Atopinis dermatitas yra uždegiminė liga, kurią lydi niežėjimas. Dažniausiai mažiems vaikams pasireiškianti, o neretai ir kūdikius kamuojantis bėrimas, pasak Respublikinės Šiaulių ligoninės Moters ir vaiko klinikos vaikų ligų gydytojos alergologės Reginos Mačiulienės, perauga į alerginę slogą, alerginę bronchų astmą. Todėl tėvai nuo pirmųjų gyvenimo dienų turėtų stebėti savo vaiko odą ir stengtis ją saugoti nuo galimų aplinkos dirgiklių.
Kaip atpažinti atopinį dermatitą?
Atopiniu dermatitu serga apie 15–20 proc. visų vaikų. Dauguma ligą išauga maždaug iki dvidešimties metų, tačiau kitus šis susirgimas lydi visą gyvenimą. Kartais liga gali nebūti įkyri vaikystėje, tačiau sulaukus brandos, veikiant įvairiems išorės veiksniams, emocijoms, gali išlįsti kaip yla iš maišo.
Pasak gydytojos R. Mačiulienės, raudoni mažylio skruostukai jau yra atopinio dermatito ženklas, kuris kartais pastebimas pirmosiomis gyvenimo savaitėmis.
„Odos niežulys, paraudimas, sausas bėrimas, kurį neretai keičia šlapias bėrimas. Taip pat tėvai gali pastebėti, jei atsiranda bėrimų suvalgius vieną ar kitą produktą. Atopiniam dermatitui būdingas paryškintas odos piešinys, o kartais net sustorėjusi oda. Gali atopinis dermatitas būti susijęs net su tuštinimosi sutrikimais. Literatūroje apie šią ligą kalbama, jog galimi ligos paūmėjimai net iki trečdalio dienų per metus. Tad ši liga užsitęsia gana ilgai. Viena aišku, jog gydyti reikia, nes esant bėrimams, kenčia gyvenimo kokybė, vaikas kasosi, nemiega, darosi dirglus“, – pastebi R. Mačiulienė.
Taip pat besikasydamas vaikas dar labiau sudirgina odą ir neretai iššaukia odos infekciją. Suaugusieji atopiniu dermatitu serga žymiai rečiau.
„Pastarosiomis dienomis atopinis dermatitas nėra reta liga. Ankstyvajame kūdikystės laikotarpyje atopinis dermatitas stebimas ant tiesiųjų odos paviršiaus plotų, kai jau vaikui ūgtelėjus paraudimai ir bėrimai lokalizuojasi į lenkiamuosius paviršius“, – aiškina gydytoja.
Žiemą odos ligos paūmėja
Atopinis dermatitas, kaip ir kitos odos ligos, pasak R. Mačiulienės, neretai paūmėja šaltuoju metų laiku. Turint problemišką odą, rudenį ir žiemą, kai lauke šalta, o namuose sausas oras, žmogus rengiasi daugiau rūbų – visi šie dirgikliai, pasak gydytojos, ir iššaukia ligos paūmėjimus.
„Rekomenduojama esant atopiniam dermatitui pakankamai drėkinti odą. Tai daryti geriausia kremais, o ne aliejais ar kitokiais tepalais, kurie uždaro odą ir tada ji negali gydyti, kvėpuoti. Neretai kartu su kremais ir tepalais yra skiriami priešuždegiminiai vaistai. Noriu pabrėžti, jog net tais atvejais, kai yra skiriami hormoniniai vaistai, tėvams neverta bijoti, kad vaiko oda suplonės, nes daugelis preparatų yra mažai ar visai nekenksmingi vaiko odai ir saugūs naudoti. Taip pat prie odos sausinimo prisideda ir vanduo, todėl patariame vaiką maudyti ne ilgiau penkių minučių bei pasitarti su gydytojais ko pilti į vonelę“, – sako gydytoja R. Mačiulienė.
Kai kurie yra linkę gydyti vaikus liaudiškomis priemonėmis, tačiau ne visuomet jos veiksmingos. Jei esant problemiškai odai tėvai su savo vaiku ieško gydytojų pagalbos, pasak R. Mačiulienės, vadinasi, liaudiškos priemonės jiems nebuvo veiksmingos.
Esant paūmėjusiam atopiniam dermatitui gydytojai net atsisako skiepyti. Pasak R. Mačiulienės, taip yra todėl, kad skiepai gali sukelti nepageidaujamų reakcijų, nuo kurių sveikata gali pablogėti.
Kai odos liga perauga į kvėpavimo takų ligas
Nors atopinis dermatitas dažnai nuspėjamas vien tik pažvelgus į vaiką, tačiau yra atliekami ir tyrimai, padedantys ligą diagnozuoti.
Augant vaikui atopinis dermatitas pakeičia savo veidą. Tada vaikas neretai pradeda sirgti bronchų astma, atsiranda alerginė sloga.
„Paprastai atopinis dermatitas kaip sudirgusios odos priežastis dingsta, tačiau jį keičia kvėpavimo ligos. Neretai atopinis dermatitas turi sąsajų su alergija. Jei randama odos ligos priežastis, privaloma laikytis gydytojų rekomendacijų ir stengtis, kad vaikas gautų kuo mažiau alergenų. Net pati mama gali padėti vaikui kovoti su liga. Rekomenduojame vesti dienynus, kuriuose būtų surašyti produktai, skirti vaiko patiekalams gaminti. Taip pat būtina stebėti vaiko odos pokyčius. Paprastai alerginiai odos paraudimai pasireiškia tik trečią parą. Turint tokį dienyną, galima atsekti, koks maistas vaikui sukėlė alergiją“, – aiškina gydytoja.
Taip R. Mačiulienė pataria auginant atopinio dermatito ir alergijų kamuojamą vaiką namuose nelaikyti naminių augintinių, atsisakyti plunksninių-pūkinių pagalvių, rinktis švelnesnius rūbelius, o prausiant pernelyg nešveisti vaiko odos šiurkščiomis kempinėmis. Reikėtų atsisakyti skalbiklių, kuriuose gausu kvapiklių ir kitų alergizuojančių medžiagų.
Taip pat odos ligos paūmėja, kai namuose per šiltas oras, nes, pasak gydytojos, kai karšta, vaikas daugiau prakaituoja, todėl oda sudirgsta. Vasarą, skirtingai nei žiemą, šiluma naudinga, nes saulė padeda sudirgusiai odai gyti.
Priešalerginiai vaistai, pasak gydytojos, mažai efektyvūs ir stebuklų gydant atopinį dermatitą nepadaro. „Pasitaiko atvejų, kai bėrimas išplinta po visą kūną, tada tėvai vaiką veža į ligoninę. Tačiau tokių vaikų nėra daug, nes atopinis dermatitas dažniausiai gydomas ambulatoriškai. Gerai su šia liga susitvarko ir šeimos gydytojai, tačiau specialisto konsultacija visuomet rekomenduojama. Pavyzdžiui, yra vaikų, kurie yra alergiški karvės pieno baltymui. Atlikus tyrimą ir tai nustačius kūdikiui yra skiriamas hidrolizuotas mišinys, kurį kompensuoja Ligonių kasos, tačiau tiksliai kam vaikas alergiškas, sunku nustatyti“, – pabrėžia gydytoja.
