Bendruomenės sveikatos tarybos posėdyje diskutuota apie vaikų sveikatą.
Vadimo SIMUTKINO nuotr.

Ramunė DAMBRAUSKAITĖ
Trečiadienį Šiaulių miesto savivaldybės Visuomenės sveikatos biure įvykusiame Bendruomenės sveikatos tarybos posėdyje (BST) aptarti pasiekimai ir būsimi planai miesto sporto infrastruktūroje, visuomenės sveikatinimo projektų finansavimo situacija bei dviračių infrastruktūros plėtra. Taip pat pristatyti nauji BST nariai, kuriuos patvirtino miesto Taryba. Tačiau posėdžio dalyviams didžiausią nerimą kėlė vaikų sveikatos ateitis ir mažėjantis susidomėjimas sportu.

Nauji nariai
Naujaisiais BST nariais tapo Vytautas Juškus, Šiaulių miesto savivaldybės tarybos Sveikatos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas, Irena Kiurienė, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėja, Viktorija Palčiauskienė, laikinai einanti Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Sveikatos skyriaus vedėjos pareigas, Algirdas Gauronskis, Respublikinės Šiaulių ligoninės Tuberkuliozės ir plaučių ligų klinikos direktorius, Elena Eidukienė Šiaulių mokytojų pensininkų klubo „Šviesa“ pirmininkė, bei Nijolė Pročkienė, Šiaulių miesto moterų krūties patologijos asociacijos „Salvia“ pirmininkė.

Apkirptas finansavimas
Laikinai einanti Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Sveikatos skyriaus vedėjos pareigas V. Palčiauskienė Tarybos posėdyje pristatė 2014 m. miesto visuomenės sveikatinimo projektų finansavimą. Nors projektų buvo daug, tačiau finansuoti buvo ne visi. „Sveikatinimo projektams buvo pateiktos 69 paraiškos, iš kurių 67 finansavimas buvo skirtas, nes suplanuota skirti 105 tūkst. litų, kai praėjusiais metais skirta 190 tūkst. Daugiausiai paraiškų pateikė mokyklos ir nevyriausybinės organizacijos, apie 10 lopšelių-darželių paraiškų, paraiškas finansavimui teikė ir sveikatos priežiūros įstaigos“, - sakė V. Palčiauskienė.
Žymiai sumažėjusį finansavimą lėmė tai, kad nuo 2014 m. sausio 1 d. nebeskiriama specialiai visuomenės sveikatos rėmimo programai pinigų iš Sveikatos draudimo fondo, o šio fondo rėmimas sudarydavo apie 100 tūkst. litų. „ Vis dėlto reikėtų skatinti nevyriausybines organizacijas ir mokyklas, turime skirti nors nedidelę dalį jų prašomos sumos, siekiant jas motyvuoti. 69 paraiškų lėšų poreikis buvo 437 tūkst. litų, tad praktiškai pagal galimybes turėjome sumažinti finansavimą penkis kartus“, - sakė Socialinės paramos skyriaus vedėja I. Kiurienė.

Sportiniai pasiekimai geri, tik bazė tvarkytina
Mindaugas Bezaras, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Kūno kultūros ir sporto skyriaus vyriausiasis specialistas, kalbėjo apie Šiaulių miesto sporto infrastruktūros vizijas ir pasiekimus, kurių išties daug, ypač kai mieste jaučiamas poreikis sportui.
„Mieste sportuoja daugiau nei 5200 vaikų, iš jų apie 1800 - sporto klubuose, daugiau nei 300 – viešosiose įstaigose ir daugiau nei 3000 – sporto mokyklose. 2013 m. surengtos 846 sporto varžybos, kuriose dalyvavo 39 tūkst. dalyvių. „Sporto visiems“ renginių įvyko 157, o dalyvių juose buvo daugiau nei 10 tūkstančių“, - sakė M. Bezaras.
Anot jo, galima pasidžiaugti, kad Londono olimpinėse žaidynėse dalyvavo 5 šiauliečiai, o šiuo metu 9 sportininkai iš Šiaulių miesto įtraukti į kandidatų sąrašą būsimoms Rio de Žaneiro žaidynėms. „Didžiausia problema yra tai, kad komandinėms sporto šakoms, tokioms kaip regbis, krepšinis, futbolas, žiemą ypač trūksta sporto bazių, nes jų poreikis yra labai didelis. Užtat lengvosios atletikos maniežu galima pasidžiaugti. Pernai jis buvo visiškai restauruotas, tad iš jo miestui tenka tikrai didelė nauda - jis pritraukia vis daugiau varžybų, sutaupyta pinigų energetiniams ištekliams. Likę tik lauko takai, kurie ateityje bus restauruojami“, - sakė vyriausiasis specialistas.
Kaip teigė M. Bezaras, nuveikta išties daug. Restauruota „Dubysos“ tinklinio salė, yra geros būklės BMX mažųjų dviračių trasa šalia Šiaulių arenos, naujos tinklinio aikštelės su nauja gelbėjimo stotele, pakeista Šiaulių teniso kortų danga. Puikiai sutvarkytas miesto stadionas ir regbio stadionas Zokniuose.
„Būtent sporto mokykla „Klevas“ pritraukia nemažai rėmėjų, dedama daug jėgų į sporto bazių tvarkymą. Labai blogos būklės – sporto mokyklos „Atžalynas“ imtynių salė, taip pat regbio stadionas Gardino gatvėje, bet pavasarį numatyta pastatyti stadioną ant kojų“, - sakė M. Bezaras. Didžiausias galvos skausmas šiandien – irklavimo bazė Žvyro gatvėje, kuri yra kritinės būklės, tačiau šiemet paskirta 129 tūkst. irklavimo trasai nutiesti, taip pat bus nupirktas jūrinis konteineris inventoriui laikyti. Tarp ateities vizijų – siekis sutvarkyti Talkšos ežerą ir aplink jį esančią aplinką – nutiesti takelius šiaurietiškam vaikščiojimui, dviračių takams, padaryti nemotorizuotų transporto priemonių prieplauką valtims ir vandens dviračiams. Planuojama įkurti ekstremalių sporto šakų centrą miesto centriniame parke – riedutininkams, riedlentininkams, mažųjų dviračių mėgėjams, o žiemos metu miesto centre būtų veikianti čiuožykla.
„Tarp idėjų yra multifunkcinis maniežas, kuris būtų skirtas futbolui, regbiui, žolės rieduliui. Šiandien tokia idėja yra įgavusi „kojas“, tad tikimės, kad ateityje išdyks šis projektas. Žiūrint į kitų šalių patirtį norisi šalia pastatyti 50 metrų baseiną, kuris išnaudodamas savo šilumą padengtų maniežo išlaikymo išlaidas ir taip jie vienas kitą papildytų“, - teigė M. Bezaras.

