Kraštotyrininkai dažnai sako: „Žinokime praeitį, mylėkime dabartį, darbais ir svaja kurkime rytojų.“

Ruošiant šį straipsnį apie Šiaulių miesto vaistinių ir jų vaistininkų praeities akimirkas panaudota vilnietės socialinių mokslų daktarės vaistininkės Reginos Stonkutės-Žukienės prisiminimai ir archyvinė medžiaga. Straipsnio tikslas, kad istorinė medžiaga apie vaistines išliktų ateinančioms kartoms.

Lietuvos vaistinės buvo pradėtos steigti XVI a., bet iki XVIII a. pabaigos jų buvo labai mažai.

Pirmosios vaistinės Šiauliuose
1913 metais skelbtame Mykolo Brenšteino straipsnyje „Vaistinės Lietuvoje“ nurodoma, kad pirmasis Šiaulių pavieto gydytojas Bernhardas 1798 m. spalio 30 d. gavo privilegiją ir įsteigė viešąją vaistinę nuosavame name Šiaulių miesto Leparsko gatvėje.

Istorinių šaltinių apie pirmąją vaistinę Šiauliuose nepavyko rasti.

1822 m. rugsėjo 1 d. provizorius Ragailas Bomberghas Šiauliuose įsteigė antrąją vaistinę.

Šiaulių vaistų sandėlio salėje – 1998 m. gruodžio 16 d. paminėta Šiaulių miesto vaistinės įsteigimo 200 metų sukaktis. Šį renginį organizavo Lietuvos farmacijos sąjungos Šiaulių krašto valdyba ir Šiaulių farmacijos kraštotyrininkai.

Šventėje dalyvavo Lietuvos medicinos ir farmacijos istorijos muziejaus direktorius Tauras Mekas ir šio muziejaus mokslinė bendradarbė farmacijos mokslų daktarė Vilma Gudienė, Kauno rajono Garliavos vaistinės vedėjas provizorius Vytautas Gadelskis, Kraštotyros draugijos Šiaulių skyriaus pirmininkė Lidija Pranienė, Šiaulių istorinio etnografinio muziejaus „Aušra“ atstovai, miesto farmacijos įstaigų vadovai, žiniasklaidos atstovai. Šventėje kalbėta apie pirmąsias Šiaulių miesto vaistines, prisiminti jose dirbę žmonės, atlikę daug gerų darbų.

Tarpukario vaistinės
Po Pirmojo pasaulinio karo 1918 m. Lietuvai atgavus Nepriklausomybę, Šiauliuose buvo keturios vaistinės. Vėliau augant miestui didėjo ir vaistinių skaičius ir 1938 metais Šiauliuose jau buvo septynios vaistinės.

Apskrities savivaldybės vaistinė Vilniaus ir Muziejaus gatvių kampe. Jos vedėjas buvo provizorius Adomas Rakštys, gimęs 1878 m., 1911 m. baigęs Dorpato (Tartu) universitetą.

Provizoriaus Gurvičiaus įpėdinių S. Šapiros ir Š. S. Smilgos vaistinė Tilžės g. 140. Jos vedėjas – Samuelis Šarpira, chemikas-vaistininkas, gimęs 1906 m., 1934 m. baigęs Kauno Vytauto Didžiojo universiteto farmacijos skyrių.

Vaistinė Vilniaus g. 146. Jos savininkui, provizoriui K. Kazlauskui vaistinės steigėjui mirus, jo žmona Stasė Kazlauskienė ir chemikas-vaistininkas Aronas Zeigarnikas, gimęs 1891 m., 1930 m. baigęs Kauno Vytauto Didžiojo universiteto farmacijos skyrių, jis ir vadovavo vaistinei.

„Centralinė“ vaistinė Varpo g. 45. Jos savininkai buvo E. Jazukevičius ir L. Lifšicas. Vaistinės vedėjas buvo provizorius Eduardas Jazukevičius, gimęs 1887 m., 1914 m. baigęs Dorpato universitetą.

