Gydytojai skambina pavojaus varpais sakydami, jog griežtėjantys higienos ir maisto saugos reikalavimai atsisuka prieš gyventojus. Lietuva sparčiai vejasi Vakarų Europą pagal nepagydomas uždegimines žarnyno ligas. Per pastaruosius aštuonerius metus sergamumas Krono liga ir opiniu kolitu Lietuvoje išaugo 2,5 karto, kasmet ši liga pasiglemžia vis daugiau jaunų žmonių. Tai atskleidžia naujausias šių ligų tendencijų Europoje tyrimas.
Lina ABROMAVIČIENĖ
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Gastroenterologijos klinikos vadovas profesorius Limas Kupčinskas pastebi, kad autoimuninėmis ligomis suserga vis daugiau lietuvių ir tai siejama su vakarietišku gyvenimo būdu. „Tai yra vadinama civilizacijos ligų grupė. Lietuvoje šių ligų paplitimas vis dar tris kartus mažesnis negu Skandinavijoje. Estijoje, kuri savo išsivystymu sparčiai artėja prie ES šalių, sergamumas yra pusantro karto didesnis negu Lietuvoje. Naujos maisto paruošimo technologijos – higiena, sterilumas - žinoma, turi labai teigiamų aspektų – žymiai rečiau apsinuodijame maistu ir rečiau užsikrečiame infekcinėmis ligomis. Tačiau mažėjant infekcinių ligų medikai pastebi autoimuninių ligų gausėjimą, o tai, greičiausiai, vyksta dėl žarnyno mikrofloros pokyčių. Ir po 5–10 metų sergamumas Lietuvoje gali nesiskirti nuo Vakarų šalių“, - sakė prof. L. Kupčinskas.
Tačiau šalies sveikatos strategijoje turėtų būti skiriamas dėmesys ne tik ligų profilaktikai, bet ir neįgalumo prevencijai. Kaip teigia Seimo Sveikatos apsaugos komiteto pirmininkė Dangutė Mikutienė, išlaidos ligoms gydyti yra ne išlaidos, o investicija, kuri virs realiais darbais ir privers visas ministerijas darniai dirbti ir ieškoti bendrų sprendimų.
Šiuo metu Lietuvoje yra apie 2000 žmonių, sergančių nepagydomomis uždegiminėmis žarnyno ligomis. Kaip teigia gydytojai, Krono liga ar opiniu kolitu susirgę žmonės tampa įkaitais savo namuose. Jie priversti dešimtis kartų per dieną tuštintis ir tai tęsiasi savaitėmis. Žmones nuolat kamuoja pilvo spazmai, skausmas ir nemalonūs pojūčiai žarnyne. Uždegiminėmis žarnyno ligomis kiekvienais metais Lietuvoje suserga apie šimtą jaunų 15–40 metų amžiaus žmonių.
Lietuvos Krono ligos ir opinio kolito draugija siekia, kad valstybė kompensuotų pacientams reikalingą gydymą. „Tai ne ta liga, nuo kurios gydaisi ir vieną dieną pasveiksti. Ji yra visam gyvenimui ir lemia neįgalumą, kaip, pavyzdžiui, diabetas. Mūsų draugija siekia, kad vaistai, kaip ir diabetu sergantiems žmonėms, būtų visiškai kompensuojami ir skiriami tada, kai, gydytojo nuomone, pacientui jų labiausiai reikia. Tinkamai gydomi mes galime sėkmingai dirbti, siekti išsilavinimo ir netapti našta visuomenei“, - teigė draugijos atstovas E. Liakas.
