„Ketvirtis pasaulio turi kokių nors psichikos sutrikimų. 11 proc. žmonių Lietuvoje vartoja antidepresantus. Smarkiai daugėja demencija ir Alzheimeriu sergančiųjų, gausėja vaikų, turinčių autizmo spektro sutrikimų. Pasaulio mokslininkai mūsų laikmetį vadina sugadintų smegenų epidemija, – virtualioje paskaitoje teigė rašytoja, knygų „Špylkos ir šlepetės“, „Kanarėlė persike“ autorė, sveikatos žurnalistė Nijolė Koskienė. Remdamasi amerikiečio funkcinės medicinos atstovo daktaro Mark Hyman ir kitų autorių atliktų tyrimų išvadomis, ji pateikė žinių apie galimus septynis žingsnius į sveikatą.

Kitoks požiūris į ligą
N. Koskienės teigimu, svarbiausia Mark Hyman idėja – jei sutriko smegenys, greičiausiai problemos reikia ieškoti ne smegenyse. Daktaras M. Hyman dokumentiniame seriale „Sugadintos smegenys“ („Broken brain“) pateikė kitokį požiūrį į vadinamuosius psichikos sutrikimus (nuo autizmo iki Alzheimerio) ir septynis žingsnius į „ultrą protą“: optimizuoti maistines medžiagas, subalansuoti hormonus, užgesinti uždegimą, sugydyti žarnyną, išvalyti toksinus, pamaitinti mitochondrijas, suvaldyti stresą.

Pasak lektorės, M. Hyman rimtai susidomėjo alternatyviąja medicina po nesėkmingo jį ištikusios depresijos gydymo tradiciniais metodais. Tradicinė medicina kelia klausimą „kas tai?“ ir gydo vaistais nesigilindama į ligos priežastį. Jei 5 moterys serga depresija, jų ligos priežastys skirtingos: vienai – netektis, kitai – gyvenimas su girtuokliu vyru, trečiai – vaikystės traumos ir pan. Vargu ar gydymas tokiais pat vaistais bus visoms vienodai sėkmingas. Tai ką daryti susidūrus su psichikos sutrikimu?

Netradicinė, funkcinė medicina kelia klausimą „kodėl?“ Daug laiko skiriama išsiaiškinti, kokios priežastys sukelia ligą ir bandoma pašalinti priežastis.

I žingsnis. Maistinių medžiagų optimizavimas
Sveikatos žurnalistė pabrėžia, kad maisto medžiagų trūkumą organizme ne visada atskleidžia kraujo tyrimas. Gali būti, kad tų vertingųjų medžiagų plaukioja mūsų kraujyje, bet dėl kokių nors priežasčių jos į ląstelę nepatenka. Dažniausiai dėl to būna kalta sutrikusi žarnyno veikla.

Vis dėlto tinkama mityba yra pirmas ir svarbiausias žingsnis į sveikatą. Ir čia reikėtų įsidėmėti dvi sąvokas: maistas – tai, ką valgome mes, o mityba – tai, ką gauna mūsų ląstelės. Maistas yra svarbiausia intervencija į mūsų kūną: per burną mes save gydome arba žalojame. Sunku pakeisti savo įpročius, tačiau turėtume  vengti perdirbti maisto,  krakmolo ir cukrų, padidinti visaverčio maisto vartojimą, valgyti daugiau augalinio maisto ir padidinti sveikų riebalų kiekį (avokadai, riešutai, sėklos, žole maitintų gyvūnų mėsa ir lydytas kokosų aliejus).

Didžiulę žalą, pasak lektorės, padarė mada atsisakyti riebalų. Jie organizmui būtini. Mūsų ląstelių membranos sudarytos iš riebalų rūgščių, fosfolipidų, cholesterolio, sočiųjų riebalų ir baltymų. Bene svarbiausia, esminė maistinė medžiaga mūsų smegenims yra Omega 3 riebalų rūgštys. Gana dideli cholino kiekiai kiaušiniuose (geriau ekologiški), jo galima gauti ir su augaliniu maistu (bolivinės balandos, sojų pienas). Taigi valgykime kiaušinius, kada tik galime. Mitai apie jų kenksmingumą jau seniai paneigti.

Smegenims ypač svarbūs baltymai (aminorūgštys). Kai jų trūksta, jaučiamės išsekę, pavargę, nesusikaupę, depresuoti. Jų šaltinis maiste: žuvis, vištiena, žole maitintų gyvūnų mėsa, ypač  vištienos ir kalakuto krūtinėlė, tunas, kiaušiniai, sūris, jogurtas, ankštiniai, lęšiai, avižos,  riešutai, migdolai, moliūgų ir kitos sėklos, brokoliai, Briuselio kopūstų daigai.