Vaistinė Tilžės g. 180. Jos savininkas buvo M. Feinbergas, turėjęs dar ir vaistų sandėlį. Vaistinės vedėjas buvo provizorius Petras Leparskis, gimęs 1870 m., 1898 m. baigęs Maskvos universitetą.

Vaistinė Vilniaus g. 173, savininkai provizoriaus C. Volpės įpėdiniai, vaistinės vedėjas chemikas-vaistininkas Ilja Volpė, gimęs 1896 m., 1933 m. baigęs Kauno Vytauto Didžiojo universiteto farmacijos skyrių.

„Naujoji aptieka“ – vaistinė Vilniaus g. 164, jos savininkas ir vedėjas provizorius Juozas Valančius, gimęs 1889 m., 1917 m. baigęs Maskvos universitetą.

J. Basanavičiaus ir Birutės gatvių kampe 1939 m. vaistinę įsteigė chemikas-vaistininkas Adolfas Purtokas, gimęs 1928 m., baigęs Kauno Vytauto Didžiojo universiteto farmacijos skyrių.

Sovietų nacionalizuotos, karo sugriautos
1940 m. Lietuvą okupavus Sovietų Sąjungai vaistinės buvo nacionalizuotos, joms buvo suteikti numeriai, beveik visi vedėjai-vaistinių savininkai buvo nušalinti nuo vadovavimo vaistinėms. Provizorius Juozas Valančius buvo suimtas ir 1942 metais mirė Gorkio kalėjime.

1941 m. karo metu Šiauliai buvo 85 proc. sugriauti. Vokiečių okupacijos metais Šiauliuose buvo likusios tik keturios vaistinės. Žydai farmacininkai buvo nušalinti nuo darbo, po to nužudyti.

Vokiečių okupacijos metais veikė apskrities savivaldybės vaistinė, buvusi A. Purtoko vaistinė, vaistinė Nr. 123 (Vilniaus g. 173) ir buvusi provizoriaus Gurvičiaus vaistinė Nr. 122 (Tilžės g. 140).

Karo mūšių metu 1944 m. Šiauliai labai nukentėjo, didžioji dalis miesto, tame tarpe ir vaistinės buvo sugriautos, išliko tik Nr. 314 ir Nr. 125 vaistinių pastatai.

Vos praūžus frontui, Šiauliuose pradėjo darbą vaistinė Nr. 314, po kiek laiko ir vaistinė Nr. 123. Vėliau augant miestui, plėtėsi ir vaistinių tinklas, daugėjo vaistinių.

Šiaulių vaistinė Nr. 123
Tai seniausia Šiaulių miesto vaistinė. Ją 1870 metais įsteigė provizorius Nurokas, po poros metų jis ją pardavė provizoriui Lambergui. 1880 m. vaistinės savininku tapo provizorius Freimanas. Jam mirus  įpėdiniu – vaistinės valdytoju tapo provizorius Isakas Karlinas. 1892 m. šioje vaistinėje dirbo vienas provizorius, vienas vaistininko padėjėjas ir du vaistinės mokiniai.

1894 m. provizoriaus Freimano įpėdinių vaistinę nupirko provizorius Cemachas Volpė. Cemacho Volpės sūnūs pasekė tėvo pėdomis: Ilja Volpė tapo chemiku-vaistininku, o

1902 m. gimęs Zigfridas – vaistininko padėjėju. Zigfridas dirbo vaistinėje padėdamas tėvui.

Vaistinė buvo Vilniaus g. 173 pastate.

1934 m. Cemachas Volpė mirė, vaistinė atiteko jo įpėdiniams. Vaistinės vedėju tapo chemikas-vaistininkas Ilja Volpė, gimęs 1896 m., 1933 m. baigęs Kauno universiteto farmacijos skyrių ir gavęs chemiko-vaistininko diplomą.

