07-14-2015 20

Vaikų alergologė R. Mačiulienė pasakoja apie alergines ligas ir šių dienų tendencijas.
Artūro STAPONKAUS nuotr.

Akvilė PUŠINSKAITĖ
Pavasaris ir vasara skamba kiek gąsdinančiai žmonėms, turintiems alerginių ligų. Tačiau nereikėtų apsigauti – kai kurie alergenai labiau veikia žiemą, todėl gydytojai alergologai turi kalnus darbo visus metus. Respublikinės Šiaulių ligoninės Moters ir vaiko klinikoje dirbanti vaikų alergologė Regina Mačiulienė sako, kad pasitaiko įvairiausių alergijų, pseudoalergijų, o skaudžiausios istorijos susijusios su augintiniais.

Anafilaksija – alerginė organizmo reakcija
Alergija – tai isterinė organizmo reakcija į pakartotinai į organizmą patekusį alergeną. Pasak vaikų alergologės, kiekvienas žmogus susiduria su alergenais per savo gyvenimą – jų yra labai daug. Jeigu organizmas reaguoja normaliai, pasigamina antikūnai, nebūna hiperprodukcijos, tada organizmas kovoja su alergenu ir reakcijos beveik nėra arba ji nedidelė.
„Pavyzdžiui, įgėlus bitei, kiekvienam yra patinimas. Situacija labai priklauso nuo to, kurioje vietoje įkando, tačiau jeigu žmogus nealergiškas, organizmas kovoja ir per tris dienas alerginės ligos nėra. Pirmą kartą patekus alergenui į organizmą – reakcijos niekada nebūna ir pirmą kartą, pavyzdžiui, įkandus bitei, rimtos reakcijos – tokios kaip anafilaksijos – nebus. Bus paraudimas, patinimas kaip ir kiekvienam žmogui, tačiau jau į pakartotinį įkandimą, jeigu žmogus yra alergiškas, organizmas reaguos audringai – bus bėrimas ne tik kandimo vietoje, bet ir kitose kūno vietose. O 4 – 5 įkandimas gali sukelti anafilaksiją“, – aiškina gydytoja.
Anafilaksija – tai grėsminga organizmo būklė, pažeidžiamos dvi organizmo sistemos, ji atsiranda dažniausiai tada, kai pažeidžiamos kardiovaskulinė, kvėpavimo sistemos, krenta kraujospūdis. Pirmas reikalingiausias medikamentas – adrenalinas.
„Paprastai su žmonėmis, turėjusiais anafilaksiją, yra dirbama individualiai, sudaroma schema – surašomas vaistų leidimo dozių planas, kad žmogus jį turėtų visada po ranka. Su tokiais žmonėmis aptariame ir galimas alergines būkles – dilgėlinį bėrimą, bronchų spazmus ir pan.“, – sako R. Mačiulienė.
Tokiais atvejais, kai ištinka anafilaksija, o žmogus neturi adrenalino šalia, reikia imtis kitokių priemonių. Pavyzdžiui, jeigu įgėlė bitė (vapsva ar širšė geluonies nepalieka), tai pirmiausia reikia ištraukti geluonį. Gydytoja alergologė teigia, kad negalima to daryti spaudžiant geluonį, reikia jį pašalinti braukiant kokiu nors daiktu – liniuote, pieštuku, peiliu – tuo, ką randate po ranka. Jeigu geluonį bandysite pašalinti spausdami, tada dar daugiau nuodo įspausite į organizmą. Pašalinus geluonį, pakelkite aukščiau kojas, ir žinoma, kvieskitės pagalbą. Sutrikus širdies veiklai, suteikite pirmąją medicininę pagalbą.

