiau dabar jau yra galimybės – leidžiama vairuoti, jeigu ilgą laiką žmogaus neištiko priepuolis“, – sako A. Lukošaitis.
Na, o bijoti, kad epilepsija mažina intelektą, nereikėtų – ne vienas žymus žmogus pasaulyje sirgo epilepsija, bet pasiekė įspūdingų dalykų. Tai Izaokas Niutonas, Liudvikas van Bethovenas, Fiodoras Dostojevskis, Agata Kristi ir kiti.
Nors neurologas pastebi – jeigu priepuoliai kartojasi dažnai, tai gali padaryti įtakos. Kai priepuoliai dažni, žmogus negali intensyviai dirbti, mokytis, tada savotiškai ir nukenčia intelektas.
Daugiausiai epilepsija serga vaikai ir senyvo amžiaus žmonės. Kartais žmogus epilepsija serga tik vaikystėje, o po to jau nebe arba epilepsija gali atsirasti po įvairių gyvenimo traumų. Pasak A. Lukošaičio, apie 1 procentą ligonių serga epilepsija, nors epilepsijos priepuolius patiria daugiau negu 1 procentas žmonių.
„Epilepsijos priepuoliai gali būti išprovokuoti kokių nors gyvenimo aplinkybių, kitų faktorių, bet tai nereiškia, kad jis serga. Žmogui gali daugiau gyvenime nesikartoti toks priepuolis“, – sako A. Lukošaitis.

Apie mitus kalbėta konferencijoje
Didžioji visuomenės dalis vis dar tiki mitais, kurie ne tik meluoja, bet ir komplikuoja epilepsija sergančiųjų gyvenimus. Apie epilepsiją, ją supančius mitus ir realybę kalbėta spalio 23-iąją Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikose, kur įvyko VULSK Epilepsijos centro, Lietuvos Epileptologijos draugijos ir Lietuvos epilepsija sergančiųjų sąjungos „Epilė“ konferencija „Sugriaukime stigmas“.

Epilepsija – dvasių apsėdimas?
Žinoma, kad tai netiesa. Nors daugelis žino, kad epilepsija yra liga, bet kai kuriose kultūrose vis dar manoma, kad tai yra dvasių apsėdimas. Epilepsijos srityje dirbantys specialistai ir sergančiųjų organizacijos įtemptai dirba ir siekia, kad visuomenė suprastų, jog epilepsija yra medicininė liga, kurios metu smegenys produkuoja epilepsijos priepuolius.

Ar epilepsija paveldima?
Šiame mite yra dalis tiesos – genetiniai faktoriai reikšmingi, tačiau yra daugybė kitų priežasčių, kurios gali sukelti epilepsiją. Tai gali būti, insultas, galvos trauma, smegenų augliai, uždegimai ir kt.
Ar galima užsikrėsti epilepsija?
Epilepsija nėra užkrečiama liga, lygiai taip pat kaip ir cukrinis diabetas, arterinė hipertenzija ar reumatas.

Tik vaikai serga epilepsija
Šia liga gali sirgti kiekvienas bet kurio amžiaus asmuo – skaičiai amžiaus kategorijose panašūs. Šiuo metu sergančių epilepsija vyresnio amžiaus žmonių daugėja.

Epilepsija – reta liga
Deja, ši faktas – netiesa. Epilepsija serga 7–10 žmonių iš vieno tūkstančio. Trijų milijonų populiacijoje tai būtų 21–30 tūkst.

Negali dirbti, mokytis, kurti šeimos, turėti vaikų
Epilepsija sergantys žmonės niekuo neišsiskiria iš kitų – jie dirba, mokosi, kuria šeimas. Žinoma, kartais pasitaiko išimčių, kai dėl dažnų priepuolių tokiems ligoniams sunku dirbti ar mokytis, tačiau tai nėra neįmanoma.

Negali dirbti atsakingo darbo
Epilepsija tam tikrai netrukdo. Šia liga sergantys žmonės gali būti puikiais verslininkais, menininkais ir kitų profesijų atstovais. Deja, ši stigma labai ryški, nes daug pasiekę žmonės, sergantys epilepsija, vengia viešai kalbėti apie tai.

Nuo epilepsijos nemirštama
Deja, statistika rodo, kad epilepsija sergantys žmonės miršta dažniau nei nesergantys. Savaime aišku, kad rizika didėja dėl labai dažnų priepuolių ir kai jie užsitęsia.