Apie provizorių Ilją Volpę ir provizorių Juozą Valančių, jų mokslus, darbinę ir visuomeninę veiklą, likimus plačiai buvo rašoma laikraštyje „Šiaulių naujienos“ 2015-09-26 straipsniuose: „Vaistininkas Ilja Volpė: ypatingas likimas“ ir „Juozas Valančius – vaistininkas, Šiaulių miesto burmistras, visuomenininkas, kalinys“.

1952 m. vaistinės vedėja paskirta provizorė Aldona Krasauskaitė, gimusi 1922 m., 1947 m. baigusi Vilniaus universiteto farmacijos skyrių. Vėliau dirbo Respublikinės Šiaulių ligoninės vaistinės vedėjos pavaduotoja.

Nuo 1955 m. vaistinei vadovauja provizorius Leonardas Jurgutis, gimęs 1928 m., 1950 m. baigęs Kauno valstybinį universitetą, prieš tai dirbo Vyriausios farmacijos valdybos Šiaulių skyriaus farmacijos inspektoriumi.

Nuo 1965 m. vaistinei vadovauja provizorė Elena Beinoravičiūtė, gimusi 1937 m., 1961 m. baigusi Kauno medicinos instituto farmacijos fakultetą.

1978 m. buvo atliktas pastato kapitalinis remontas ir restauruota vaistinė. Vaistinė buvo pavadinta „Valerijono“ vaistine, ant antrojo aukšto balkono buvo ištapytas buteliukas su lašančiu lašu ant cukraus gabalėlio ir užrašas: „Draugą pažinsi nelaimėje. Valerijonas – geriausias draugas nelaimėje“. Ant vaistinės stogo įsikūrė metaliniai katinai.

1979 m. vaistinės valdytoja pradėjo dirbti provizorė Almyra Martišiūtė-Girdenienė, gimusi 1946 m., 1969 m. baigusi Kauno medicinos instituto farmacijos fakultetą.

Nuo 1870 m. dirbanti „Valerijono“ vaistinė iki šiol išliko senovine tradicine vaistine, kurioje ir dabar gaminami vaistai ir aptarnaujamos gydymo įstaigos. Vaistinės direktorė Almyra Girdenienė sumaniai ir energingai vadovauja kolektyvui, visą laiką ieško naujovių; vaistinėje yra organizuota arbatinė, kuri yra populiari, čia galima išgerti ekologiškos arbatos. Direktorė yra aktyvi visuomenininkė, Lietuvos farmacijos sąjungos narė, nuolat ieškanti kaip geriau teikti farmacinę pagalbą gyventojams.
2010 m. „Valerijono“ vaistinė pažymėjo 140 metų įsteigimo jubiliejų.

Šiaulių vaistinė Nr. 124
Vyriausias farmacijos valdybos Šiaulių skyrius Lenino gatvėje (dabar Tilžės g.), Dviračių fabriko rajone, 1955 m. įsteigė pirmosios grupės vaistinės punktą.

1957 metais vietoje vaistinės punkto tose pačiose patalpose, buvo įsteigta Šiaulių vaistinė Nr. 124, kurios patalpos užėmė 46 kv. metrus.

Vaistinės vedėja buvo paskirta provizorė Janina Kernagytė-Daukšienė, gimusi 1928 m., 1950 m. baigusi Vilniaus universiteto farmacijos skyrių.

Įrengus Lenino gatvėje viaduką per geležinkelį vaistinė atsidūrė beveik po viaduku ir žmonių buvo vadinama „Vaistinė po viaduku“.

1961 m. vaistinės vedėju tapo provizorius Žanas Paspielovas, gimęs 1919 m., baigęs Maskvos I. M. Sečenovo medicinos institutą. Jis vaistinei vadovavo iki savo ankstyvos mirties 1972 m. lapkričio 21 d.

