Gripas – ūmi virusinė kvėpavimo takų infekcija, kuri ne tik nesirenka žmonių pagal amžių, bet yra viena dažniausių ligų, sukeliančių epidemijas. Įgavęs pagreitį, oro lašeliniu būdu plintantis gripas kasmet susargdina tūkstančius gyventojų. Coagency, remdamasis pokalbiu su Marijampolės „MediCA klinika“ šeimos gydytoja Vilma Rucevičiūte, informuoja, kad gripo komplikacijų pasitaiko beveik kiekvieno sezono metu, nors to galima išvengti pasiskiepijus.
Pernai gripas prislopintas
„Praėjusias metais COVID-19 suvaldymui įvestos priemonės – judėjimo ribojimai, privalomas kaukių dėvėjimas, draudimas būriuotis, eiti į pasilinksminimo vietas ar maitinimo įstaigas – lėmė rekordiškai mažus užsikrėtimo gripu skaičius. Tačiau šie metai – kitokie: karantinas neįvestas, o didžioji dauguma ankstesnių apribojimų netaikomi. Atsižvelgiant į tai, kad nemaža dalis žmonių grįžo į savo darbo vietas, vaikai ir studentai – į mokymo įstaigas, o gripas kolektyvuose, kur daug artimų kontaktų, plinta žaibišku greičiu, šį gripo sezoną sergančiųjų ir gulinčių ligoninėje skaičius gali išaugti“, – sako V. Rucevičiūtė. Šeimos gydytoja priduria, kad skiepai yra vienintelė veiksminga priemonė, apsauganti nuo sunkios šios infekcinės ligos formos. Pasiskiepijus ženkliai sumažėja tikimybė užsikrėsti, tačiaunet jeigu susergama, pasireiškia lengva šios ligos forma, o tai reiškia, kad išvengiama komplikacijų ir liekamųjų reiškinių.
Susirgti gali kiekvienas
Gripu gali susirgti kiekvienas bet kurio amžiaus žmogus, tačiau ši infekcinė liga yra ypač pavojinga esantiems rizikos grupėje.„Asmenims nuo 65 metų amžiaus ir vyresniems, suaugusiesiems ir vaikams, sergantiems lėtinėmis ligomis tokiomis kaip astma, cukrinis diabetas, širdies ir kraujagyslių bei inkstų ligos, gripas yra itin pavojingas, nes sukelia komplikacijas ir pavojų gyvybei. Gripas taip pat pavojingas mažiems vaikams, nes jų imuninė sistema dar nėra pilnai susiformavusi ir nėščiosioms, nes jos gali patirti priešlaikinį gimdymą ar net netekti kūdikio“, – aiškina V. Rucevičiūtė. Šeimos gydytoja priduria, kad sveiki asmenys gripu užsikrečia nuo sergančio žmogaus, kuris čiaudi ar kosti: seilių dalelės kartu su gripo virusu pasklinda ore ir nusėda ant paviršių, o į sveiko žmogus organizmą patenka įkvėpus ir užterštomis rankomis palietus akis, nosies ar burnos gleivinę.
„Gripu susirgusiems žmonėms pasireiškia aukštesnė nei 38 laipsnių temperatūra, sausas kosulys, gerklės, galvos ar raumenų skausmas, nuovargis, silpnumas. Retesniais atvejais gali pasireikšti šleikštulys, vėmimas, pilvo skausmas, viduriavimas“, – simptomus vardija gydytoja.
Pasiskiepyti niekada nevėlu
V. Rucevičiūtė akcentuoja, kad skiepytis visiems rekomenduojama kasmet, nes gripo virusai yra linkę mutuoti. Be to, kiekvieną gripo sezoną, kuris įprastai prasideda spalį, o baigiasi kovą-balandį, pasikeičia vyraujantis gripo tipas Lietuvoje.
„Kasmet yra sukuriama nauja gripo vakcina, leidžianti efektyviai apsauganti gyventojus nuo vyraujančio viruso tipo. Dėl šios priežasties pasiskiepyti rekomenduojama kasmet, geriausia rugsėjį, prieš prasidedant gripo sezonui, kai tikimybė užsikrėsti imuniteto formavimosi metu yra mažiausia. Tačiau skiepytis spalio-vasario mėnesiais taip pat nėra vėlu, nes didelė tikimybė susirgti gresia viso gripo sezono metu, o ją gerokai sumažinti gali tik skiepai“, – pasakoja gydytoja.
