Gydytojas Antanas Lukošaitis sako, jog kiekvienas epilepsiją gali įveikti, tačiau pirmiausiai reikia noro bei užsispyrimo pasveikti – nepiktnaudžiauti alkoholiu ir klausyti gydytojų nurodymų.
Vadimo SIMUTKINO nuotr.

Lina ABROMAVIČIENĖ
Epilepsija – tai viena iš dažniausių neurologinių ligų. Statistiškai ja serga 1 procentas visų gyventojų. Pasak Respublikinės Šiaulių ligoninės Konsultacinės poliklinikos vedėjo gydytojo neurologo Antano Lukošaičio, Šiauliuose šia liga serga apie 1 300 gyventojų.

Sergantiems – pavojus sušalti
Sergantis epilepsija žmogus patiria staigią elektros iškrovą smegenyse, tai trumpam visiškai sutrukdo smegenų veiklą. Dėl šios priežasties žmogus praranda sąmonę. „Esame įpratę manyti, jog epilepsiją visada lydi sąmonės netekimas ir kūno traukuliai. Tačiau epilepsijos formų yra įvairių. Vienam žmogui gali būti, kad dėl epilepsijos jaučia rankos traukulius, kitas – trumpalaikius sustingimus lyg kažkur užsisvajoja ir vėl po to kalba“, - sako gydytojas.
Žiemos metu, A. Lukošaitis perspėja, jog pamačius nukritusį ir nebesikeliantį žmogų, nereikėtų jo palikti likimo valiai, nes tas žmogus gali būti kaip tik po epilepsijos priepuolio, o ne vartaliotis girtas, kaip šiais laikais visi yra įpratę manyti. Pasak A. Lukošaičio, tokiam žmogui reikia padėti, nes jis gali ir sušalti. „Pats žmogus nieko nejaučia, o pro šalį einantis gali padėti – stengtis žmogų paguldyti ant šono, kad jis neužspringtų bei saugoti, kad pats savęs nesusižalotų spurdėdamas. Anksčiau buvo įprotis epilepsijos priepuolio metu sergančiam žmogui į burną kišti šaukštą ar kokį pagalį – to daryti nereikia. Svarbu pakreipti galvą, jei jis vemia, kad neužspringtų. Užsitęsus priepuoliui, būtina kviesti medikus. Žiemą, kai yra minusinė temperatūra, epilepsija sergantysis nuvirtęs gali nušalti galūnes ar net mirtinai sušalti“, - apie pagalbos svarbą nugriuvusiam žiemą pasakoja A. Lukošaitis.

Epilepsija kamuoja ne tik mažą ir seną, bet ir augintinius
Epilepsija, pasak A. Lukošaičio, sergama nuo pat gimimo iki gilios senatvės. Įdomiausia tai, kad epilepsija serga ir gyvūnai. Šunų šeimininkai gali pastebėti, kad jų augintiniai taip pat serga epilepsija – jie patiria epilepsijos priepuolius kaip ir žmonės.
„Epilepsija šuniukui pasireiškia kaip ir žmogui. Šuo gali parkristi ant žemės, nevalyvai pasipurtyti. Net gydymas panašus į žmogaus. Kalbant apie žmones, kūdikis ir suaugęs žmogus serga nevienodai. Skiriasi ligos formos, simptomai“, - aiškina A. Lukošaitis. Yra gėrybinių epilepsijos formų. Pasak mediko, užaugęs vaikas gali atsikratyti šios ligos, tačiau jos gydyti reikia. Negydant liga savaime neišnyks.