1961 m. vaistinė buvo perkelta į naujas patalpas Lenino g. 83B.

1972 m. vaistinė vedėja paskirta provizorė Rima Kirelytė-Urlakienė, gimusi 1936 m., 1965 m. baigusi Kauno medicinos instituto farmacijos fakultetą.

Po privatizacijos vaistinė buvo uždaryta.

Šiaulių vaistinė Nr. 125
Gavęs Sveikatos departamento leidimą 1938 m. chemikas-vaistininkas Adolfas Purtokas Šiauliuose, Birutės ir J. Basanavičiaus gatvių kampe įsteigė vaistinę, kuri pradėjo veikti 1939 metais.

Vaistinėje dirbo keturi darbuotojai: vedėjas Adolfas Purtokas, vaistininko padėjėjas Eduardas Razvadauskas, gimęs 1885 m., ir farmacininko kvalifikaciją įgiję, 1913 m. prie Dorpato universiteto baigęs vaistininkų padėjėjų kursus ir išlaikęs egzaminus, vaistinės praktikantas-fasuotojas Banevičius ir sanitarė.

Vaistinė užėmė tik du kambarius, jos apyvarta buvo nedidelė – vos 5 000 receptų per metus.

1940 m. vaistinė buvo nacionalizuota ir ją pavadino Šiaulių vaistine Nr. 125.

Vaistinė buvo perkelta į kitas patalpas – Aušros alėja 66, arčiau turgavietės. Vaistinė turėjo du kambarius. Apyvarta žymiai padidėjo, nes buvo arti turgavietės. Per 1941 m. pirmąjį pusmetį buvo pagaminta vaistų pagal 10 000 receptų ir apyvarta siekė 70 000 rublių.

Vaistinės vedėja buvo chemikė-vaistininkė Elena Paškovičaitė-Purtokienė, gimusi 1893 m., 1925 m. baigusi Kauno universiteto farmacijos skyrių. Vaistinėje dar dirbo vaistininko padėjėjas E. Razvadauskas, asistentė vaistininko padėjėja Sofija Laikūnaitė-Valančienė, gimusi 1894 m., 1920 m. išlaikiusi vaistininko padėjėjo egzaminus Kaune, fasuotojas Banevičius ir sanitarė.

1941 metais Sofiją Valančienę ištrėmė į Sibirą. 1941 m. karo metu vaistinė buvo nusiaubta, tačiau pastatas išliko.

Vaistinė buvo atkurta ir 1945 metais pradėjo veikti. Jos vedėja buvo provizorė Jankauskienė, kuri vaistinei vadovavo 1945–1947 metais. Vaistinėje dirbo du receptoriai, du asistentai ir sanitarė. 1947m. vaistinės vedėju buvo paskirtas provizorius Šipyla.

1947 metų rudenį autoavarijoje žuvo vaistinės Nr. 314 vedėjas Albinas Domeika ir vadovauti vaistinei Nr. 314 buvo paskirtas provizorius S. Šipyla.

Vaistinei Nr. 125 buvo pavesta vadovauti provizoriaus padėjėjui Žanui Paspielovui. Jis suremontavo vaistinę, išplėtė ją iki  90 kv. m. Vaistinės receptūra pasiekė 52 000 receptų ir 1950 metais prekių apyvarta buvo 610 000 rublių (to meto kainomis).

Ž. Paspielovas 1959 metais gavo provizoriaus diplomą Maskvos farmacijos institute. Provizorius daug padarė vaistinėje: atliko kapitalinį remontą, pertvarkė patalpas. Vaistinėje dirbo 23 darbuotojai.

1961 m. provizorius Ž. Paspielovas perkeltas vadovauti vaistinei Nr. 124, o vaistinės Nr. 125 vedėja paskirta provizorė Janina Kernagytė-Daukšienė, kuri šiose pareigose dirbo iki pensijos 1992 metų.