V. Rucevičiūtė priduria, kad imunitetas, susidaręs prasirgus ar pasiskiepijus nuo gripo, su laiku silpnėja. Tai reiškia, kad prasidėjus naujam gripo sezonui ir aplinkoje cirkuliuojant naujiems viruso tipams, žmogus bus jiems pažeidžiamas.
„Pasiskiepijus nuo gripo pakankamas antikūnų kiekis organizme išlieka 6-12 mėnesių. Pirmuosius pusę metų susidariusi imuninė apsauga yra efektyviausia, vėliau antikūnų kiekis organizme sumažėja dvigubai, o kartu su juo – ir apsaugos lygis, tačiau tiek pat laiko Lietuvoje trunka ir gripo sezonas“, – pasakoja V. Rucevičiūtė.
Gripo komplikacijos
V. Rucevičiūtė sako, kad susirgus sunkia gripo forma didžiausią grėsmę kelia komplikacijos, sukeliančios daugybinius pažeidimus. „Susirgus sunkia ligos forma, gali pasireikšti tokios komplikacijos kaip plaučių, širdies raumens, galvos smegenų ir galvos smegenų dangalų uždegimas, sinusitas, inkstų uždegimas, taip pat gali sutrikti kitų organų veikla“, – įspėja gydytoja.
Sergant gripu taip pat paūmėja tokių lėtinių ligų kaip astma, hipertenzija, širdies nepakankamumas ir kitos būklės. Daliai persirgusių gripu pasireiškia liekamieji reiškiniai: lėtinio nuovargio sindromas, kai žmogus jaučia nuolatinį energijos ir jėgų trūkumą, ilgai išliekantis kosulys, gerklės perštėjimas ir galvos svaigimas.
Du skiepai vienu metu
Skiepai nuo gripo yra vienintelė efektyvi apsaugos priemonė, leidžianti išvengti sunkių šios ligos formų, dėl jų galinčių kilti komplikacijų, liekamųjų reiškinių ar mirties, todėl kiekvieną gripo sezoną reikėtų pasiskiepyti ir paraginti tai daryti kitus.
Tuo pačiu metu imunitetą galima įgyti ir nuo gripo, ir nuo COVID-19 , reikia tik pasiskiepyti specialiai joms sukurtomis vakcinomis.
„Vakcinos nuo COVID-19 ir gripo yra saugios ir tarpusavyje suderinamos, todėl skiepytis nuo abiejų šių infekcinių ligų galima vieno vizito metu, dozes suleidžiant į skirtingas kūno vietas. Imuninė apsauga nuo gripo organizme susikuria maždaug per dvi savaites, nuo pirmosios ir vienintelės vakcinos dozės, o nuo COVID-19 – praėjus 7-15 dienų po antrojo (arba vienintelio) skiepo“,– paaiškina šeimos gydytoja Vilma Rucevičiūtė.
Kviečiama skiepytis stiprinančiąja vakcina nuo COVID-19
Nuo spalio 20 dienos 18 metų ir vyresni gyventojai, kurie buvo paskiepyti nuo COVID-19 ligos anksčiau nei prieš 180 dienų, kviečiami sustiprinti imunitetą dar viena vakcinos doze, praneša Sveikatos apsaugos ministerija.Toks sprendimas priimtas atsižvelgus į vakcinų suformuoto imuniteto trukmės tyrimus, Europos vaistų agentūros ir Lietuvos ekspertų rekomendacijas.
Registruotis sustiprinančiajai vakcinos dozei galima įprastu būdu: internetu www.koronastop.lt arba Karštosios linijos trumpuoju telefono numeriu 1808. Vakcinuotis taip pat galima pas šeimos gydytoją. Norėdami sužinoti, ar jūsų asmens sveikatos priežiūros įstaiga vykdo skiepijimą nuo COVID-19 ligos, gyventojai turėtų kreiptis į įstaigos registratūrą.
„Comirnaty“, „Spikevax“ arba „Vaxzevria“ vakcinomis paskiepyti gyventojai revakcinuojami tik „Comirnaty“ vakcina, o „Janssen“ vakcina paskiepyti asmenys sustiprinančiajai dozei gali pasirinkti „Janssen“ arba „Comirnaty“ vakciną.
12 metų ir vyresniems pacientams, kurie serga lėtinėmis imunitetą silpninančiomis ligomis arba kuriems taikomas gydymas imuninę sistemą slopinančiais vaistiniais preparatais, gydytojo sprendimu sustiprinančioji „Comirnaty“ vakcinos dozė gali būti skiriama anksčiau, t.y. praėjus ne mažiau kaip 28 dienoms nuo antrosios COVID-19 vakcinos dozės suleidimo dienos.