Pirmi požymiai – signalas tėvams
Pasak gydytojo A. Lukošaičio, jauni tėvai turėtų būti visada atidūs, nes jei jų atžalos staiga sustingsta, ar nustoja reaguoti į aplinką ir tai pradeda kartotis, turi kuo skubiau kreiptis į pediatrą ar šeimos gydytoją, kuris ir nukreips pas vaikų neurologą. Atlikus tyrimus, bus aišku, ar tai epilepsija. „Tyrimai, atliekami norint diagnozuoti epilepsiją, yra gana sudėtingi, tačiau Šiauliuose visi prieinami. Nėra problemos padaryti encefalogramą, kur užrašomas smegenų veiklos darbas. Atliekama ir kompiuterinė tomografija ir magnetinis rezonansas. Atlikus tyrimus, gydytojui paaiškėja liga ir jos priežastys“, - apie tyrimus kalba A. Lukošaitis.
Pasak mediko, vaiko, sergančio epilepsija, nereikėtų izoliuoti nuo pasaulio. „Sergantis vaikas ir baseiną gali lankyti, tačiau šalia jo būtinas suaugęs žmogus, kuris žino, kuo vaikus serga ir esant būtinybei, galėtų jam padėti, - teigia medikas. - Niekada sergantiems epilepsija nesiūlysiu boksuotis, tačiau sportuoti – bėgioti galima. Didelių krūvių ir rekordų siekti nepatartina, nors yra garsių sportininkų, kurie savo ligą slepia.“
Šiais laikais epilepsija dažniau sergama ir dėl genetinių nukrypimų. Pasak gydytojo, turi įtakos ir nėštumas ar nėštumo metu persirgtos mamos ligos. Kai žmogus gimsta, įtakos epilepsija susirgti gali turėti encefalitas, meningitas, turėtos galvos traumos, vyresnio amžiaus žmonėms – insultas.

Liga neatima galimybės pastoti
Gydytojas A. Lukošaitis sako, jog epilepsija serganti moteris, norėdama pastoti, turi tai aptarti su gydytoju. Kadangi taip galima pasiruošti normalaus vaisiaus vystymuisi. Gydytojas parenka silpnesnius vaistus ar skiria mažesnę vartojamų vaistų dozę, kad būtų mažiau žalingi vaisiui, o mamai sumažintų epilepsijos priepuolius. Po nėštumo mama grįžta prie ankstesnių vaistų vartojimo.
„Turiu ne vieną pacientę, kuri serga epilepsija ir augina po kelis sveikus vaikus. Tai įrodo, jog epilepsija sergantys gali gyventi normalų gyvenimą. Tik apmaudu, kad dažniau moterys pas mus ateina ir sako, jog jau laukiasi. Tada iškyla problemų, nes tenka galvoti, ką daryti su vaistais, kaip koreguoti vartojamus vaistus, kad vaisiui nebūtų kenkiama“, - sako medikas.
Sergančiųjų moterų vaikų apsigimimo procentas mažas lyginant su kitais vaikais, kurių mamos nėštumo metu jokių vaistų nevartoja, todėl liga netrukdo kurti šeimos ir auginti sveikus vaikus.

Sergantysis gali vairuoti
Paprastai ligoniai, kurie serga epilepsija ir ne pirmus metus, anot A. Lukošaičio, žino, kaip elgtis. „Kai tik prasideda priepuolis, jie ieško vietos, kur galėtų atsisėsti ar prigulti. Tačiau dažnai būna, kad sergantysis staiga netenka sąmonės, todėl jis nukrenta ten, kur ir stovi. Tada pats sau niekaip negali padėti“, - sako A. Lukošaitis. Nors ir gydytojai įspėja sergančius epilepsija nelipti aukštai, dirbti tik ant žemės, neplaukioti toli ir vienam, pasitaiko, kad žmonės nepaiso gydytojų patarimų ir taip prisišaukia nelaimę. Kai kuriomis epilepsijos formomis sergantiems jau yra leidžiama ir vairuoti. Pasitarus su gydytoju, kai žmogui priepuoliai ištinka tik nakties metu, gali būti suteikta galimybė tapti vairuotojais mėgėjais.