1992 metais vaistinės vadovė-direktorė provizorė Zina Grybaitė-Ugenskienė, gimusi 1952 m., 1976 m. baigusi Kauno medicinos instituto farmacijos fakultetą. Vaistinė pavadinta „Gumbenė“. Vaistinė gamino vaistus pagal gydytojų individualius receptus, taip pat vaistais aprūpindavo Šiaulių plaučių ir tuberkuliozės dispanserį.

1995 m. vaistinė buvo perkelta į P. Višinskio g. 14, buvusį vaistinės filialą, ji pavadinta „Jautros vaistine“.

2000 m. rugpjūčio mėn. vaistinės darbuotojus ir visą Šiaulių miesto visuomenę sukrėtė siaubinga žinia – savo bute buvo nužudyta vaistinės direktorės pavaduotoja provizorė Alma Zinkutė, gimusi 1955 m. Kėdainių rajone, 1978 m. baigusi Kauno medicinos instituto farmacijos fakultetą.

Nusikaltimo kaltininkus pavyko išaiškinti tik 2008 metais, jie nuteisti kalėti.

Šiaulių vaistinė Nr. 105 „Centrinė vaistinė“
Vaistinė Nr. 105 įsteigta 1959 m. rugpjūčio 21 d. Komunarų g. 27 (dabar Varpo g. 27). Vaistinę įsteigė Vyriausioji farmacijos valdyba.

Naujos vaistinės vedėja buvo paskirta provizorė Genovaitė Mikalauskaitė-Slesoraitienė, gimusi 1926 m., 1950 m. baigusi Kauno valstybinį universitetą.

Šiaulių miesto vaistinė Nr. 105 1964 metais tapo Šiaulių miesto ir Šiaulių rajono centrine vaistine. Vaistinė valdyboje turėjo dvi pavaduotojas: provizorę Janiną Žukaitę, gimusią  1929 m., 1956 m. baigusią Kauno medicinos instituto farmacijos fakultetą, provizorę Genovaitę Einigytę-Normantienę, gimusią 1927 m., 1950 m. baigusią Kauno valstybinį universitetą.

Vaistinė Nr. 105 buvo didelė, graži, erdvia oficina ir per 15 kitų patalpų. Vaistinė buvo pažangi ir atvira farmacijos mokslo naujovėms, gana anksti buvo įrengtas ir pirmasis kompiuteris – 1988 metais.

Provizorė Genovaitė Slesoraitienė vaistinei vadovavo iki 2001 metų (42 metus). Dabar Šiaulių vaistinės Nr. 105 patalpose dirba „Benu“ vaistinė.

Ilgametė vaistinės valdytoja provizorė Genovaitė Slesoraitienė mirė 2013 m. kovo 7 d., palaidota K. K. Donelaičio g. kapinėse, Šiauliuose.

Šiaulių vaistinė Nr. 314
Vaistinę 1933 metais įsteigė Šiaulių apskrities savivaldybė Vilniaus g. 174.

Vaistinės patalpas sudarė oficina, materialinis kambarys ir virtuvė, vaistus gamino oficinoje asistentas, kuris dirbo stovėdamas.

Vaistinės pirmasis vedėjas buvo provizorius Augustinas Pocius, gimęs 1888 m., baigęs Kijevo universitetą. Tuo metu vaistinėje dirbo vaistininko padėjėjas Antanas Pluškevičius, gimęs 1892 m., 1914 m. Odesos universitete įgijęs farmacininko specialybę, ir Jonas Statkus, gimęs 1890 m., vaistininko padėjėjo pažymėjimą įgijęs išlaikęs egzaminus Dorpato universitete.