Naminiai gyvūnėliai ir skaudžios netektys
Pasak vaikų alergologės R. Mačiulienės, nemažai pasitaiko tokių atvejų, kai vaikams atsiranda alergija nuo šunų arba kačių. Tai be galo skaudi tema, paliečianti visų širdis ir sunkus namų darbas tėvams.
Kačių alergenai yra labai stiprūs ir gyvybingi – panaikinus gyvūną jo alergenų galima rasti net po penkerių metų ant namų sienų, baldų ir pan. Žinoma, alergenų koncentracija ženkliai sumažėja, bet vis tiek išlieka.
„Dabar labai dažnai žmonės garbina ir išaukština kai kurias šunų veisles. Sako, kad jų plaukas yra ne šuns, o žmogaus – tam tikrų veislių. Tačiau juk žmogaus su šuns plaukais nėra, kaip ir šuns su žmogaus plaukais. Galų gale alergizuoja ne plaukas, o epitelis – tas, kuris nusilupa nuo odos. Taip kad nereabilituoju jokios šuns veislės, jeigu yra alergija. Pasitaiko atvejų, kai vaikai alergiški arkliams“, – pasakoja vaikų alergologė.
Tokiais atvejais išeitis labai skaudi – gyvūną reikia pašalinti. Nėra prasmės gerti vaistus ir laikyti gyvūną namuose – pasak gydytojos, vaistas vartojamas tada, kai negalima pašalinti priežasties.
Tačiau reikia nepamiršti ir pasverti situacijos, nes gyvūno netektis gali būti didžiulė trauma vaikui.
Tad kurį laiką vartojami vaistai, tačiau vaikas turi būti pratinamas prie minties, kad gyvūnėlio namuose nebeliks.
„Galbūt tokiam vaikui reikia laiko iki gyvūno panaikinimo namuose – tartis su juo, derėtis. Bet vis tiek, jeigu vaikas pargriuvo, yra šašas ir, jeigu nuolat jį draskysi, žaizda neužgis. Taip ir čia – jeigu alergenas bus nuolat namuose, tai liga tiktai gilės“, – teigia vaikų alergologė.
Stebuklų tokiose situacijose maža – dažniausiai alergija išlieka visam gyvenimui. Tiesa, yra toks gydymas – specifinė imunoterapija, kuri labai populiari Anglijoje. Vaikų alergologė sako – Anglijoje katės, kaip ir Indijoje karvės, labai mylimos. Šis gydymas duoda didžiulį efektą ir tikrai yra veiksmingas, tačiau Lietuvoje jis nefinansuojamas ir pakankamai brangus.
„Pas mus taip yra gydoma žiedadulkių, patalynės erkučių alergenais – specifinė imunoterapija yra taikoma ir rezultatai yra geri. Tai yra priežastinis gydymas, vaikui taikomas nuo penkerių metų amžiaus: lašinami lašeliai po liežuviu, pagal tam tikras schemas. Šis gydymas yra ilgas – trunka 3 – 5 metus. Kuo alergijos spektras siauresnis, tuo yra efektyvesnis gydymas“, – sako vaikų alergologė.
Jeigu vaikas turi polivalentinę alergiją – organizmas reaguoja į kelis alergenus, tada stebima, kuris etapas, sezonas vaikui sunkiausias, atliekami specifiniai imunoglobulino E tyrimai.

