Chlamidiozė yra viena dažniausių lytiniu keliu plintančių infekcijų visame pasaulyje, tačiau Lietuvoje apie ją kalbama taip tyliai, lyg ši liga būtų kažkokia retenybė. Tikrovė priešinga. Į ginekologo kabinetą nuolat patenka pacientės ir pacientai, kurie nieko neįtardami ilgus mėnesius nešioja infekciją, nes ji retai sukelia akivaizdžius simptomus. Būtent dėl to medicinos pasaulyje chlamidiozė vadinama „tyliąja epidemija“.

Ginekologas Vilniuje sako, kad žmonės gerokai nuvertina šios infekcijos pavojų. Chlamidiozė nėra tiesiog „nemalonus uždegimas“. Negydoma ji gali sukelti lėtines komplikacijas, nevaisingumą ir rimtas reprodukcinės sistemos problemas tiek moterims, tiek vyrams. 

Kodėl chlamidiozė Lietuvoje plinta taip lengvai?

Pirmoji priežastis – tyli ligos eiga. Dauguma užsikrėtusiųjų nejaučia nieko, kas sukeltų įtarimą. Jie gyvena įprastą gyvenimą, planuoja šeimas, sportuoja, dirba, ir tuo pačiu perduoda infekciją savo partneriams to net nesuvokdami.

Antroji priežastis – kultūrinė tyla. Lietuvoje lytinė sveikata vis dar laikoma „nepatogia“ tema. Žmonės vengia tirtis, gėdijasi kalbėti su gydytoju, o kartais tiesiog nežino, kad profilaktiniai tyrimai turėtų būti atliekami reguliariai. Chlamidiozė dėl to tampa puiki „slapukė“, ji plinta, kol niekas jos neieško.

Trečioji priežastis – neteisingi mitai. Drops Clinic šeimos klinikos ginekologė pastebi, kad dalis pacientų vis dar mano, kad LPI tiriami tik tuomet, kai pasireiškia ryškūs simptomai. Chlamidiozei tai beveik niekada negalioja.

Jauni žmonės – didžiausia rizikos grupė

Ginekologai mato ryškią tendenciją: daugiausia chlamidiozės atvejų nustatoma 18–30 metų amžiaus grupėje. Tai nėra lengvabūdiškumo pasekmė. Tai yra intensyvesnio lytinio gyvenimo, didesnio partnerių mobilumo ir nepakankamos profilaktikos kombinacija.

„Matau poras, kurios ilgai bando susilaukti vaikų, o tyrimai parodo, kad problema – seniai persirgta arba vis dar aktyvi chlamidiozė. Tai viena tų infekcijų, kuri tyliai ardo reprodukcinę sveikatą ir žmonės nesupranta, kad viskas prasidėjo dar prieš keletą metų“, – sako gydytoja ginekologė.

Grafike matyti, kad 2015–2019 m. sergamumas chlamidioze Lietuvoje buvo didžiausias, nors per laikotarpį nuosekliai mažėjo. ŽIV infekcijos atvejų skaičius taip pat mažėjo po 2017 m. piko, o sifilio ir gonorėjos rodikliai išliko žemi, rodydami nedidelį, bet stabilų mažėjimą.

Moterys labiausiai nukenčia nuo komplikacijų

Nors chlamidioze gali užsikrėsti visi, moterų reprodukcinė sistema yra ypač pažeidžiama. Infekcija gali sukelti lėtinius dubens uždegimus, kiaušintakių randėjimą, negimdinį nėštumą ir nevaisingumą.

Jaunoms, kitaip sveikoms moterims chlamidiozė gali sukelti pasekmes, kurias gydyti yra sudėtinga, o kartais – beveik neįmanoma. Dalis jų sužino apie infekciją tik besirengdamos nėštumui arba jau planavimo procese, kai organizmo žala tampa akivaizdi.

Vyrai taip pat rizikuoja, bet dažnai net nežino

Medicininė literatūra rodo, kad chlamidiozė vyrams gali sukelti prostatitą, sėklidžių ar epididimitą, paveikti spermatozoidų kokybę, o kadangi simptomai dažnai būna silpni arba jų visai nejaučiama, vyrai neretai kreipiasi į gydytoją per vėlai, todėl infekcija gali būti perduota partnerei be jos žinios.

Tai sukuria uždarą ratą: vyras perduoda infekciją partnerei, pati to nežinodamas, o moteris galiausiai pakliūva į sudėtingą reprodukcinę situaciją.

Kodėl tyrimai turėtų būti atliekami reguliariai?

Ginekologai sutaria, kad chlamidiozės patikra turėtų būti atliekama profilaktiškai, net ir nejaučiant jokių simptomų. 

Tai ypač aktualu žmonėms, kurie:

• neseniai pakeitė partnerį;

• turi ne vieną lytinį partnerį;

• planuoja nėštumą;

• kada nors yra sirgę kita LPI;

• jaučia nežymų, bet užsitęsusį diskomfortą.

„LPI tyrimai nėra skirti diagnozuoti ligoniams – jie skirti apsaugoti sveikus žmones“, – sako Drops Clinic akušerė-ginekologė.

Chlamidiozė nėra gėda. Gėda yra nesitirti

Didžiausia problema ne pati infekcija, o tai, kad žmonės jos ieško per vėlai. Chlamidiozė yra lengvai diagnozuojama, greitai gydoma ir visiškai išgydoma (jei nustatoma laiku). Visgi, jei ji nepastebima metus ar dvejus – pasekmės gali būti negrįžtamos.

Ginekologas šiandien mato tendenciją, kurią būtina keisti: žmonės neskuba tikrintis iš anksto, bet nori sprendimo, kai jau skauda. Tokia sveikatos strategija neveikia. Tylioji epidemija nesibaigs, kol patys žmonės nepradės jos matyti.