1934 m. vaistinei vadovavo provizorius Adomas Rakštys, gimęs 1878 m., Dorpato universitetą baigęs 1911 metais. Jo vaistinėje dirbo vaistininko padėjėjas Jonas Statkus ir vaistinės mokinė Adolfina Kutkevičiūtė, gimusi 1917 m. Ji baigė vaistininkų padėjėjų kursus prie Kauno universiteto farmacijos skyriuje ir tapo diplomuota farmacininke.
1938 m. provizorius A. Rakštys mirė. Vaistinės vedėju tapo chemikas vaistininkas Vaclovas Urbonavičius, gimęs 1987 m., 1936 m. baigęs Kauno universiteto farmacijos skyrių.

Po V. Urbonavičiaus žuvimo autoavarijoje, vaistinei vadovavo provizorius Stasys Šipyla. 1940 m. vaistinės vedėju buvo paskirtas Levikas Lifšičas, gimęs 1884 m., 1918 m. baigęs Maskvos universiteto farmacijos fakultetą.

Vokiečių okupacijos metais vaistinės vedėju tapo Albinas Domeika, gimęs 1890 m., vaistininko padėjėjo diplomą įgijęs 1913 m. Maskvos universitete, vėliau jo pareigas perėmė provizorius Augustinas Švambaris, gimęs 1888 m., 1915 m. baigęs Kijevo universitetą

Praūžus frontui, Šiauliuose darbą pradėjo buvusi savivaldybės vaistinė, kuri vadinosi vaistinė Nr. 314, nors vaistinės langai buvo išdaužyti, gamybinis inventorius išgrobstytas.
Į vaistinę susirinko dirbę vaistinėje farmacininkai – Vanda Jurevičiūtė, Adolfina Zdanavičienė, A. Domeika. E. Razvadauskas ir kiti.

Vaistinės vedėju buvo paskirtas Albinas Domeika, pavaduotoja Adolfina Zdanavičienė, vaistininko padėjėja, kuri šioje vaistinėje dirbo nuo 1934 iki 1954 metų.
Vaistinė pradėjo darbą ypač sunkiomis sąlygomis, kai frontas buvo vos už 8 kilometrų, prie Kužių, vokiečiai bombardavo miestą, patalpos buvo nekūrenamos, o žmonėms labai reikėjo vaistų.

1947 metų rudenį vaistinės vedėjas A. Domeika tragiškai žuvo autoavarijoje prie Aukštelkės. Vaistinės vedėju buvo paskirtas provizorius Stasys Šipyla, tačiau jis dirbo neilgai. Vaistinės vedėjo pareigas pradėjo eiti vaistininko padėjėja Adolfina Zdanavičienė. Vaistinės kolektyvą 1948 metais sudarė 18 darbuotojų, prekių apyvarta buvo 448000 rublių.

1951 metais vaistinė buvo perkelta į pastatą Vilniaus g. 241.

1953 metais vaistinės vedėja buvo paskirta provizorė Janina Kernagytė-Daukšienė, gimusi 1928 m., 1950 m. baigusi Vilniaus universiteto farmacijos skyrių. Tuo metu vaistinėje dirbo 17 darbuotojų, iš jų 10 specialistų. Ilgą laiką vaistinėje dirbo vaistininko padėjėjas E. Razvadauskas, vedėjos pavaduotoja Felicija Šidlauskaitė, gimusi 1924 m., 1948 m. baigusi Vilniaus universiteto farmacijos skyrių.

Prekių apyvarta 1953 metais buvo 1 070 000 rublių, medikamentais aprūpino visas Šiaulių miesto gydymo įstaigas, išskyrus Respublikinę Šiaulių ligoninę.

1954 metais vaistinės Nr. 314 vedėja buvo paskirta provizorė Genovaitė Mikalauskaitė. Vaistinė buvo perkelta į naujas patalpas Vilniaus g. 174.

Bereceptinio skyriaus vedėja buvo paskirta ilgametė vaistinės darbuotoja provizoriaus padėjėja M. Montvilienė. Provizorės G. Mikalauskaitės pavaduotoja buvo provizorė Janina Drukšienė, kuri 1957 metais buvo paskirta vaistinės Nr. 124 vedėja, o vaistinės Nr. 314 pavaduotoja Genovaitė Normantienė.