Žinoma, reikalingi angliavandeniai (čia kalbame apie mažo glikeminio indekso angliavandenius spalvotuose vaisiuose, uogose, daržovėse, ankštiniuose, kurie turi ir vitaminų, mineralų, skaidulų). Spalvose esantys fitonutrientai (augalinės kilmės maistinės medžiagos) apsaugo augalą nuo pažeidimų, o mūsų ląsteles nuo senėjimo, nutukimo, smegenų ligų.

Ir dar labai svarbu valgyti skaidulingą maistą, arba prebiotikus: tai pupelės, lęšiai, brokoliai, česnakai, šakniagumbiai, topinambai. Gausūs prebiotikų šaltiniai yra žaliose lapinėse daržovėse, citrusiniuose vaisiuose, poruose, linų sėmenyse, obuoliuose ir kt.

Rekomenduojama į dietą įtraukti probiotinį maistą: kefyrą, kambučia, probiotinius jogurtus, fermentuotą maistą. Probiotikų galima rasti žalumynuose, raugintuose maisto produktuose. Probiotikai yra gerosios bakterijos, kurios palaiko sveiką žarnyno funkciją, užkerta kelią žalingų mikrobų invazijai. Jie padeda šalinti toksinus, kovoti su infekcija ir liga, reguliuoti mūsų medžiagų apykaitą, perdirbti ir įsisavinti maistines medžiagas, gaminti vitaminus.

„Kiekvienas mes savo žarnyne nešiojamės nuo 2 iki 5 kilogramų gyvų mikroorganizmų, ir čia turėtų vyrauti pusiausvyra tarp gerųjų ir blogųjų bakterijų. Žingsnis po žingsnio keiskime mitybos įpročius ir valgykime kuo daugiau augalinio maisto, taip pat švarios žuvies, ekologiškos mėsos, gerųjų širdies ir smegenų sveikatai reikalingų riebalų, gaunamų iš avokado, riešutų, sėklų, alyvuogių, – ragina N. Koskienė. – Smegenų ir žarnyno ryšys yra neabejotinas. Pavyzdžiui, susinervinus prieš egzaminą, suka pilvą, tačiau  nustatyta, kad  apie 400 kartų daugiau signalų eina iš žarnyno į smegenis. Žarnyno mikrobioma yra vitaminų ir kitokio gėrio fabrikas. Todėl turime būti atsakingi, kad nepakenktume savo žarnyno florai ir faunai.“

II žingsnis. Subalansuoti hormonus
Hormonai iš tiesų turi labai didelę įtaką psichinei, fizinei ir emocinei sveikatai. Hormonų disbalansas tiesiogiai susijęs su smegenų veikla, vadinamosiomis psichinėmis ligomis, žarnyno veikla, diabetu (Alzheimeris jau vadinamas III tipo diabetu, beje, diabetikai rizikuoja 4 kartus daugiau susirgti Alzheimeriu). Hormonai kontroliuoja mūsų apetitą, svorį ir nuotaiką.

Paprastai mūsų endokrininės liaukos gamina tikslų kiekvieno hormono kiekį, reikalingą įvairiems mūsų kūno procesams. Tačiau mums, gyvenantiems šiuolaikišką gyvenimą, hormonų pusiausvyros sutrikimai tampa vis dažnesni ir įprasti. Užterštumas – vienas faktorių, žalojančių mūsų hormonus. Todėl pirmiausia reikėtų pašalinti problemos šaltinį. Be to, senstant tam tikrų hormonų mažėja. Laimė, išeitis yra: pilnavertė mityba ir kiti sveikos gyvensenos įpročiai. Svarbiausias iš jų – judėjimas, kuris  gali padėti pagerinti mūsų hormoninę sveikatą ir leisti jaustis bei atrodyti puikiai. Nors atrodo, kad jėgos ir aerobikos treniruočių derinys duoda geriausių rezultatų, tačiau reguliariai užsiimti bet kokia fizine veikla yra naudinga. N. Koskienė pabrėžia, kad labai svarbu, jog fizinė veikla jums būtų maloni: jei patinka šokti – šokite, jei geriau vaikščioti, vaikščiokite. Svarbu, kad judėjimas sukeltų džiugias emocijas.

