Lietuvoje praėjusiais metais mirė 41 776 žmonės, o tai yra 524 asmenimis daugiau negu 2014 metais. Lietuvos gyventojų mirties priežasčių struktūra jau daugelį metų išlieka nepakitusi. Trys pagrindinės mirties priežastys – kraujotakos sistemos ligos, piktybiniai navikai ir išorinės mirties priežastys. Pernai šios ligos sudarė 84,1 procento visų mirties priežasčių. Nuo kraujotakos sistemos ligų mirė daugiau kaip pusė (56,5 procento), nuo piktybinių navikų – 20 procentų, o nuo išorinių mirties priežasčių – 7,7 procento visų mirusiųjų, – skelbia Higienos instituto Mirties atvejų ir jų priežasčių valstybės registro specialistai.

Vyrų mirtingumo priežastys
2015 metais iš 100 000 gyventojų mirė 1 438,1. Šalyje 2015 metais mirė 20 529 vyrai, lyginant su 2014 metais – 419 vyrų daugiau. Vyrų mirtingumo rodiklis 2015 metais buvo 1 534,4, tenkantys 100 tūkstančių vyrų (2014 metais – 1488,4 vyrų). Daugiausia vyrų mirė nuo kraujotakos sistemos ligų, iš kurių vyraujančios buvo išeminės širdies ligos ir smegenų kraujagyslių (cerebrovaskulinės) ligos.

Nuo piktybinių navikų 2015 metais Lietuvoje mirė 4 640 vyrų, o tai sudaro 22,6 proc. visų mirusių vyrų. Vyrų mirtingumo nuo piktybinių navikų rodiklis 2015 metais buvo 346,8, tenkantis 100 tūkstančių vyrų (2014 metais – 334,9). Daugiausiai vyrų mirė nuo trachėjos, bronchų ir plaučių, priešinės liaukos bei skrandžio piktybinių navikų.
Visų 2015 metais mirusių 11,7 procento vyrų žuvo dėl išorinių mirties priežasčių. Iš 2 402 vyrų, 55,2 procentų mirė nuo nelaimingų atsitikimų (transporto įvykių, nukritę, paskendę, atsitiktinai apsinuodiję), 30,3 procento – nusižudė. 2015 metais vyrų mirtingumo rodiklis nuo išorinių mirties priežasčių, lyginant su 2014 metais sumažėjo. Nuo išorinių mirties priežasčių mirė 3 kartus daugiau vyrų negu moterų.

Ketvirtoje vietoje vyrų mirties priežasčių struktūroje yra virškinimo sistemos ligos. 2015 metais nuo jų mirė 1 120 vyrų ir tai sudaro 5,5 procento visų mirusių vyrų. Vyrų mirtingumo nuo virškinimo sistemos ligų rodiklis 2015 metais lyginant su 2014 metais nepakito.

Didėja moterų bei vaikų mirtingumas
2015 m. Lietuvoje mirė 21 247 moterys, lyginant su 2014 m. – 1 105 moterimis daugiau. Moterų mirtingumo rodiklis 2015 metais buvo 1 355,9, tenkantys 100 tūkstančių moterų (2014 metais – 1 273,8). Daugiausia moterų mirė nuo kraujotakos sistemos ligų. Nuo piktybinių navikų 2015 metais mirė 3 708 moterys ir tai yra 17,5 procento visų mirusių moterų. Moterų mirtingumo nuo piktybinių navikų rodiklis 2015 metais buvo 236,6, tenkantys 100 tūkstančių moterų. Iš jų daugiausia mirė nuo krūties, storosios žarnos ir kiaušidžių piktybinių navikų.

Trečioje vietoje moterų mirties priežasčių struktūroje yra virškinimo sistemos ligos. Nuo jų 2015 m. mirė 978 moterys, – 4,6 proc. visų mirusių moterų. Nuo išorinių mirties priežasčių praėjusiais metais mirė 806 moterys.

2015 m. mirė 121 1–17 metų amžiaus vaikas (69 berniukai ir 52 mergaitės). 100 tūkstančių šio amžiaus vaikų 2015 metų teko 24,7 mirusiojo. Daugiausiai 1–17 metų amžiaus vaikų mirė nuo išorinių mirties priežasčių (49,6 procento), piktybinių navikų (12,4 procento) ir nervų sistemos ligų (9,1 procento).

2015 metais mirė 132 kūdikiai (vaikai iki 1 metų), lyginant su 2014 metais – 14 daugiau. Kūdikių mirtingumo rodiklis 2015 metais lyginant su 2014 metais padidėjo. Pagrindinės kūdikių mirties priežastys buvo perinatalinio laikotarpio ligos (34,8 procento) ir įgimtos formavimosi ydos (38,6 procento).