1959 metais vaistinės Nr. 314 vedėja tapo provizorė Felicija Butkutė-Dryžienė, gimusi 1927 m., 1951 m. baigusi Kauno medicinos instituto farmacijos fakultetą. Jos pavaduotoja buvo paskirta Liongina Kibildytė-Skardžiukienė, gimusi 1936 m., 1958 m. baigusi Kauno medicinos instituto farmacijos fakultetą.

1960 metais vaistinėje buvo atliktas kapitalinis remontas, vedėja aktyviai dalyvavo visuomeninėje veikloje. Nuo 1961 metų vedėjos pavaduotoja ilgus metus dirbo Anelė Čepaitytė-Adomaitienė, gimusi 1925 m., 1949 m. baigusi Kauno valstybinį universitetą.

Provizorė F. Dryžienė vaistinės valdyboje dirbo iki 1991 m., vėliau iki 1997 metų šioje vaistinėje dirbo provizore-technologe.

Lietuvai atkūrus Nepriklausomybę vaistinė Nr. 314 buvo pavadinta „Diemedžio“ vaistine. Jai nuo 1991 iki 2006 metų vadovavo provizorė Leonora Volraitė-Jakubėnienė, gimusi 1951 m., 1974 m. baigusi Kauno medicinos instituto farmacijos fakultetą.

Nuo 2006 metų „Diemedžio“ vaistinė tapo „Gintarine vaistine“, jos vedėja provizorė L. Jakubėnienė, šioje vaistinėje ji dirbo iki 2012 metų. Nuo 2012 metų sėkmingai darbuojasi Laima Tarnauskienė.

Šiaulių miesto vaistinė Nr. 308
Vaistinę 1967 metais įsteigė Vyriausioji farmacijos valdyba (Vilniaus g. 99), vėliau ji pavadinta „Paežerio“ vaistine.

Vaistinės vedėja paskirta provizorė Danutė Nikšaitė-Regesienė, gimusi 1936 m., 1980 m. baigusi Kauno medicinos instituto farmacijos fakultetą.

Vaistinėje buvo organizuotas vaistažolių skyrius, kurių kitose vaistinėse nebuvo. Vaistinės valdytojas pavaduotojomis dirbo provizorės: O. Kibildienė, R. Rapšienė, V. Povilaitytė.

Vaistinė uždaryta 2010 metais.

Šiaulių vaistinė Nr. 341
Vaistinę Nr. 341 1973 metais įsteigė Vyriausioje farmacijos valdyboje Lenino g. 36 (dabar Tilžės g. 36). Vėliau ji buvo pavadinta „Noteros“ vaistine.

Vaistinė valdytoja buvo paskirta provizorė Elena Beinoravičiūtė, gimusi 1937 m., 1961 m. baigusi Kauno medicinos instituto farmacijos fakultetą.

Vaistinė buvo erdvi, graži, patalpos gerai pritaikytos darbui. Oficina puošia dailininkės Zalensienės sukurtas didelis dekoratyvinis pano.

Vaistinė buvo skirta aptarnauti naujo Šiaulių rajono – Lieporių – gyventojus.

Vaistinės valdytojos pavaduotojomis buvo provizorės V. Skačkovaitė, Gvazdienė, Audronė Bartkevičienė, Albina Jonaitienė.

Provizorė E. Beinoravičiūtė vaistinei vadovavo iki 2003 m. Po privatizacijos vaistinė priklauso „Euro vaistinės“ vaistinių tinklui.

Provizorė E. Beinoravičiūtė buvo aktyvi saviveiklininkė. Jai buvo suderinama darbas ir daina, ji ilgus metus dainavo miesto farmacininkių vokaliniame ansamblyje.