Trečias dalykas – išsimiegokite. Nepaisant, kokia maistinga yra jūsų dieta ir kiek mankštinatės, jūsų sveikata nukentės, jei neišsimiegosite pakankamai. Blogas miegas siejamas su daugelio hormonų, įskaitant insuliną, kortizolį, leptiną, greliną ir augimo hormoną, disbalansu.

III žingsnis. Užgesinti uždegimą
Nauji įrodymai sieja paslėptą uždegimą su beveik visomis žinomomis psichinėmis ligomis – nuo depresijos iki demencijos, autizmo, nerimo, nuo šizofrenijos iki sociopatinės elgsenos. Yra kelios pagrindinės uždegimo priežastys. Pirmiausia tai netinkama mityba, kurioje  yra didžiuliai kiekiai cukraus, rafinuotų miltų, transriebalų, omega 6 perteklius. Kita priežastis alergenai arba maisto netoleravimas (ypač kai mes net nežinome, kad esame alergiški), o tai tiesiogiai kelia uždegimą smegenyse. Labai dažnas reiškinys mūsų mikrobiomos išsibalansavimas (blogųjų bakterijų perviršius, pralaidus žarnynas ir t.t.)

Ką daryti? Pirma, atsisakyti blogąsias bakterijas maitinančių cukrų ir greitųjų angliavandenių. Didžiausias priešas, smegenų toksinas  – cukrus, kuris sukelia uždegimą, išbalansuoja mūsų organizmą. Pablogėjusi atmintis, dėmesio sutrikimai yra cukraus vartojimo pasekmė.  Rekomenduojama vartoti antibakterinius augalus, kaip česnakai, porai, svogūnai, rozmarinas, raudonėlis, alyvuogės bei valgyti skaidulas. Ir apskritai, kuo įvairesnė mūsų žarnyno mikroflora, tuo sveikesni esame, tad duokim bakterijoms kuo įvairesnio gero maisto.

Be reikalo pamirštas kaulų sultinys. Jis labai maistingas, kai yra naminis, virtas iš kokybiškos ekologiškos paukštienos, žole šeriamų galvijų mėsos ar laukinės žuvies, ir turi nuostabų gydomąjį poveikį organizmui, be to, jame yra daug mineralų, įskaitant kalcį, magnį ir fosforą. Kaulų sultinys taip pat yra puikus želatinos ir kolageno šaltinis. Būtent kolagenas ir želatina padeda išgydyti virškinamojo trakto gleivinę ir sumažinti uždegimą. Itin tinka turintiems pralaidaus žarnyno sindromą.

Išsiaiškinta, kad kai kuriems žmonėms problemų gali pridaryti trumpos grandinės angliavandeniai, kurie gali būti sunkiai virškinami. Trumpai tariant, reikia riboti maisto produktus, kuriuose yra trumpos grandinės angliavandenių, laktozės, fruktozės, fruktanų, poliolių, oligasacharidų. Taigi turint dirglaus žarnyno sindromą reikėtų riboti net tokių sveikų dalykų, kaip obuoliai, kriaušės, medus, mangai, česnakai, svogūnai, porai, burokai, pupos, lęšiai, kaulavaisiai, vartojimą. Jie sunkiai virškinami, o tai kai kuriems žmonėms gali sukelti vidurių pūtimą.

IV žingsnis. Sugydyti žarnyną
Kadangi mokslininkai nustatė tiesioginį mikrobiomos ryšį su smegenimis, psichine sveikata, nuotaika, pykčio protrūkiais, nerimu ir kitais iššūkiais, kartais vien sutvarkius mikrobiomą gali labai pagerėti smegenų veikla. Jau minėta, kad sveikatą ardo maistinių medžiagų, tokių kaip vitaminai C, D, B grupė, cinkas ir Omega 3 riebiosios rūgštys, deficitas. Ar žinote, kad Omega 3 yra pats galingiausias natūralus priešuždegiminis preparatas žemėje? Omega 3 riebiosios rūgštys (tiksliau jų deficitas) tiesiogiai siejamos su 17 mokslo įvardytų negalavimų: depresija, nerimu, dėmesio sutrikimo sindromu, akių sveikata, protiniu vaisiaus išsivystymu nėštumo metu, širdies sveikata, metaboliniu sindromu, autoimuninėmis ligomis, psichinėmis ligomis, Alzheimeriu, vėžiu, vaikiška astma, suriebėjusioms kepenims, kaulų ir sąnarių sveikata, menstruaciniais skausmais, miegu ir galiausiai jūsų oda. Tik būtina atsirinkti kokybišką patikimų gamintojų preparatą. Per 8 savaites  vartojant po 3 kapsules per dieną, nekeičiant mitybos įpročių, uždegiminis indeksas sumažėja 68 procentais.

