Gydytojai įspėja, kad burnoje gali atsirasti ne tik dantų problemų, ne tik ėduonis, perodonto ligų, bet ir vėžys. Žmonės dažnai kreipiasi į gydytoją dėl dantų skausmo, tačiau, kai nieko neskauda, tikrinasi vangiai. Lietuvoje nustatoma apie 75–80 proc. užleistų (trečios, ketvirtos stadijos) burnos vėžio atvejų. Žmonės kreipiasi labai vėlai, neateina gydytis laiku. Užleistų stadijų burnos vėžio gydymas labai sudėtingas tiek gydytojams, tiek pačiam žmogui.

Burnos vėžys sunkiai atpažįstamas
Burnos vėžys yra rimta problema, apie kurią turėtume daugiau kalbėti. Tai piktybinis bet kurios burnos vietos susirgimas. Jis gali išsivystyti ant lūpų, dantenų, liežuvio, vidinio žandų paviršiaus, gomurio, burnos dugno ar net seilių liaukose. Ši liga dar gali būti vadinama oraliniu vėžiu arba burnos ertmės vėžiu. Šis susirgimas, kaip ir kitos vėžio rūšys, išsivysto, kai audinių ląstelių genetinėje medžiagoje įvyksta tam tikri pokyčiai, dėl kurių ląstelės ima netaisyklingai dalintis ir augti.

Higienos instituto duomenimis, Lietuvoje vien 2014 m. nuo burnos vėžio mirė 248 asmenys, iš kurių net 218 – vyrai. Daugiausiai gyvybių pasiglemžė burnaryklės piktybinis navikas – 48, gerklaryklės piktybinis navikas – 42 ir burnos dugno piktybinis navikas – 34.

Simptomai, kurie verčia sunerimti
Ilgai negyjanti opa ar žaizdelė burnoje ar ant lūpos – tai būdingiausias burnos vėžio požymis. Jeigu opelė neužgyja per 3 savaites, būtina pasikonsultuoti su šeimos gydytoju ar odontologu.

Skausminga, patinusi ar kraujuojanti raudonos ar baltos spalvos dėmelė ant dantenų, liežuvio, tonzilių ar burnos gleivinės, gumbelis ant lūpos, burnoje, kakle ar gerklėje, standus darinys žando gleivinėje, nuolatinis gerklės perštėjimas ar jausmas, užkimęs ar pakitęs balsas – tai puokštė simptomų, kuriuos gali sukelti ir įvairios neonkologinės ligos, todėl labai svarbu reguliariai tikrintis sveikatą bei laikytis burnos higienos.

Dažniausiai burnos vėžį pirmasis aptinka gydytojas odontologas, atlikdamas įprastinį dantų patikrinimą. Todėl, anot Nacionalinio vėžio instituto gydytojo onkologo Vytauto Čepulio, reikėtų labiau šviesti odontologus, kad šie išmoktų atpažinti ar įtarti tokią klastingą ligą kaip burnos vėžys ir laiku nusiųstų pacientą pas gydytoją onkologą.

Jeigu nuogąstaujama dėl vieno ar kelių išvardytų simptomų ar požymių, ypač jei jie neišnyksta savaime ar blogėja, būtina pasitarti su šeimos gydytoju ar odontologu.

Kaip diagnozuojami burnos ertmės navikai?    
Pirmiausiai gydytojas odontologas apžiūri visą burnos ertmę. Aptikęs burnos ertmėje pakitusią vietą, čiuopia pirštais, gilesniems burnos audiniams apžiūrėti naudojamas endoskopas. Nustatant diagnozę atliekama biopsija – burnos navikinio audinio tyrimas mikroskopu. Jei diagnozuojamas burnos vėžys, pacientas turi būti ištiriamas detaliau, siekiant nustatyti ligos išplitimo laipsnį bei įvertinti ligos stadiją. Gydymo planas sudaromas atsižvelgiant į ligos stadiją, vėžio lokalizaciją, bendrą paciento būklę bei jo poreikius. Galimi įvairūs gydymo metodai: operacinis, chemoterapinis, radiacinis ar medikamentinis.

Rizikos veiksniai
Rizikos veiksniai – tai bet kurie aplinkos veiksniai, paveldėtos savybės ar įpročiai, kurie didina riziką susirgti vėžiu. Daugelis jų tiesiogiai vėžio nesukelia, tačiau dažnai turi įtakos vėžio atsiradimui. Veiksniai, kurie didina riziką susirgti burnos vėžiu: tabako vartojimas (rūkymas, uostymas, kramtymas). Tai vienas iš pavojingiausių veiksnių. Net 85proc. burnos vėžio atvejų siejami su tabako vartojimu. Rūkaliams rizika susirgti burnos vėžiu yra 15 kartų didesnė nei nerūkantiesiems. Pypkės rūkymas išskirtinai siejamas su lūpos vėžiu, kuris išsivysto toje vietoje, kur lūpa liečiasi su kandikliu. Pasyvus rūkymas taip pat gali padidinti riziką susirgti burnos vėžiu.

Ne mažiau pavojingas ir piktnaudžiavimas alkoholiu. Vartojant alkoholį kartu su tabaku rizika susirgti burnos vėžiu išauga net keletą kartų. Manoma, kad šie du veiksniai stiprina vienas kito poveikį. Taip pat ligą gali iššaukti ir lėtinis burnos gleivinės dirginimas – kuo daugiau dantų trūksta, tuo labiau dirginama gleivinė. Gleivinę taip pat dirgina ir pažeidžia nepritaikyti dantų protezai, prasta burnos ir dantų higiena.

Profilaktika ir gydymas
Burnos vėžio profilaktika yra pirminė, antrinė ir tretinė. Pirminė – tai vėžio rizikos veiksnių įvardijimas ir pašalinimas iš žmogų supančios aplinkos ir jo gyvensenos, siekiant užkirsti kelią ligai atsirasti: mesti ar nepradėti rūkyti. Net ir ilgamečiai rūkaliai, atsisakę tabako, gali gerokai sumažinti burnos vėžio riziką. Antrinė – laiku diagnozuotos ikinavikinės ligos, jų gydymas bei stebėjimas. Burnos vėžio galėtų padėti išvengti ar bent jau kuo anksčiau ją nustatyti reguliarus lankymasis pas odontologą. Daugeliu atvejų gleivinėje pirmiausia atsiranda ikivėžinių pokyčių. Laiku pradėjus jų gydymą, vėžio dažniausiai galima išvengti. Tretinė – šia profilaktika siekiama sumažinti galimybę vėžiui recidyvuoti. Burnos vėžys, kaip ir kiti onkologiniai susirgimai, vystosi palaipsniui. Pirmiausia organo audinyje atsiranda viena ar kelios dėl kokios nors priežasties pakitusios ląstelės. Jeigu šios ląstelės nežūsta anksti pačios arba nėra sunaikinamos, jos pradeda daugintis. Kuo anksčiau burnos vėžys aptinkamas, tuo lengviau jį gydyti ir tuo didesnė tikimybė, kad gydymas bus sėkmingas. Gydymas priklauso nuo naviko vietos, dydžio, ligos stadijos, paciento amžiaus ir bendros sveikatos būklės.