Nors ši vasara dažniau atgaivina lietumi nei lepina saulės voniomis tropinis karštis kasmet tampa vis dažnesniu vasaros palydovu Lietuvoje – pastaraisiais metais dažnai fiksuojama temperatūra, viršijanti +30 laipsnių pagal Celsijų. Tokiu metu namai įkaista ne tik dieną, bet ir naktį, o tvankuma neleidžia kokybiškai išsimiegoti, greičiau pavargstame.

Vis daugiau žmonių ieško natūralių būdų atsivėsinti. Kokį maistą rinktis per karščius, kokie kasdieniai ritualai padeda išlaikyti vėsą bei kaip išnaudoti vonios kambarį atsigaivinimui pasakoja tvarių sprendimų specialistė ir „Celsis“ atstovė Vaida Giniūnienė.

Kasdienių įpročiai svarba

Maži, bet nuoseklūs įpročiai – raktas į gerą savijautą karštomis dienomis.

„Jeigu norime jaustis gerai visą dieną, nepakanka tik pavienio dušo. Svarbu pasirūpinti oda – naudoti vėsinančius losjonus su mentoliu ar alaviju, kurie atgaivina, o tuo pačiu ir drėkina. Taip pat rekomenduoju difuzoriuje naudoti pipirmėtės ar eukalipto eterinį aliejų – gaiva pasklis po visus namus“, – dalijosi pašnekovė.

Per karščius itin svarbu nepamiršti gerti skysčių – net ir tada, kai nejaučiate troškulio.

„Deja daugelis išgeria vandens vis dar per mažai tiesiog nejausdami troškulio. Laikydami butelį ar gertuvę su vandeniu matomoje vietoje, pavyzdžiui, ant darbinio stalo, sukursite priminimą. Per karščius organizmui reikia net 3–4 litrų skysčių per dieną – tik taip palaikysite energiją ir apsisaugosite nuo perkaitimo“, – minėjo V. Giniūnienė.

Troškulio jausmas dažnai pasireiškia pavėluotai, todėl profilaktinis skysčių vartojimas padeda išvengti dehidratacijos.

„Labai šalti skysčiai gali sukelti skrandžio spazmus, gerklės skausmą todėl rekomenduojama rinktis vėsius, bet ne ledinius gėrimus. Geriausias pasirinkimas – paprastas ar mineralinis vanduo, padedantis atkurti elektrolitų pusiausvyrą, nesaldintos žolelių arbatos ir atskiestos natūralios vaisių sultys", – dėstė moteris.

Jei gausiai prakaituojate, patariama retkarčiais išgerti vandens su trupučiu druskos ir citrinos arba elektrolitų tirpalą – tai padeda palaikyti tinkamą organizmo drėgmės ir druskų balansą.

Vakaras – metas vėsai ir ramybei

Anot specialistės, vakariniai ritualai ne mažiau svarbūs nei dienos metu taikomos priemonės.

„Dažnai pamirštame, kad prieš miegą atvėsęs kūnas užmiega lengviau. Šiltas, bet ne karštas dušas, pėdų mirkymas, levandų ar citrusinių vaisių kvapas – visa tai ramina nervų sistemą ir paruošia kokybiškam poilsiui. Taip pat galite į dušo želė įlašinti kelis lašus pipirmėtės ar eukalipto eterinio aliejaus – jie suteikia vėsinantį pojūtį net ir po dušo“ – kalbėjo specialistė.

Ji priduria, kad ir apšvietimas vaidina reikšmingą vaidmenį siekiant atsipalaiduoti nuo karščio.

„Švelni šviesa vakare padeda atsipalaiduoti – tai tarsi ženklas kūnui, kad atėjo ramybės metas“, – minėjo V. Giniūnienė.

Vėsinimo efektą sustiprina langų užtemdymas. Taip pat galima naudoti drėkintuvus arba netoli lovos laikyti vandens dubenį, kuris skleidžia vėsą ir didina drėgmę.

Gaivos kampelis namuose

„Žmonės dažnai galvoja, kad vienintelis būdas atvėsinti namus – tai kondicionierius. Taip, tai puikus sprendimas. Bet ką daryti jei karščiai užėjo, o kondicionieriaus montavimas taip ir liko planuose? Tokiu metu vonios kambarys yra puiki, bet dažnai pamirštama vieta, kurioje galima kurti savo kasdienius vėsinimo įpročius“, – sako V. Giniūnienė, pabrėždama, kad šis kambarys dažnai būna vėsesnis nei likusi namų dalis.

Anot jos, aplinka gali padėti atsigaivinti natūraliai.

„Vonioje temperatūra dažnai keliais laipsniais yra žemesnė, o šaltos plytelės, nedideli langai ar jų nebuvimas, padeda išlaikyti gaivą. Čia nesudėtinga susikurti nedidelį vėsos kampelį – užtenka keleto detalių: vėsaus vandens, šalto kompreso ar purškiklio su levandų vandeniu ir atsigaivinsite", – pasakoja „Celsis“ atstovė.

Vėsus ar drungnas dušas padeda gana greitai sumažinti kūno temperatūrą ir pagerina savijautą. Tačiau tai nebūtinai turi būti tik dušas – veiksmingai veikia ir trumpos kojų vonelės ar vandeniu suvilgytos šluostės, dedamos ant riešų ir kaklo.

„Svarbiausia – ne ekstremalus šaltis, o švelni, maloni vėsa. Kūnas į ją reaguoja palankiai, atpalaiduojami įsitempę raumenys, sumažėja pulsas. Pradėkite vėsinimą nuo galūnių: apipilkite šaltu vandeniu kojas, tuomet rankas. Tai padeda organizmui prisitaikyti prie temperatūros pokyčio ir sumažina staigų kraujospūdžio šuolį. Pilkite vėsią vandens srovę ant riešų, kaklo, kelių ar čiurnų – tai sritys, kur kraujagyslės yra arčiau odos. Vėsinant šias vietas, greičiau sumažėja bendra kūno temperatūra“, – teigia moteris.

Anot specialistės, vėsus dušas neturi trukti ilgai – pakanka 2–5 minučių, bet tai galima kartoti kelis kartus per dieną.

Mitybos svarba karštomis dienomis

Be išorinių priemonių, būtina atkreipti dėmesį ir į tai, ką valgome. Lengvas, vandeningas maistas – agurkai, arbūzai, pomidorai ar šaltos daržovių sriubos – puikiai tinka karščiui malšinti.

„Riebus, keptas maistas tik dar labiau apkrauna kūną ir skatina skysčių netekimą. Vietoj to rinkitės tai, kas lengvai virškinama ir gaivu – tai padės išlaikyti energiją visai dienai. Į valgiaraštį įtraukite agurkus, pomidorus, salotas, arbūzus, persikus ar šaltas daržovių sriubas – šaltibarščius ar gaspačo. Rinkitės ir pilno grūdo produktus: bolivinę balandą, grikius ar lengvus sumuštinius. Venkite riebios, keptos mėsos, per sūrių užkandžių bei itin saldaus ar greitojo maisto – jie tik apsunkins savijautą ir skatins skysčių netekimą“, – rekomenduoja Giniūnienė.

Karštos dienos Lietuvoje kasmet vis dažnėja, tad labai svarbu pritaikyti prie jų savo rutiną. Vonios kambarys gali tapti atsigaivinimo oaze, o nedideli pokyčiai kasdienėje rutinoje padės išvengti diskomforto, nuovargio ir perkaitimo.

Papildoma informacija

Mindaugas Sakalauskas
+37061514712
Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.