Mokiniai vengia kūno kultūros pamokų
Miesto gyventojus skatinti sportuoti ir sveikai gyventi ne visada yra lengva. Viskas prasideda ne tik nuo šeimos, kurioje augdamas vaikas perima gyvenimo būdą. Mokyklose iš dešimties moksleivių – tik du sveiki, tad situacija, pasak Tarybos narių, blogėja, nors kiekvienas žmogus žino, kad sportuojantis vaikas išleidžia mažiau pinigų savo sveikatai.
Poreikis sportuoti yra nuo pat mažų dienų. Tačiau galima pradėti net nuo nesutvarkytų dušo kabinų ir atsilupusių plytelių persirengimo kambariuose, kurie atgraso vaiką nuo kūno kultūros pamokų. Kūno kultūros pedagogo paskirtis – įdiegti norą būti sveikam, o kūno kultūra mokykloje nedomina moksleivio, nes ir pedagogas, atrodo, nėra savo dalyko entuziastas.
„Kodėl vaikai nesportuoja? Nes nėra kur nusiprausti, persirengimo kambariuose po sporto nemalonu apsirengti. Higienos kambarius ir dušines reikia sutvarkyti, juk darželyje vaikai nori sportuoti, o ateina į mokyklą – noras dingsta. O jei mokytoja nemėgsta sporto, tai ir vaikas nebemėgsta – juk didelę įtaką daro ir pedagogo požiūris“, - sakė lopšelio-darželio direktorė Sigita Saviščevišienė.
Pasak gydytojo Vytauto Brazausko, prie vaiko reikia „mokėti prieiti“, fizinį aktyvumą skatinti net ir mažiausiais apdovanojimais, pradedant pieštuku ar ženkliuku po rungtynių.
„Toks vaiko sportavimas turi būti atlygintas čia ir dabar. Tokios smulkmenos, kaip apdovanojimai, net ir ta pati estetiška persirengimo aplinka turi daug įtakos, nes kitu atveju tai gali stabdyti žmogų“, - sakė Tarybos narys gydytojas V. Brazauskas.

Dviračiams teks palaukti
Apie dviračių infrastruktūros situaciją ir jos plėtrą kalbėjo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Miesto infrastruktūros skyriaus vedėjas Arūnas Adomaitis.
Pasak jo, per pastarąjį dešimtmetį su dviračių plėtra iš mirties taško pajudėta tik 2011 metais – atsirado galimybė gauti finansavimą iš Europos struktūrinių fondų lėšų.
„Tad tais metais buvo atlikta studija, kuria išnagrinėta miesto dviračių takų situacija. Daugelyje vietų dviratininkui reikėdavo įveikti kliūtis – inžinerinių tinklų šulinius ar kokį krūmą, o prasčiausiai būdavo, kada reikėdavo įveikti sankryžas“, - sakė A. Adomaitis.
Šiemet pasirašyta rangos sutartis dėl dviračių tako Tilžės gatvėje: nuo Gegužių iki Tilžės gatvės viaduko bus tiesiamas dviračių takas. „Tilžės dviračių tako įrengimui numatyta 5 mln. 800 tūkst. litų“, - sakė A. Adomaitis.
Per pastaruosius trejus metus miesto dviračių infrastruktūrai skirta 10 mln. litų. Miesto dviračių infrastruktūroje yra dar daugybė planų, tačiau juos sunkina dideli kaštai.
Kaip teigė A. Adomaitis: „Lėšų yra nepakankamai, nes visos priemonės ir statiniai yra be galo brangūs. Tad jeigu reikia įrengti trijų kilometrų ilgio taką, tai reikia milijonų - ne mažiau kaip keturių ar penkių.“