Kasmet vasario 4-ąją yra minima Pasaulinė vėžio diena. Šiuo metu Lietuvoje su onkologine diagnoze gyvena apie 96 000 žmonių ir 23 000 su šia liga gyvena daugiau kaip 10 metų. Apie onkologines ligas, jų gydymą ir profilaktiką kalbiname Respublikinės Šiaulių ligoninės Onkologijos klinikos Konsultacijų poliklinikos vedėją gydytoją chemoterapeutę Juditą Filipauskienę.

– Kaip galima suprasti, jog užklupo onkologinė liga? Kokie pirmieji požymiai?
– Deja, ne visada galime įtarti, kad mūsų organizme vystosi vėžys. Skirtingų organų sistemų onkologinės ligos turi ir skirtingus ligos požymius. Reikia sunerimti, jei atsiranda čiuopiami dariniai ar mazgai krūtyje, gleivinėje, odoje ar kitose kūno vietose. Reikia žinoti savo apgamus ir pasikonsultuoti su specialistu, jei pakito spalva, dydis, kontūras. Jei atsirado neįprastų išskyrų, ypač kraujingų, iš išeinamosios angos, lytinių organų, šlapimo sistemos organų. Jei pasikeitė tuštinimasis, apetitas, atsirado greitas pilnumo jausmas valgymo metu, diskomfortas pilve, padidėjo nuovargis be priežasties ir dėl visų neįprastų savo organizmo pojūčių, kurie nepraeina, o užsitęsia, reikia pirmiausia pasikonsultuoti su savo šeimos gydytoju. Dalyvavimas profilaktinėse programose padeda diagnozuoti vėžį labai anksti ar net ikivėžinio susirgimo etape, kai liga jokių požymių dar nerodo.

– Ar vis dar galvojama, jog vėžys – tai mirties nuosprendis?
– Ne, vėžys tikrai nėra mirties nuosprendis. Vėžys, kaip ir bet kuri kita lėtinė liga, yra gydomas, kontroliuojamas, išgydomas. Gydymo rezultatai tiesiogiai priklauso nuo to, kaip anksti nustatoma liga. Kuo liga išaiškinama anksčiau, tuo gydymas paprastesnis ir gydymo rezultatai geresni. Šiuo metu Lietuvoje su onkologine diagnoze gyvena 96 000 žmonių ir 23 000 su šia liga gyvena daugiau kaip 10 metų.

– Šiuolaikinio gydymo galimybės ir metodai suteikia viltį pasveikti?
– Atrandami vis nauji vėžinių ląstelių receptoriai ir sukuriami nauji vaistai prieš juos, t. y. biologinė- taikinių terapija. Šie medikamentai tikslingai naikina to tipo navikines ląsteles, mažesnis pašalinis poveikis visam organizmui. Vis daugiau sukuriama naujų chemopreparatų ir net ligai progresuojant turime daugiau gydymo galimybių. Radioterapijos naujų technologijų dėka galime didesne doze apšvitinti auglį kartu apsaugant aplinkinius audinius. Chirurgija taip pat eina organizmo tausojimo kryptimi. Jau prieš operaciją įvertinama ar yra pažeisti sritiniai limfmazgiai ir tada sprendžiama, ar reikia juos šalinti. Svarbiausia – viltį pasveikti suteikia ankstyva diagnostika.

– Ką jaučia sergantys? Galbūt jie gėdijasi vien savo ligos pavadinimo (vėžys), o gal slenkančių plaukų?
– Manau, kad vis mažiau pasitaiko tokių pacientų. Žmonės daugiau žino apie ligą, apie gydymo ir pasveikimo galimybes, todėl vis drąsiau kalba apie tai, ieško informacijos, diskutuoja. Gal dažniau aplinkiniams patiems nejauku: kaip reikės bendrauti su sergančiu, kaip jį apsaugoti, kaip padėti, o gal geriau nesakyti. Ligonis nori žinoti, jis turi daug klausimų, jam iškyla daug problemų ir jam reikia apie tai kalbėtis. O slenkantys plaukai – tai tik laikina problema, kurią galima įdomiai išnaudoti.

– Kokia dabar situacija Šiauliuose: ar daug gydote pacientų, kokio tipo vėžio atvejų daugiausia?
– 2015 metais Šiauliuose (dar nesutikslinti duomenys) nustatyti 642 nauji vėžio atvejai. Tarp moterų dažniausias susirgimas lieka krūties vėžys, toliau  gimdos kaklelio vėžys, kitos onkoginekologinės ligos, storosios žarnos, skrandžio vėžys. Vyrų dažniausias susirgimas – prostatos vėžys, plaučių vėžys, storosios žarnos vėžys, burnos ertmės ir ryklės vėžys, inkstų vėžys. Toks pasiskirstymas nesikeičia jau daug metų.

– Ar lengva artimiesiems gyventi su vėžiu sergančiu žmogumi?
– Kaip ir bet kuri šeimos nario liga prideda problemų ir aplinkiniams. Onkologinės ligos atveju tai dažniausiai trunka ilgiau. Aplinkiniams taip pat kartu reikia atlaikyti visus gydymo nemalonumus, dažniau išklausyti liūdnas mintis, padėti laikytis gydymo režimo. Prisideda slaugos problemos, sutrinka darbingumas. Visada gydymą lengviau atlaiko tie pacientai, kurie jaučia namiškių pagalbą, supratingumą, palaikymą.

