Pastaruoju metu diagnozė - storosios žarnos vėžys, nebėra tokia pavojinga kaip anksčiau, nes laiku diagnozavus ligą, žmogus gyvena įprastą gyvenimą toliau. Lietuvoje didėja ir išgyvenamumas sergančių storosios žarnos vėžiu. Atlikus ilgalaikių išgyvenamumo pokyčių analizę nustatytas beveik 12 procentų išgyvenamumo padidėjimas: 1995–1999 m. susirgusiųjų storosios žarnos vėžiu išgyvenamumas buvo 34 proc., o 2005–2009 metais – 45,9 proc. Europoje nuo 1999 iki 2007 metų tiesiosios žarnos vėžiu susirgusiųjų išgyvenamumas pagerėjo nuo 52 proc. iki 58 proc. Manoma, kad išgyvenamumą pagerino efektyvių vaistų atsiradimas ir tobulesnė chirurginė technika.
Lina ABROMAVIČIENĖ
Gerėja diagnostika
Vilniaus universiteto Onkologijos instituto direktorius prof. Narimantas Evaldas Samalavičius sako, kad reikėtų pasidžiaugti, jog storosios žarnos vėžio gydymo rezultatai Lietuvoje gerėja. Tačiau jeigu pažiūrėsime į atliktų tyrimų duomenis, tai Lietuvos situacija storosios žarnos vėžio srityje yra netoli blogiausių Europos Sąjungoje. „Tiesą sakant, tokio akivaizdaus mūsų atsilikimo mes tiesiog nesitikėjome. Žinoma, Lietuvoje gerėja diagnostika, gerėja tyrimų prieinamumas, vis daugiau kalbame apie storosios žarnos vėžį ir tikimės, kad vis daugiau žmonių gaus nepavėluotą pagalbą“, - sako N. E. Samalavičius.
Nuo 2009 metų Lietuvoje vykdoma Storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa. Pasak N. E. Samalavičiaus, storosios žarnos vėžio gydymas turi būti multidisciplininis. Šis vėžys, kaip ir daugelis kitų onkologinių ligų, turi būti gydomas ten, kur yra onkologų komanda. Kitaip tariant, labai svarbu, kad storosios žarnos vėžys būtų gydomas tik tose įstaigose, kurios gali suteikti pacientui visavertę onkologinę pagalbą – ten, kur galima derinti chirurgiją, medikamentinę terapiją ir spindulinį gydymą. Šiandien tokią pagalbą storžarnės vėžiu susirgęs žmogus gali gauti Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio gydymo įstaigose.
Gydymo specifika
Daugiau nei 80 proc. pacientų, susirgusių tiesiosios žarnos vėžiu, sudėtinis gydymas pradedamas nuo spindulinio gydymo prieš atliekant operaciją. Pasaulyje įrodyta, kad jeigu spindulinis gydymas nepaskiriamas laiku ir apie tai pagalvojama po operacijos, rezultatai – tiek funkciniai, tiek išgyvenamumo – žymiai prastesni. Šiandien Lietuvoje daugiau nei pusė storosios žarnos vėžio atvejų diagnozuojami vėlyvųjų stadijų, todėl labai svarbu esant išplitusiam storosios žarnos vėžiui taikyti optimalią chemoterapiją ir biologinę terapiją. Dauguma šių ligonių neoperuojami, todėl jiems taikoma tik sisteminė terapija. Koks bus šių ligonių išgyvenamumas, priklauso ne tik nuo teisingo gydymo režimo pasirinkimo, bet ir nuo efektyvių vaistų prieinamumo.
Pasak N. E. Samalavičiaus, kuo daugiau efektyvios terapijos galimybių turėsime, tuo ilgiau pacientai gyvens. Galutinis rezultatas priklauso ne tik nuo ankstyvos diagnostikos, modernios chirurgijos ir spindulinio gydymo, bet ir nuo adekvataus bei šiuolaikiško medikamentinio gydymo ir jo prieinamumo. Lietuvoje pastaraisiais metais diagnozuojama po daugiau nei 1600 storosios žarnos vėžio atvejų kasmet. Sergamumas storosios žarnos vėžiu Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų šalių, nuosekliai didėja. Vėžio registro duomenimis, mūsų šalyje 2011 m. buvo diagnozuoti 1629 nauji storosios žarnos vėžio atvejai, jie sudarė 9,1 proc. visų piktybinių navikų.
