Asbestas – tai ugniai ir rūgštims atsparus pluoštinis mineralas. Šiaulių visuomenės sveikatos centro sveikatos saugos skyriaus vedėja gydytoja Jūratė Karalevičienė akcentuoja, sveikatai, kartu atsiranda ir šalutinis – psichogeninis veiksnys, todėl informaciją visuomenei būtina pateikti labai atsakingai.
Artūro STAPONKAUS nuotr.

Asbesto sukeliamos – pavojingos
Pasak J. Karalevičienės, asbestas priskiriamas faktoriams, kurių kancerogeniškumas, t. y. galimybė sukelti vėžį, žmogui pakankamai įrodytas. Asbesto plaušeliai, netirpūs vandenyje ir chemiškai atsparūs, patekę į kvėpavimo takus pasiekia plaučių alveoles ir gali pasilikti ten visą gyvenimą bei tapti onkologinės ligos priežastimi. Asbesto sukeliamos ligos: asbestozė, plaučių vėžys, mezotelioma (krūtinplėvės ir pilvaplėvės vėžys), rečiau skrandžio, storosios žarnos vėžys. Dažniausiai susergama tiesioginio kontakto – darbo su asbestu – metu, ir tai traktuojama kaip profesinis susirgimas.
Tiesioginis asbesto poveikis žmogaus sveikatai galimas profesinio kontakto metu, kai dirbama su asbesto turinčiais gaminiais. Darbo aplinkoje asbesto ilgalaikio poveikio ribinė vertė yra 0,1 pl/ml, o gyvenamojoje aplinkoje asbesto plaušelių neturi būti visai. Netiesioginis poveikis, kai asbestas į žmogaus kvėpavimo takus patenka būnant patalpoje, kurioje yra asbesto, arba būnant lauke, kai statinių paviršiuje esantis asbestas, veikiamas atmosferos veiksnių, suyra į plaušelius ir pasklinda aplinkoje. Kadangi asbesto poveikis sveikatai pasireiškia po daugelio metų (20 – 30 metų), todėl identifikuoti ligos priežastį būna sudėtinga. Kuo daugiau ir kuo smulkesnių plaušelių patenka į aplinką, tuo didesnė rizika susirgti. Svarbu žinoti, kad asbesto plaušeliai labai lengvi ir ore gali sklandyti net keletą dienų.

Į asbestą dėmesį atkreipė ir politikai
Jau nuo 2000 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu uždrausta naudoti lygius ir banguotus asbestcemenčio šiferio lapus statomuose visuomeninės paskirties objektuose: ligoninėse, mokyklose, vaikų darželiuose ir kt. O nuo 2005 m. sausio 1 d. Lietuvoje, kaip ir visoje Europos Sąjungoje, visiškai uždrausta naudoti asbestą bei jo turinčius gaminius. Tačiau asbesto problema Lietuvoje išlieka – daugiabučių balkonai, individualių namų stogai, šiluminiai mazgai ir pan.
Mūsų šalyje asbesto problema daugelį metų buvo ignoruojama. Tai rodo ir tas faktas, kad valstybiniame profesinių ligų registre nebuvo užregistruotas nė vienas profesinio plaučių vėžio atvejis, nors Lietuvoje veikė net keletas asbestcemenčio gamyklų. Tik nepriklausomybės laikotarpiu, suaktyvėjus domėjimuisi asbesto problema, remiantis Lietuvos Higienos instituto mokslininkų atliktų tyrimų rezultatais, jau 1992 – 2001 m. užregistruota 125 mezoteliomos atvejai.
Kasmet Lietuvoje nustatoma 1500 naujų plaučių vėžio atvejų, iš kurių 50 atvejų gali būti sukelti asbesto.

Šiauliuose – pirmauja Lietuvoje
Šiauliuose jau 2006 m. – tai pirmas atvejis Lietuvoje – vaikų lopšeliuose-darželiuose neliko pavėsinių su pavojinga sveikatai asbestcemenčio šiferio danga.
„Dar 2005 m. parengėme ir pateikėme informaciją savivaldybei apie galimą asbesto pavojų sveikatai bei apie būtinas saugos priemones keičiant pavėsines saugiomis. Buvo atsižvelgta į situacijos sudėtingumą ir pasirūpinta, kad ikimokyklinių vaikų ugdymo įstaigų aplinkoje neliktų sveikatai pavojingo asbesto dar ir todėl, kad pavėsinės buvo nusidėvėjusios – šiferis suskilinėjęs, konstrukcijos nesaugios, keliančios ne tik grėsmę asbesto tarša, bet ir galimomis traumomis“, – sako J. Karalevičienė.
2009 – 2010 m. savivaldybės buvo įpareigotos inventorizuoti viešojo naudojimo, gyvenamuosiuose ir kituose namų valdų pastatuose esančius asbesto turinčius gaminius, sisteminti ir kaupti inventorizacijos duomenis. Tačiau buvo apsiribota tik asbestcemenčio šiferio stogų danga, o ir ši inventorizacija užtruko, tuomet ją baigti buvo numatyta 2012 metais, o vėliau – 2013 metais.
Nors ketinimai buvo teisingi, tačiau net pirminiai veiksmai, vykdant asbesto šalinimo programą – asbesto turinčių gaminių inventorizacija, nebuvo iki galo atlikti. Todėl savivaldybės ir toliau neišvengs problemų, susijusių su asbestu, renovuojant tiek gyvenamosios, tiek visuomeninės paskirties pastatus.

Asbesto šalinimas – sudėtinga procedūra
Asbesto šalinimu turi rūpintis specialiai darbui su asbestu paruoštos komandos, jokiu būdu negalima gyventojams savarankiškai nuiminėti stogo dangų ar kitų asbesto turinčių gaminių. Jau statinių projektavimo etape, jeigu numatoma pastato, turinčio asbesto, rekonstrukcija ar griovimo darbai, turi būti numatytas saugus asbesto pašalinimas, kad nuo taršos asbestu būtų apsaugota tiek aplinka, tiek gyventojų sveikata.
Svarbu žinoti, jog šalinant asbesto turinčias medžiagas būtina pasirūpinti dirbančiųjų sveikata, t. y. naudoti tinkamas asmens apsaugos priemones. Kad asbesto plaušelių kuo mažiau patektų į aplinką, atliekant ardymo darbus rekomenduojama naudoti specialią rišamąją medžiagą ar bent sudrėkinti. Darbus geriau vykdyti nusistovėjus drėgniems orams. Nuimtą šiferį būtina saugiai specialioje pakuotėje pristatyti į tam skirtą sąvartyno aikštelę, jokiu būdu negalima jo panaudoti dar kartą – sode, ūkinių pastatų stogams ar pan. Reikia suprasti, kad panaudoti asbestcemenčio lakštai ypač pavojingi, nes pažeistas dangos vientisumas leidžia asbestui lengvai patekti į aplinką.
Po 20 metų eksploatacijos prasideda natūralus asbestcemenčio lakštų dūlėjimas, todėl kuo senesnė stogo danga, tuo didesnė tikimybė, kad asbesto skaidulos pateks į aplinką.

Pagal ŠVSC informaciją parengė Akvilė PUŠINSKAITĖ