– Ką reikėtų daryti, kad žmogus su liga susigyventų ir jo gyvenimas vien tik apie ligą nesisuktų?
– Nežinau ar tinkamas žodis „susigyventų“. Gal labiau reikia kartu susitelkti ir stengtis įveikti ligą, kovoti prieš ją, o svarbiausia – norėti pasveikti, norėti kuo ilgiau išlikti. Aplinkiniai neturėtų ligonio saugoti nuo problemų, o leisti dalyvauti jų sprendime. Pasidaryti kiek galima daugiau paprastų malonumų sau ir praleisti kuo daugiau laiko kartu. Nesigraužti ir neapsunkinti ligonio dėl smulkmenų, kurios dažniausiai visai nesvarbios.

– Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, apie 30-50 proc. visų piktybinių navikų galima išvengti vykdant vėžio profilaktiką. Ar Šiauliuose vykdomos profilaktinės priemonės?
– Taip, Šiauliuose, kaip ir visoje šalyje vykdomos keturios profilaktinės programos: gimdos kaklelio vėžio, atrankinės mamografinės patikros dėl krūties vėžio, storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa, priešinės liaukos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa.

– Prevencijos programose žmonės noriai dalyvauja? Ar dažnai atlikus tyrimą identifikuojama liga?
– Žmonės nepakankamai aktyviai dalyvauja prevencinėse programose, todėl ir pasidžiaugti jų rezultatais dar nelabai galime. Išlieka aukštas sergamumas gimdos kaklelio vėžiu, o mirtingumas nuo jo toliau kyla. Beveik 35 proc. atvejų gimdos kaklelio vėžys nustatomas užleistų stadijų ( III- IV). Jei programoje dalyvautų visos 25–60 metų moterys kas trejus metus, diagnozuotumėme tik ikivėžinius susirgimus ar I stadijos vėžį. Dabar Lietuvoje programoje dalyvauja tik apie pusė šios grupės moterų, bet yra rajonų, kur dalyvauja tik 30 proc. moterų.

Dėl profilaktinių mamogramų daugiau nustatoma ankstyvų stadijų krūties vėžys ar aptinkami ikivėžiniai susirgimai, mažėja mirtingumas nuo krūties vėžio. Tačiau šie rezultatai būtų žymiai geresni, jei programoje dalyvautų visos 50–69 metų moterys kas 2 metus. Pernai Šiaulių teritorinių ligonių kasų duomenimis programoje dalyvavo tik 27,7 proc. moterų. Maždaug vienai iš šimto patikrintų moterų nustatomas krūties vėžys.

Storosios žarnos vėžio profilaktinėje programoje kviečiami dalyvauti visi 50–74 metų asmenys. Tereikia kas 2 metus atlikti išmatų tyrimą dėl slapto kraujavimo. Programoje dalyvauja tik 58 proc. minėtos grupės asmenų. Dėl šios programos taip pat turėtume tik ankstyvųjų stadijų storosios žarnos vėžį ar net pagautume ligą dar ikivėžinių pakitimų etape.

Prostatos vėžio programoje dalyvauja 67 proc. 50–75 metų vyrų. Dėl šios programos labai išaugo sergamumas prostatos vėžiu, ankstyvų stadijų vėžys nustatomas 3 kartus dažniau. Daugelis šalių neturi šios profilaktinės programos, nes manoma, kad per daug aktyvi diagnostika sukelia nereikalingą nerimą, išauga nereikalingų gydyti prostatos vėžio atvejų.

– Vyrai ar moterys dažniau serga onkologinėmis ligomis?
– Vyrų sergamumas onkologinėmis ligomis visada lieka kiek didesnis nei moterų.

–  Ar sergantys lengvai atsiduoda į gydytojų rankas, o gal ieško kitų būdų sveikti: meldžiasi, gydosi žolelėmis?
– Jei žmogus ateina pas onkologus, tai manau, kad jis atsiduoda į gydytojų rankas. Ar ieško kitų būdų? Manau, pasidomi, bet kadangi neranda moksliškai įrodančios informacijos, tai lieka prie tradicinės medicinos. Šiaip žmonės nelinkę pasakoti apie savo ieškojimus, gal dėl to, kad jau nusivylė liaudiškos medicinos ar būrėjų rezultatais, gal bijo gydytojų skeptiško požiūrio į šiuos metodus.

– Kokie gydymo būdai, sergant onkologinėmis ligomis, taikomi Šiauliuose?
– Šiauliuose, kaip ir visoje respublikoje, taikomi tie patys vėžio gydymo būdai: chirurgija, radioterapija, chemoterapija, biologinė terapija, hormonų terapija.

– Kai padėti pasveikti jau nebeįmanoma, kas daroma?
– Kai liga išplitusi, kai negalime taikyti priešvėžinio gydymo dėl gretutinių ligų, kai išnaudotos visos specifinio gydymo galimybės, ligoniui taikomas paliatyvus gydymas. Tai yra gydymas, kai nesiekiame išgydyti ligą, bet siekiame sumažinti, palengvinti ligos simptomus.

–  Ką turėtų žinoti ir daryti kiekvienas sveikas žmogus, kad onkologinių susirgimų išvengtų?
– Dalyvauti vėžio profilaktikos programose, palaikyti normalų kūno svorį, nerūkyti, nepiktnaudžiauti alkoholiu, vengti rūkytų, keptų, konservuotų maisto produktų, pakankamai vartoti skaidulinio maisto, reguliariai išsituštinti ir pasišlapinti, laiku gydyti kitas ligas, nesideginti saulėje.

– Pateikite darbo praktikos pavyzdį, istoriją (jei tokių turite), kai žmogus įveikia ligą.
– Yra daugybė pacientų, kuriais žaviuosi. Tai pacientai, kurie net ir ligai progresuojant dirba, rūpinasi kitais, nepraranda gebėjimo džiaugtis net ir mažais pasiekimais, dalyvauja visuomeniniame gyvenime, o kartu kantriai kovoja su liga.