I. Rimkuvienė pastebėjo, jog dailės terapijos metodai dirbant su vaikais ne tik padeda sudrausminti vaiką, bet ir jį suprasti, padėti atsikratyti baimių.
Linos ABROMAVIČIENĖS nuotr.
Lina ABROMAVIČIENĖ
Irena Rimkuvienė jau trisdešimt metų dirba auklėtoja Šilutės rajono Saugų vaikų darželyje su priešmokyklinės grupės vaikais. Specialistė visai neseniai pradėjo domėtis dailės terapija aktyviai dalyvauja meno terapijos užsiėmimuose. Neseniai vykusiame Meno terapijos asociacijos seminare, Šiauliuose, lankėsi ir I. Rimkuvienė. Moteris sako, jog dailės terapija padeda geriau suprasti vaiką, jį nuraminti ar net atsikratyti baimių, todėl dirbant su vaikais būtina domėtis dailės terapijos metodų taikymu kasdieninėje aplinkoje.
Dailės terapija keičia suvokimą
I. Rimkuvienė niekada negalvojo, jog taip gyvenimas gali pasikeisti dėl paprasčiausio piešimo. Pradėjusi domėtis dailės terapijos taikymu, pajautė didžiulę palaimą. „Man buvo keista ir neįprasta, kad džiugios emocijos dalyvaujant dailės terapijos užsiėmimuose taip sukilo ir pradėjo veržtis. Galiu drąsiai sakyti, jog pradėjus taikyti dailės terapiją man atsivėrė gyvenimas: susitikau daug įdomių žmonių, pakilo noras tobulėti, kaupti žinias. Nežinau, kur tie visi įdomūs žmonės buvo iki tol“, - savo patirtimi dalijasi I. Rimkuvienė.
Likimas lėmė, kad niekuo nesusijusi su meno terapija I. Rimkuvienė gavo pasiūlymą sudalyvauti antrajame tarptautiniame Meno terapijos festivalyje Bulgarijoje. „Po kelionės mano santykis su meno terapija niekur nedingo. Aš įsitraukiau į kūrybinius rašymus. Pati stebiuosi, kaip dailės terapija keičia mano suvokimą, požiūrį į aplinkinius žmones, darbą – mano gyvenimą“, - sako darželio auklėtoja.
Sapnas paskatino užsiimti terapija
Kaip pasakoja I. Rimkuvienė, dailės terapija domėtis paskatino protu nesuvokiami dalykai. Kai mirė I. Rimkuvienei labai artimas žmogus, susapnavo pranašišką sapną. „Sapne aš šaukiausi pagalbos ir man tas artimas žmogus pasakė, jog yra numeris, tačiau jo nepajėgė užrašyti. Nubudus pirmoji mintis buvo, jog ant stalo turiu dailės terapeutės numerį ir nieko negalvodama paskambinau. Taip ir atvedė pats likimas mane prie dailės terapijos, nors ir kaip mistiškai tai skambėtų“, - pasakoja I. Rimkuvienė.
Dailės terapija I. Rimkuvienė užsiiminėja dar tik antrus metus, tačiau kai kuriuos dailės terapijos metodus išbandė pati ir juos taiko darželinukams.
Piešimas padeda suvaldyti maištaujantį vaiką
Pasak I. Rimkuvienės, kadangi šiuolaikiniai vaikai hiperaktyvūs, emocingi, visus dailės terapijos metodus taikyti didelėje vaikų grupėje sudėtinga, tačiau galima atsirinkti metodų, kurie pasitarnauja vaiko ugdymui.
„Žodis vaiko nebeveikia. Reikia ieškoti kitokių būdų, kaip su vaiku bendrauti. Maištaujančius vaikus ypač sunku nuslopinti, tačiau turiu vieną puikų būdą, kuris padeda nuvyti vaiko pyktį. Kai vaikas supyksta, mes einame plauti rankų. Tekantis vanduo padeda atsipalaiduoti. Kai vaikas pats pasako „stop“, tada einame išpiešti emociją, o nupieštą pyktį pakabiname ir laikome tol, kol pyktis praeina“, - pasakoja I. Rimkuvienė.
Jei vaikas irzlus, anot I. Rimkuvienės, net nereikėtų klausti, kas jam yra, nes šiais žodžiais vaikas dar labiau užsisklendžia savyje. „Jeigu piešiame, mes matome, kodėl vaikas pyksta. Jis išpiešia savo jausmus. Yra ne kartą pasitaikę, kai vaikas atėjo į darželį prastos nuotaikos, irzlus ir nepailsėjęs dėl to, kad jo tėvai tą naktį triukšmavo ir neleido vaikui ramiai išsimiegoti. Tokiam vaikui svarbi pagalba. Jis nenori pavargęs būti šurmulyje. Tai suvokdama vaiką aš išvedu į ramesnę aplinką, kad jis galėtų papiešti ar užsiimti jo mėgstama veikla“, - pasakoja darželio auklėtoja.
Piešinys – būdas bendrauti
I. Rimkuvienė sako, jog vaiko piešinys gali daug ką pasakyti. Dirbanti su 3-6 metų vaikais I. Rimkuvienė dažnai skiria užduotį – nupiešti savo auklėtoją. Tokiu būdu suvokiama, koks santykis yra su suaugusiuoju. „Vienas vaikas man kilpą nupiešė, o kitas piešia karūną. Tai labai svarbus momentas. Matant koks yra santykis su vaiku, aš keičiuosi pati. Būtina rasti tą kelią, kuriuo galima prieiti prie vaiko. Tačiau suvokdama, ką vaikas galvoja apie mane, bendraudami piešiniu mes randame kelią“, - sako I. Rimkuvienė.
Darželyje, anot I. Rimkuvienės, vaikas turi jaustis saugus, todėl malonu, kai vaikui galima suteikti ne tik globą dienos metu, bet ir pagalbą. „Yra vaikų, kurie turi baimių – pereiti kelią, kai jau lauke tamsu, vorų baimė ir kitos. Mes tas baimes piešiame. Prie to tamsaus kelio kartu nupiešiame šviestuvus ir taip vaikas palengva su savo baimėmis susigyvena“, - kalba auklėtoja.
Nors I. Rimkuvienė nėra dailės terapijos specialistė, tačiau sako, jog kai kurie dailės terapijos metodai dirbant su vaikais labai gelbėja. „Jei vaikas triukšmauja ir trukdo kitiems, nereikia jo atskirai pasodinti ar kaip kitaip bausti – reikia vaiką suprasti, išklausyti. Kasdieninėje veikloje galima ieškoti naujų būdų, kaip su vaiku bendrauti ir bendradarbiauti – tai mūsų, suaugusiųjų, pareiga“, - sako I. Rimkuvienė.