Šaltojo ir šiltojo sezonų alergenai
„Vieni alergenai yra šaltu metų laiku, kiti – šiltu. Mes darbo visada turime, jo mažiausiai – kai prasideda gripo epidemija ir visi karščiuoja“, – sako R. Mačiulienė.
Žiemą aktyviau veikia patalynės erkutės, padaugėja bronchinės astmos atvejų. Šiai didelės įtakos turi įvairios infekcijos, fizinis krūvis, oras. Žiemos metu ypač daug darbo per šventes – vaikai prisivalgo visko ir daug, tada atkeliauja pas gydytojus. Vaikas nebūtinai gali turėti alerginę ligą, yra tokia pseudoalergija, kada organizmo reakcija priklauso nuo kiekio.
„Jeigu vieną apelsiną suvalgius neišbėrė, vadinasi, alergijos apelsinui tikrai nėra. Bet jeigu žmogus suvalgė kilogramą apelsinų ar daugiau ir išbėrė, vadinasi, tai yra jau ne alerginė liga, bet pseudoalergija, nes alergijai užtenka lašo“, – aiškina vaikų alergologė.
Vasarą labiausiai veikia žiedadulkės ir augalai. Šiuo metų laiku dažniausi susirgimai – alerginės slogos, akių uždegimai, bėrimai, bėrimai po vabzdžių įkandimo, kontaktiniai alerginiai dermatitai po kontakto su augalais.
„Vienas pavojingiausių augalų – Sosnovskio barštis. Kiekvieną vasarą mes tokių atvejų turime. Galbūt dabar tokių atvejų bus mažiau, nes tikrai labai intensyviai žiniasklaida dirba savo profilaktinį darbą. Tokie pacientai dažniausiai patenka pas chirurgus kaip po nudegimo, nes efektas panašus kaip nudegimo, ir gydoma kaip nudegimas“, – sako gydytoja.
Prie šio augalo užtenka tik prisiliesti, organizmas greitai sureaguoja. Dažnai vaikai, žaisdami karą ar slėpynes, slepiasi po dideliais lapais, taip ir prisiliečia prie barščio. Žinoma, bėrimas priklauso ir nuo to, kokia kūno vieta pažeista.
Barštis – ne vienintelis pavojingas augalas. Štai lietuvių liaudies dainų numylėtoji rūta taip pat negailestinga – sukelia alergiją. Kai kurie nukenčia ir nuo petražolių.

Alergijų tendencijos ir profilaktika
Klausiame gydytojos, ar didėja alergijų skaičius, o ji teigia, kad tokie rodikliai neskaičiuojami. Tačiau, atsižvelgus į dabartinę demografinę Lietuvos situaciją, kai vaikų skaičius mažėja, o ligonių netrūksta, matyti, kad alerginių ligų atvejų nemažėja.
Gal kiek dažnesnės alergijos žiedadulkėms, aplinkos alergenams, rečiau pasitaiko alergijų nuo maisto. Kai kada pas R. Mačiulienę apsilanko vaikai, kurie prisiskanavo spalvotų limonadų arba guminukų – kai kuriems šie gaminiai sukelia alergines organizmo reakcijas.
Buvę net tokių atvejų, kai prireikė stacionarios pagalbos, tačiau jie labai reti – stengiamasi vaikus gydyti ambulatoriškai.
Alergijos nustatomos atliekant tyrimus. Dažniausiai atliekami odos Prick dūrio mėginiai tiek su standartiniais alergenais, tiek su aplinkos ir maisto alergenais. Taip pat alergines ligas galima nustatyti atliekant specifinius imunoglobulino E tyrimus.
Vaikų alergologė R. Mačiulienė pastebi, kad žmonės, kurie alergiški bitėms, širšėms arba vapsvoms, turi būti atsargūs iškylaudami ir atostogaudami. Ji pataria – per daug neišsikvėpinkite keliaudami į gamtą, nevalgykite kvapaus maisto, nesirenkite ryškių spalvų rūbų. Jeigu laikote kažkokį gėrimą ąsotyje, būtinai jį uždenkite, kad joks vabzdys neįkristų. Prasidėjus kriaušių, obuolių sezonui – saugokitės, žiūrėkite, ką kandate, nes dažnai bitė gali būti įlindusi į vaisių. Nemosuokite rankomis, nedarykite staigių judesių – viską reikia daryti kaip sulėtintame filme.
Patarimas vairuotojams – įlipus į mašiną, apsižiūrėkite, ar nėra įskridusio kenksmingo vabzdžio ir važiuokite užsidarę langus, kad neįskristų, neįlėktų vabzdys.
„Įdomumo dėlei, jeigu žmogus alergiškas bitei, nebūtinai jis bus alergiškas ir vapsvai ar širšei. Paprastai Lietuvoje yra apie 500 žmonių, kurie yra alergiški bitėms, širšėms ar vapsvoms“, – teigia R. Mačiulienė.

 

 
Straipsnių peržiūros
94589454
Į viršų