Epilepsija dar siejama su psichikos sutrikimu
Liga turi įtakos ir protiniam mąstymui. Pasak A. Lukošaičio, visuomenėje yra įprasta šią ligą slėpti. Sergantieji šį faktą laiko gėdingą. „Žmonės slepia, kad serga epilepsija, nes anksčiau, vaistai buvo kompensuojami tik psichiniams ligoniams. Dėl to visi iki šiol galvoja, kad tai psichinė liga“, - neteisingą požiūrį į epilepsiją aiškina A. Lukošaitis.
Gydytojo teigimu, epilepsija serga visas pasaulis – serga ir mokslininkai, ir menininkai, ir patys garsiausi išradėjai, todėl su psichikos liga neurologinio susirgimo – epilepsijos, sieti negalima.
„Epilepsija – pagydoma liga. Tik sunkios rezistentinės epilepsijos formos gydomos visą gyvenimą. Šiems pacientams vienu metu reikia gerti net kelis vaistus, pritaikant tam tikras kombinacijas. Šiuo metu visiškai įveikti ir pagydyti bet kokios epilepsijos formos dar neįmanoma“, - sako A. Lukošaitis.

Sergančiojo
Šiauliuose yra įkurta epilepsija sergančiųjų draugija, kur pacientai gauna psichologo pagalbą, yra mokomi reabilitacijos dalykai. Patys žmonės vienas kitam pataria, kaip elgtis. Taip pat yra naudojamos ir metodinės priemonės – skaitoma informacija specialiuose leidiniuose apie ligą, skaitoma spaudoje. Gydytojas paaiškina pagrindinius dalykus, ką ir kada daryti, o susivieniję ta pačia liga sergantieji praturtina savo žinias ir geriau jaučiasi.
„Gerai, kad susibūrusios draugijos suvienija ta pačia liga sergančius žmonės. Tos draugijos mielai bendrauja ir su užsieniu – dalijasi savo patirtimi“, - pasakoja A. Lukošaitis.
Produktų, kurie gali skatinti priepuolius, gydytojai ne tik nerekomenduoja, bet ir draudžia vartoti. Visiems, sergantiems epilepsija, yra draudžiama vartoti alkoholį bet kokiame pavidale. „Negalima net vaistų, kurie paruošti naudojant spiritą. Prie tinktūrų yra parašyta informacija, įspėjanti, jog šių vaistų sergantis epilepsija vartoti negali. Maistas didelės žalos sergančiajam nedaro, todėl epilepsija sergantis gali viską valgyti“, - teigia medikas.

Pasekmės – sutrikęs mąstymas
Pati epilepsija veikia žmogaus protinį mąstymą. Padažnėjus priepuoliams, žmogaus mąstymas sutrinka. Tokiam žmogui sunkiau mokytis, susikaupti ir mąstyti. Kai ligoniui paskiriamas tinkamas gydymas, A. Lukošaičio teigimu, iš karto pastebimas pagerėjimas. „Kai ligonis sveiksta, sumažėja priepuoliai, pagerėja ir mokslo pažangumas. Pradeda geriau veikti smegenų sistema, sumažėja iškrovų galvoje, pagerėja tyrimai ir žmogaus savijauta pagerėja. Jei priepuoliai reti, sergantysis jaučia diskomfortą dėl to, kad neaišku kada ir kur gali ištikti priepuolis. Tačiau būtent dėl to ir būtina gydytis“, - sako neurologas.
Pasak A. Lukošaičio, epilepsija savo simptomais gali būti panaši ir į kaklo radikulitą, kai nutirpsta ranka. Sąmonės netikimo priežasčių labai daug: dėl širdies patologijos, jautrios nervų sistemos, dėl kraujo pakitimo – net anemija gali iššaukti sąmonės netekimą

A. Lukošaitis primena, jog epilepsija sergantiems ir turintiems sveikatos draudimą, vaistai yra kompensuojami 100 procentu. Kai kurie medikai išrašo 80 procentų kompensaciją, ką sergantys epilepsija turėtų žinoti ir reikalautų 100 procentų kompensacijos.
Redakcijos archyvo nuotr.