Pasak Respublikinės Šiaulių ligoninės Kraujo banko vedėjos Neringos Mikalauskienės,  užsiregistravę kaulų čiulpų donorystės registre ir pakviesti padėti sergančiajam net ir lemtingą minutę gali atsisakyti būti donoru.

Vadimo SIMUTKINO nuotr.

Lina ABROMAVIČIENĖ

Liepos mėnesį į Respublikinės Šiaulių ligoninės Kraujo banką kreipėsi net aštuoni žmonės, pareiškę norintys tapti kaulų čiulpų donorais, kuriuos donorystei paskatino artimojo liga. Kraujo vėžys, kaip ir kiti sveikatos sutrikimai, nesirenka nei metų laikų, nei žmogaus galimybių, todėl kiekvienam sveikam dera prisiminti tuos, kurie sunkiai serga ir laukia kaulų čiulpų transplantacijos.  

Pirmiausiai donoro ieškoma tarp artimųjų
Į Lietuvos ar pasaulio negiminingų kaulų čiulpų donorų registrą žmonės registruojasi gana vangiai. Pasak Respublikinės Šiaulių ligoninės Kraujo banko vedėjos Neringos Mikalauskienės, nuo 2008 metų spalio 10 dienos, kai Kraujo banke pradėta kaulų čiulpų donorų registracija, į negiminingų kaulų čiulpų donorų sąrašą įrašyti 205 žmonės. Šiais metais užsiregistravo vos 19 žmonių.
Pasak N. Mikalauskienės, pasiryžti kaulų čiulpų donorystei dažniausiai įtakoja ligonių artimieji.

„Kai kraujo vėžiu suserga žmogus, kuriam būtina kaulų čiulpų transplantacija, kreipiamės į ligonio artimuosius dėl kaulų čiulpų donoro paieškos. Tėvai, kiti artimi giminaičiai, o dažniausiai broliai bei seserys atvyksta išsitirti kraujo ir išsiaiškinti, ar galės nors vienas jų padėti sergančiajam. Kuo daugiau sergantis žmogus turi brolių ir seserų, tuo didesnė tikimybė rasti tarp artimųjų tinkamą kaulų čiulpų donorą. Tačiau tikimybė, jog tarp artimųjų pavyks rasti donorą, siekia vos 20 procentų“, - sako gydytoja N. Mikalauskienė.
Sergančių ne tik Šiauliuose ar Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje – labai daug. Į Respublikinės Šiaulių ligoninės Kraujo banką atvykę potencialūs kaulų čiulpų donorai užregistruojami šalies ir pasaulio negiminingų kaulų čiulpų donorų registre, tad tikimybė, kad gali prireikti jo pagalbos sunkiai sergančiajam – didėja.

Per ketverius metus, kai Šiauliuose registruojami žmonės, trys, pasiryžę tapti kaulų čiulpų donorais,   buvo pakviesti padėti sergančiajam.
Pasak N. Mikalauskienės, statistiškai iš 300 potencialių donorų, vieno kaulų čiulpai tinka donorystei, todėl akivaizdu, kodėl donorų poreikis toks didelis.

Donorai atrenkami pagal „kodą“
Kraujo vėžį – limfomą ar leukemiją gali įtarti ir šeimos gydytojas, diagnozę patvirtina hematologas – kraujo ligų gydytojas. Bet ir tada kaulų čiulpų donoras dar nereikalingas, tačiau ligonio laukia ilgas ir sudėtingas gydymas. Respublikinėje Šiaulių ligoninėje nustatoma diagnozė ir kai nepavyksta kitais būdais gydyti, nusprendžiama persodinti kaulų čiulpus - ieškoma donoro. Pacientai, kuriems reikalingi kaulų čiulpai, Šiauliuose nėra gydomi.

Renkant naujus donorus atliekamas kraujo tyrimas. Kaulų čiulpų tinkamumas nustatomas pagal žmogaus leukocitų antigenų sudėtį, medikų vadinamą kodu. Kiekvieno žmogaus antigenai yra labai skirtingi, tad ir kodų yra labai daug. Todėl ir rasti tinkamą donorą yra ypač sunku.
Kiekvienas potencialus donoras yra tikrinamas, testuojamas ir jei žmogus tinkamas donorystei, jam iš venos paimama kraujo trims kraujo mėginiams, kurie siunčiami į Vilniaus Santariškių klinikų Imunologijos laboratoriją – ten atliekamas sudėtingas ir labai brangus tyrimas.

Dažniausiai donoras randamas pasaulio negiminingų donorų registre ir gyvena visai kitoje šalyje.
Suradus tinkamą donorą keliaujama į Santariškių klinikas, kur atliekami nauji tyrimai, patvirtinantys kaulų čiulpų tapatumą. Jei sergančiojo ir donoro kodai sutampa – atliekama nesudėtinga kaulų čiulpų perpylimo operacija, kuri donorui nėra sunki.

Tokia procedūra reikalinga ligoniui, sergančiam limfoma ar leukemija. Kai yra taikoma chemoterapija, pacientui yra sunaikinami kaulų čiulpai, kurie būtini tam, kad vėl atsistatytų kraujodara. Ligoniui, kuriam turi prigyti svetimi kaulų čiulpai, šis gydymas nėra lengvas.

Lemtingą minutę gali atsisakyti būti donorais...
Niekas neagituoja tapti kaulų čiulpų donoru – tai nuspręsti turi pats žmogus. Dažniausiai apsispręsti padeda klastinga artimo žmogaus liga. Medikų teigimu, į ligoninės Kraujo banką ateina jau tinkamai pasirengę ir apsisprendę kaulų čiulpų donorystei žmonės. Nors kartais žmonės pabūgsta ir nusprendžia pasitraukti, kai prieš tai buvo savu noru užsiregistravę į nacionalinį ir pasaulio negiminingų kaulų čiulpų donorų registrą. Atsisakyti šio sutikimo galima bet kada, tačiau suradus tinkamą donorą ir lemtingą minutę atsisakius, kažkam gali kainuoti gyvybę.
„Gali būti ir taip, kad, atėjus lemtingai minutei, žmogus apsisprendžia ir atsisako. Per tą laiką, kai buvo įrašytas į registrą, galėjo ir susirgti liga, kuri jau nesuderinama su donoryste“, - sako medikė N. Mikalauskienė.

„Labai retai donoras aptinkamas tarp tų žmonių, kurie ateina duoti kaulų čiulpų, norėdami padėti artimam žmogui. Jei ir tarp tų aštuonių šiauliečių, liepos mėnesį tapusių potencialiais kaulų čiulpų donorais, nebus tinkamo donoro artimam žmogui, donoro bus ieškoma nacionaliniame ar net pasaulio negiminingų kaulų čiulpų donorų banke. O šiauliečiai, prireikus, gelbės kitų žmonių gyvybes. Potencialūs kaulų čiulpų donorai reikalingi kasdien ir ne tik tie, kurių artimam žmogui prireikė pagalbos“, - kalba N. Mikalauskienė.
Į negiminingų kaulų čiulpų registrą gali būti įtraukti visi nuo 18 iki 45 metų asmenys. Tapti donorais negali sergantys lėtinėmis plaučių, širdies, inkstų, kepenų ligomis, onkologinėmis ar  venerinėmis ligomis, esantis ŽIV, hepatito B arba C užkratas. Netinkamų donorų retai pasitaiko. Pasak vedėjos N. Mikalauskienės, žmonės ateina apsiskaitę, žinodami pagrindinę informaciją apie kaulų čiulpų donorystę. Juos domėtis dažniausiai paskatina artimo žmogaus liga.