Po vėsesnio laikotarpio vėl prognozuojamas karštas savaitgalis, todėl Šiaulių miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro Visuomenės sveikatos stiprinimo skyriaus vedėja Loreta Ručinskaitė primena gyventojams, jog saulės vonios gali pridaryti rimtų problemų sveikatai ir jomis reikia mėgautis atsargiai.
Lina ABROMAVIČIENĖ
Per ilgai būnant saulėkaitoje, nevėdinamoje patalpoje ar dirbant karštoje aplinkoje (šiltnamyje), aktyviai judant ir geriant mažai vandens ar kitaip sportuojant gali ištikti šilumos smūgis.
Rizika gauti šilumos smūgį
Šilumos smūgis ištinka, kai kūnas prakaituodamas nepajėgia išgarinti šilumos. Jei žmogaus kūno temperatūra pakilo, paraudo ir karščiuoja oda bei ėmė skaudėti ir svaigti galva, pasidarė netvirta eisena, pykina, kankina troškulys, skauda pilvą, viduriuojama – jau galima įtarti šilumos smūgį. Pasak L. Ručinskaitės, kai žmogus gauna šilumos smūgį, jį kankina nerimas, sutrinka jo orientacija, apima mieguistumas, vangumas, atsiranda dažnas ir stiprus pulsas, tad esantys šalia turėtų stebėti artimuosius ir juos saugoti nuo šių galimų negalavimų. Ypač rizika gauti šilumos smūgį padidėja tiems, kurie mėgsta gulėti saulėje ir neretai užmiega. „Vasara įsibėgėjo ir jau ne kartą specialistai priminė taisykles, kaip elgtis paplūdimyje, nepamiršti galvos apdangalų, naudoti apsaugines kūno priemones su saulės filtrais, tačiau noriu priminti, kad ne tik odos nudegimai saulėje kelia pavojų sveikatai, bet ir kiti karščio sukelti negalavimai gali sugadinti atostogas“, – sako Sveikatos stiprinimo skyriaus vedėja L. Ručinskaitė.
Pajutus šilumos smūgio simptomus, pasak L. Ručinskaitės, nukentėjusįjį reikia nuvesti į pavėsį,
jį apkloti šaltu vandeniu sudrėkinta paklode ar rankšluosčiu ir nuolat ją drėkinti, kol kūno temperatūra taps normali. Kai kūno temperatūra sumažės iki 37,5 laipsnių, drėgną paklodę pakeiskite sausa. Sveikatos specialistai nukentėjusiems nuo saulės kaitros pataria duoti kuo daugiau vėsių, tačiau nešaltų skysčių, kad būtų papildytos prarasto vandens atsargos organizme. Tačiau kelionė pas gydytoja neišvengiama.
Saulės smūgis – pavojingesnis sveikatai
„Jei žmogų veikia tiesioginiai saulės spinduliai, kaitinantys nepridengtą galvą, sprandą, tai jį gali ištikti saulės smūgis. Tai labai pavojinga, kadangi tiesioginiai saulės spinduliai dirgina galvos smegenų dangalus, todėl padidėja smegenų temperatūra ir sutrinka jų funkcija. Jei nesuteikiama pirmoji pagalba, žmogus gali mirti nuo smegenų edemos (paburkimo)“, - perspėja L. Ručinskaitė.
Saulės smūgio požymiai: galvos skausmas, svaigimas, silpnumas, pykinimas, vėmimas, zvimbimas ausyse, mirgėjimas akyse, sąmonės aptemimas, išbalusi oda, išpila šaltas prakaitas.
Ištikus saulės smūgiui, pasak L. Ručinskaitės, nedelsiant reikia kviesti greitąją pagalbą, o kol laukiama medikų pagalbos, reikia stengtis padėti nukentėjusiam asmeniui. Ištikus saulės smūgiui, būtina vėsinti nukentėjusiojo galvą ir ant jos dėti šaltą kompresą – sudrėkintą vandenyje audinį, rankšluostį, ar bet kokį kitą rūbą. Reikia nukentėjusį vėsinti, tačiau jo per daug neperšaldyti.
„Gavus saulės ar šilumos smūgį žmogus gali nualpti. Būtina žinoti, kaip padėti nualpusiam žmogui. Svarbu pasirūpinti, kad į nukentėjusiojo žmogaus smegenis laisvai patektų kraujas, todėl geriau jį paguldyti ant nugaros, pakelti kojas, o galvą nuleisti šiek tiek žemiau už kūną. Patartina atlaisvinti nualpusio žmogaus drabužius, atsegti apykaklę, atlaisvinti diržą, kad žmogus gautų kuo daugiau oro. Atsipeikėjusiam žmogui negalima leisti iš karto stotis. Po keleto minučių padėkite jam atsisėsti, o eiti leiskite tik kai pasijus visiškai gerai.
Jei šie veiksmai nepadeda ir žmogus neatsigauna per kelias minutes, skubiai kvieskite greitąją pagalbą“, - perspėja L. Ručinskaitė.
Jei žmogus greitai atsigavo, jaučiasi gerai ir nepastebite jokių ligos požymių, greitosios pagalbos kviesti nebūtina, tačiau rekomenduojama kreiptis į šeimos gydytoją.
