Čiobrelį daugelis augina kaip vaistinį ir prieskoninį augalą. Tinkamai sudžiovinti ir laikomi čiobreliai savo savybių nepraranda apie porą metų, jie yra kvapnūs ir turi aštrų skonį. 

 

Čiobrelio žolėje yra: eterinio aliejaus, nemažai organinių rūgščių, mineralinių druskų, tanidų, vitamino C ir kitų organizmui naudingų medžiagų. 

 

Biologiškai aktyvios čiobrelio medžiagos skatina bronchų liaukų sekreciją, skystina skreplius ir atpalaiduoja juos nuo bronchų gleivinės paviršiaus. Čiobrelio žolė bei preparatai lengvina atsikosėjimą sergant bronchitu, laringitu, tracheitu ir kitomis viršutinių kvėpavimo takų ligomis, gydo uždegimą, atpalaiduoja spazmus, skatina šlapimo išsiskyrimą. 

 

Čiobrelis tinka skrandžio ir žarnyno ligoms gydyti, ypač kai sumažėja skrandžio sulčių sekrecija, vykstant rūgimo ir puvimo procesams žarnyne. Nuo čiobrelio preparatų išnyksta pilvo skausmai, pagerėja virškinimas, dujų išsiskyrimas. Darant aromatines vonias ar kompresus su čiobreliu galima sumažinti radikulito bei sąnarių skausmus. 

 

Kompresui čiobrelį reikia užplikyti vandeniu, suvynioti į drobinį audeklą ir dėti ant skaudamos vietos, o jei kamuoja skausmai, čiobrelio eteriniu aliejumi galima įtrinti skaudamą vietą. 

 

Nuovirui reikia du valgomuosius šaukštus džiovintos žolės įdėti į emaliuotą indą ir užpylus stikline karšto virinto vandens uždengti ir įstačius į verdančio vandens vonelę kaitinti apie pusvalandį. Ataušinus 10 min. gerti galima po vieną-du šaukštus 3-5 kartus per dieną. 

 

Parengė Liudvikas RULINSKAS