Šiaulių vaistinė Nr. 352
Vaistinę Nr. 352 1979 metais įsteigė Vyriausioji farmacijos valdyba Sevastopolio g. 17, ji buvo pavadinta „Žemynos“ vaistine.

Vaistinės valdytoja buvo paskirta provizorė Lilija Rimkutė-Janūkevičienė, gimusi 1939 m., 1960 m. baigusi Kauno medicinos instituto farmacijos fakultetą. Čia dirbo iki 1984 metų, per anksti išėjo Amžinybėn.

Vėliau vaistinės valdytoja dirbo provizorė Janina Zakšauskaitė, gimusi 1947 m., 1969 m. baigusi Kauno medicinos instituto farmacijos fakultetą. Ji vaistinei vadovavo iki 2013 metų, kol išėjo į pensiją. Valdytojos pavaduotoja dirbo provizorė S. Mačiulienė.

Vaistinėje 1979 m. vyko respublikinis asistentų konkursas.

Respublikinės Šiaulių ligoninės vaistinė
Ligoninės vaistinę pradėta kurti 1953 m. balandžio 27 d. naujajame ligoninės pastate.

1954 m. rugsėjo 1 d. vaistinės vedėja buvo paskirta provizorė Ada Stankevičiūtė, gimusi 1926 m., 1949 m. baigusi Vilniaus universiteto farmacijos skyrių. Tuomet vaistinėje dar dirbo provizorės Bronė Klupšienė ir Jadvyga Gadeikaitė bei keturios provizorių padėjėjos Ada Bružaitė, Aldona Gumuliauskaitė, Jadvyga Balčiūnienė ir Ksavera Glebaitė.
Provizorė Ada Stankevičiūtė 1958 m. lapkričio 1 d. persikėlė į Vilnių, o ligoninės vaistinės vedėja buvo paskirta provizorė Bronė Baranauskaitė-Klupšienė, gimusi 1929 m., 1954 m. baigusi Kauno medicinos instituto farmacijos fakultetą.

Vaistinė aptarnavo ligoninės stacionarą, polikliniką, kraujo perpylimo stotį, tuberkuliozės dispanserį. Vaistinė gamino didelius sterilių tirpalų kiekius, 1963 metais kasdien buvo gaminama 100 litrų sterilių tirpalų. Vaistinėje didelis dėmesys buvo skiriamas sanitarinei būklei, vaistų kokybei, darbuotojų darbo sąlygų gerinimui, mažosios mechanizacijos priemonėms, buvo plečiamos vaistinės patalpos.

Provizorė Bronė Klupšienė kėlė specialybės kvalifikaciją, aktyviai dalyvavo visuomeniniame darbe, palaikė glaudžius ryšius su gydytojais.

1995 metais provizorė B. Klupšienė išėjo į pensiją, atidavusi ligoninei 41 gyvenimo metus.

Vaistinės vedėja paskirta provizorė Irena Svalbonienė, specialybės diplomą gavusi 1980 metais ir 15 metų dirbusi vaistinėje analitike.

1996 metais vaistinei pradėjo vadovauti provizorė Zita Tamošaitienė, 2001 m. vaistinė buvo perkelta į restauruotas ligoninės valgyklos patalpas. Ligoninės vaistinės vedėja buvo paskirta provizorė Milda Penkauskaitė-Rimšienė. Ji buvo provizorės Z. Tamošaitienės pavaduotoja.

2008 metais buvo paminėtas vaistinės 50 metų jubiliejus, pagerbtos ilgametės vaistinės darbuotojos.

Provizorė Genovaitė Mikalauskaitė-Slesoraitienė (1926–2013) Šiaulių miesto centrinei vaistinei vadovavo 42 metus.
L. Rulinsko archyvo nuotr.

Provizorė Almyra Martišiūtė-Girdanienė „Valerijono“ vaistinei pradėjo vadovauti 1979 m.
L. Rulinsko archyvo nuotr.