Bronchinė astma yra dažniausia lėtinė plaučių liga, kuria serga vaikai.
Red. archyvo nuotr.
Lina ABROMAVIČIENĖ
Bronchinė astma – dažniausia lėtinė plaučių liga, kuria serga vaikai. Jai būdingi simptomai neretai atsiranda jau pirmaisiais gyvenimo metais. Statistiniais duomenimis, pasaulyje šia liga serga apie 300 milijonų žmonių. Prognozuojama, kad po 10 metų astma gali sirgti iki 400 milijonų gyventojų. Tačiau bronchų astmos paplitimas skirtinguose pasaulio regionuose nevienodas. Didžiausias sergamumas fiksuojamas Jungtinėje Karalystėje ir Airijos respublikoje – 16,1 procento visų sergančiųjų astma, o mažiausias – Centrinėje Amerikoje – apie 3,8 procento. Praėjusiais metais ir Lietuvoje buvo atliktas toks tyrimas, kurio metu buvo tiriami 6–7 metų vaikai. Lietuvoje astmos simptomų paplitimas siekia 2,6 procento, tačiau kasmet vis auga.
Astmą paaštrinantys veiksniai
Kosulys, dusulys, švokštimas, sunkumas krūtinėje – pagrindiniai astmos simptomai, kurie gali pasireikšti bet kuriuo metu, bet kurioje vietoje, – sako gydytojai. Dažniausi dirgikliai provokuojantys simptomus – aplinkos dulkės, kvapai, žiedadulkės, gyvūnų plaukai, rūkalų kvapas, staigi oro kaita, fizinis krūvis.
Astmos paūmėjimus ypač dažnai provokuoja peršalimo ligos, kuriomis dažnai serga ikimokyklinio amžiaus vaikai. Aplinkos dirgikliai, kurie paaštriną bronchinę astma sergančių vaikų būklę – pasyvus rūkymas ir namuose laikomi gyvūnai.
Sveikatos tyrimų instituto alergologė-pulmonologė Eglė Vaitkaitienė sako, kad psichologinė savijauta labai svarbi, nes ji susijusi ir su bronchinės astmos paūmėjimo simptomais. „Jei simptomai palengvėja savaitgaliais, atostogų metu, o pradeda stiprėti sekmadienio vakare ar pirmadienį, reiškia, kad yra problemų susijusiu su ugdymo įstaigos lankymu ar darbu. Tokį astmos simptomų paūmėjimo periodiškumą reikėtų laiku pastebėti ir spręsti iškilusias problemas“, – sako E. Vaitkaitienė.
Pasikeičia gyvenimo būdas
Jeigu žmogui yra diagnozuota astma, reikia žinoti, kad ši liga kol kas pilnai neišgydoma. Pasak gydytojos E. Vaitkaitienės, ši liga gali varginti trumpai ar net visą gyvenimą, todėl svarbu su liga susidraugauti. „Kuo geriau pacientas supras ligos simptomus, stebės provokuojančius veiksnius, sąžiningai vartos gydytojo paskirtus vaistus, tuo bus lengviau bus ligą valdyti“, – sako E. Vaitkaitienė.
Sergančiojo astma gyvenimo būdas labai priklauso nuo to, kam žmogus yra alergiškas. Ypač sudėtinga, jeigu nustatyta alergija namų dulkių erkutei. Net ir labai kruopščiai valant namus, 100 procentu jų pašalinti nepavyksta. Jeigu žmogus alergiškas katės alergenui ir laiko katę, tai jos atsisakius, alergenas namuose gali būti aptinkamas net penkerius metus. Katės alergenas yra labai pavojingas. Dažnai pasitaiko atvejų, kai žmonėms alergijos požymius sukelia tarakonų alergenai,o jų pašalinimas taip pat yra sudėtingas.
Svarbu reguliuoti mitybą
E. Vaitkaitienė pastebi, kad sergantys bronchine astma, gydytojo dažnai teiraujasi, ar dabar turės keistis ir jo mityba. „Manau, kad mityba lėtinių ligų atvejų yra vienas iš svarbesnių profilaktikos veiksnių. Tik tinkamai maitinantis, stiprinant imuninę sistemą, galima kovoti su įvairiais aplinkos alergenais, atsilaikyti prieš galybę virusų ir bakterijų“, – įsitikinusi medikė.
Pasak E. Vaitkaitienės, reikia stebėti organizmo reakciją ir jeigu alergijos simptomai pasikartojo, konkretaus produkto ir gaminių su juo nevartoti bent 6 mėnesius. Tačiau norint išvengti alerginės reakcijos pasikartojimo, būtina griežtai eliminuoti kaltąjį produktą. Net ir mažiausias kontaktas gali būti pavojingas.
„Verta prisiminti, kad alergija riešutams ir žuviai išlieka visą gyvenimą, tad geriau neeksperimentuoti. Jokie vaistai nepadės, jeigu jūs ir toliau draugausite su kaltuoju maisto produktu. O lankydamiesi viešose maitinimo įstaigose, pasakykite ar pateikite sąrašą produktų, kurių negalite valgyti, tai jau tampa įprasta. Parduotuvėse sergantys astma ar žinantys maisto produktus, kuriems jie alergiški, turėtų atidžiai skaityti etiketes“, – aiškina gydytoja.
Vaistus reikia vartoti reguliariai
Jeigu diagnozuota astma ir paskirti vaistai, juos vartoti, pasak E. Vaitkaitienės, reikia taip, kaip paskyrė gydytojas. Tik gydytojas gali keisti, sumažinti vaisto dozę ar nutraukti gydymą. Vaistų dozės ir gydymo trukmė priklauso nuo astmos sunkumo laipsnio (lengvas, vidutinis, sunkus), taip pat nuo astmos eigos.
„Blogai, jeigu pacientas pasijutęs kiek geriau, atsisako astmos vaistų. Uždavus klausimą „kaip jūsų savijauta“, dažnas apibūdina kaip gerą. Tačiau išsamesnė apklausa ir klinikiniai požymiai parodo, kad vis dėl to yra sveikatos problemų dėl astmos. Astma trukdo normaliam fiziniam aktyvumui, sunku lipti laiptais, sunkiau atlikti dienos darbus, trikdo miegą“, – sako E. Vaitkaitienė.
