Lietuvos emocinės paramos tarnybų asociacija vienija emocinės paramos linijas („Vaikų linija“, „Jaunimo linija“, „Pagalbos moterims linija“, „Vilties linija“, „Linija doverija“), kurios teikia anonimišką, konfidencialią ir nemokamą emocinę paramą telefonu, pokalbiais internetu („čiatais“) ir laiškais.

Per pirmą šių metų pusmetį mūsų linijos atsiliepė į 3291 skambučius ir 2889 čiatus savižudybių tema. Taigi kasdien vidutiniškai 18 pokalbių telefonu ir 16 čiatų buvo apie savižudybes. Kita skaudžia tema – apie patyčias kasdien sulaukiame vidutiniškai 8 skambučių ir 2 čiatų.

Kiekvienoje linijoje turime pasitvirtinę reagavimo į savižudybes algoritmus. Visi linijų savanoriai ir konsultantai yra apmokomi, kaip reaguoti į savižudybės riziką.

Suvokdamos savižudybių paplitimą visuomenėje ir kasdien su tuo susidurdamos, linijos imasi prevencinių priemonių ir akcijų:

• „Vilties linijos“ iniciatyva Telšiuose 2025 m. rugsėjo 12 d. organizuojamas dviračių žygis, skirtas Pasaulinei savižudybių prevencijos dienai paminėti ir visuomenės dėmesio telkimui į psichikos sveikatos stiprinimą. Taip pat per mėnesį nuo rugsėjo 10 iki spalio 10 dienos bus rengiami pėsčiųjų žygis senjorams ir neįgaliesiems, orientacinės varžybos jaunimui, protų mūšis organizacijoms.
• „Jaunimo linija“ jau penktą kartą kviečia dalyvauti nacionalinėje emocinės sveikatos akcijoje „Žalia šviesa gyvenimui“. Šių metų tema – #SureikšminkimeJausmus. Akcija vyks nuo spalio 1 dienos, o spalio 10 dieną – Pasaulinę psichikos sveikatos dieną įvyks jos kulminacija. Tą dieną internete bus pristatytos pamokos moksleivių emociniam atsparumui ugdyti, Kaune įvyks konferencija „Jei gaus sirenos – ar panikuosit?“, o 19 valandą visoje Lietuvoje vienu metu žaliai nušvis daugybė pastatų. Prisijungti galima įvairiais būdais – ne tik apšviečiant pastatus, bet ir raginant žmones rengtis žaliai, dalintis žinute socialiniuose tinkluose ar tiesiog kalbėtis apie emocinę sveikatą savo aplinkoje. Visi norintys prisijungti prie akcijos žinutės sklaidos kviečiami registruotis, nuoroda yra „Jaunimo linijos“ puslapyje.

Vaikų linijos vertinimu, patyčios mokyklose ir internete Lietuvoje yra neleistinai paplitusios – pagal tarptautinio tyrimo duomenis jų mastas yra vienas didžiausių tarp visų dalyvavusių šalių. Siekiant sumažinti savižudiško elgesio rizikos veiksnius švietimo aplinkoje ir internete, būtina nacionaliniu mastu įtvirtinti duomenimis grįstą, nuoseklų patyčių prevencijos politikos modelį, remiantis sėkmingomis užsienio patirtimis. Pavyzdžiui, Airijoje sukurtas valstybinis patyčių prevencijos planas, kuriame numatyta daugiau nei 60 konkrečių priemonių vaikų saugumui, įtraukimui ir orumui užtikrinti švietimo sistemoje. Norvegijoje veikia nacionalinis partnerystės tinklas prieš patyčias, vienijantis valstybines institucijas, profesines sąjungas ir NVO, o Švedijoje ir Norvegijoje ombudsmeno institucijos tiria patyčių atvejus bei teikia pagalbą. Taip pat būtina peržiūrėti Švietimo įstatymą, aiškiai įtvirtinti institucijų atsakomybes – kas reaguoja į patyčių atvejus, kokios institucijos įsitraukia ir kokie mechanizmai veikia, kad prevencijos sistema būtų koordinuota ir veiksminga.

Mes esame didelė komanda – iš viso 1500 savanorių ir darbuotojų. Praeitais metais teikėme emocinę paramą atsiliepdami į 155 tūkstančius skambučių, 22 tūkstančius čiatų, 1000 laiškų. Mūsų veiklos užtikrinimui (savanorių pritraukimui, apmokymui, motyvavimui, emocinės paramos viešinimui, darbuotojų atlyginimams ir kitoms reikmėms) reikalingas ne tik savanorių ir darbuotojų entuziazmas, bet ir valstybės biudžeto finansavimas.

Esame dėkingi Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, kad sumoka už skambučius į mūsų linijas ir iš dalies finansuoja mūsų veiklą. Per Covidą prisidėjo ir Sveikatos apsaugos ministerija, ir mūsų finansavimas buvo paaugęs. Bet po Covido (po 2022 metų) finansavimas sumažėjo 114 tūkstančių eurų, t.y. 18 procentų, ir nebeauga, o emocinės paramos pernai suteikėme 16 procentų daugiau negu 2022 metais. Emocinės paramos poreikis po Covido niekur nedingo, o tik padidėjo. Kai viskas brangsta, o valstybės finansavimas sumažėjo, turime mažiau lėšų ir galimybių pritraukti savanorius, juos apmokyti, išlaikyti kvalifikuotus darbuotojus. Manome, kad valstybės finansavimas turėtų būti padidintas bent 200 tūkstančių eurų per metus.