Plokščiapadystė neretai pastebima atsitiktinai – atkreipus dėmesį į pėdos formą, eiseną ar greičiau pavargstančias pėdas. Vis dėlto ne visada pakitęs pėdos skliautas reiškia sutrikimą, kuriam būtinas gydymas. Todėl svarbiausia ne skubėti vertinti vien pagal vaizdą, o suprasti, kada tai gali būti natūrali ypatybė, o kada – ženklas, kad pėdoms tenka per didelis krūvis. Būtent todėl naudinga suprasti, pagal kokius požymius galima atpažinti plokščiapadystę ir kada verta ieškoti išsamesnio įvertinimo.

Kokie požymiai gali rodyti plokščiapadystę?

Vien plokštesnė pėdos forma dar nepasako visko, todėl svarbu stebėti, kaip pėda funkcionuoja kasdienybėje. Daugiau dėmesio verta skirti tuomet, kai atsiranda diskomfortas vaikštant, pėdos greitai pavargsta, maudžia čiurnos sritį ar juntamas tempimas vidinėje pėdos pusėje, ypač po ilgesnio stovėjimo ar fizinio krūvio. Jei tokie pojūčiai kartojasi, traumatologai gali padėti įvertinti, ar simptomai iš tiesų susiję su plokščiapadyste ir ar reikalingas tolimesnis ištyrimas. Suaugusiesiems ši būklė neretai išryškėja būtent per kasdienį diskomfortą, sumažėjusį pėdų ištvermingumą ar netolygų avalynės dėvėjimąsi.

Kaip atskirti, kada plokščiapadystė yra normali, o kada verta sunerimti?

Vaikams plokštesnės pėdos gana dažnai yra normali augimo dalis. Pėdos skliautas daugeliui vaikų formuojasi palaipsniui, o aiškiau matomas gali tapti tarp 3 ir 10 metų. Be to, vadinamoji lanksti plokščiapadystė dažnai reiškia, kad stovint skliautas tarsi išnyksta, tačiau atsisėdus arba atsistojus ant pirštų jis vėl matomas. Tokia būklė dažniausiai nėra pavojinga ir ne visada reikalauja gydymo. Daugiau dėmesio reikia tada, kai pėda tampa skausminga, standi, kai sunku išlaikyti pusiausvyrą arba vaikas ima vengti fizinio aktyvumo dėl diskomforto.

Suaugusiesiems situacija gali būti kitokia. Jei plokštesnė pėda atsirado vėliau, kartu jaučiamas skausmas vidinėje pėdos ar čiurnos pusėje, atsiranda tinimas ar ryškėja pėdos formos pokyčiai, tai gali rodyti ne tik įgimtą pėdos ypatybę, bet ir įgytą problemą, susijusią, pavyzdžiui, su sausgyslių veikla. Tokiais atvejais delsti nereikėtų.

Į kokius papildomus signalus verta atkreipti dėmesį?

Svarbu stebėti ne tik pėdos formą, bet ir bendrą judėjimo pojūtį. Jei pėdos greitai pavargsta, skauda čiurnas ar apatinę kojų dalį, sunkiau nueiti ilgesnį atstumą ar atsiranda diskomfortas sportuojant, tai gali būti ženklas, kad plokščiapadystė jau turi įtakos savijautai. Kai kuriais atvejais pėdos padėtis gali keisti visos atramos grandinės apkrovą, todėl diskomfortas gali būti juntamas ne tik pėdose, bet ir aukščiau. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį, jei viena pėda atrodo kitaip nei kita, jei pėda standi arba jei simptomai stiprėja.

Kartais plokščiapadystė ilgą laiką nesukelia jokių nusiskundimų, todėl gali būti vertinama tik kaip individuali pėdos ypatybė. Vis dėlto kai kuriais atvejais būtent nedideli, iš pradžių lengvai nepastebimi signalai – greitesnis pėdų nuovargis, maudimas ar pasikeitęs ėjimo pojūtis – parodo, kad pėdoms tenka didesnis krūvis. Dėl šios priežasties svarbu vertinti ne vien pėdos išvaizdą, bet ir tai, kaip ji funkcionuoja. Būtent šie pojūčiai dažnai geriausiai parodo, ar plokščiapadystė tėra anatominė ypatybė, ar jau turi įtakos judėjimo komfortui.