Priešuždegiminiu, virškinimą skatinančiu poveikiu pasižymi morkos, bananai, kiviai, žalioji arbata, žali kokteiliai. Morkose yra vitaminų A, B komplekso, C, D, E, K, skaidulų, kalio, geležies, mangano, vario, jodo, silicio dioksido, sieros, chromo. Ši daržovė palaiko sveiką virškinimą ir medžiagų apykaitą, padeda vidurių užkietėjimui ir skrandžio opoms, mažina uždegimą, skatina sveiką odą ir gerą regėjimą. Vartoti su riebalais. Bananas turi daug vitaminų B + C, taip pat mineralų, įskaitant kalcį, magnį ir kalį, maitina virškinimo sistemą ir gali padėti nuraminti žarnyno uždegimą. Paprastai bananų kokteilis gaminamas su avižų pienu ir žiupsneliu cinamono. Jis turi daug cukraus, todėl padauginti nereikėtų.  Kivių vaisiai yra veiksminga priemonė nuo vidurių užkietėjimo, ramina ir gydo virškinamąjį traktą. Rekomenduojama pasigaminti kokteilį iš 2 kivių, vandens, žaliosios citrinos sulčių.

V žingsnis. Išvalyti toksinus
Toksinai, kaip gyvsidabris, pesticidai ir kiti 80 000 neatpažintų toksinų, supa mus kasdien. Gyvendami šiuolaikiškame mieste kasdien kvėpuojame užterštu oru, mūsų geriamas vanduo neretai užterštas arsenu. Daugelio mūsų organizmas užterštas sunkiaisiais metalais. Buityje naudojame daugybę chemijos gaminių, mūsų baldai ir net buto sienos išdažyti kenksmingus garus skleidžiančiais dažais ir t. t. Pastebėta, kad gyvsidabrio dažniau randama turtingų žmonių organizme.  Priežastis – žuvis, jūros gėrybės, kremai nuo saulės, kuriuose gausu šios medžiagos.

Ką daryti? Nuo sampratos, kad bakterijos yra priešas ir viską turime dezinfekuoti, pereikime prie teiginio, kad jos mūsų draugai ir apsaugokime savo žarnyną nuo žudančio chemikalų poveikio. Pirkime ekologiškus produktus, darykime įtaką pramonei. Dažniau gaminkime maistą namuose, venkime pusfabrikačių.  Valgykime sveikai, judėkime.

Lektorės teigimu, bent kartą per pusmetį reiktų detoksikuoti organizmą. Detoksikacija – tarsi namų sutvarkymas po gero vakarėlio. Visose kultūrose ir religijose detoksikacija vykdavo natūraliai pagal sezono laikus ar religines šventes. Krikščionys detoksikuodavo kūną ir sielą pasninkaudami dukart per metus: Advento ir Gavėnios metu. To aname  – gerokai švaresniame – pasaulyje ir pakakdavo. Mūsų kūnai per tuos tūkstantmečius metų nelabai pasikeitė, tačiau pasikeitė aplinka – ji tapo labiau toksiška. Vaizdžiai tariant, jei neišnešime šiukšliadėžių, neišvalysime visų priskretusių kampų, tai greitai nebegalėsime įeiti į namus. Detoksikacija paprastai apima visas sistemas: žarnyną, kepenis, inkstus, limfinę sistemą, pačią ląstelę. Tik jei nusipirksime vieną tabletę su užrašu „detox“, dar nereiškia, kad išeis  teršalai. Detoksikacijos programų būna įvairių, ir Lietuvoje daug mitybos specialistų, natūraliosios medicinos atstovų  rekomenduoja savo sistemas, moko keisti mitybą ir gyvenseną, saugiai vartoti detoksikuojančius papildus ar žolinius preparatus. Pirmą kartą tai atlikti N. Koskienė siūlo būtinai su  prižiūrinčiu specialistu.

Be to, psichiniai sutrikimai – depresija, demencija, parkinsonas, nerimo atakos, lėtinis nuovargis, Alzheimeris, demencija  –  gali būti ir paslėptos lėtinės infekcijos, kaip ŽIV, herpes ar pūslelinė, sifilis, Laimo liga, encefalitas, sinusitas, sugedę dantys, pasekmė. Būtinai išsigydykime dantis ir sinusitą.  

VI žingsnis. Pamaitinti mitochondrijas
Mitochondrijų disfunkcija yra dalykas, į kurį oficialioji medicina ilgai nekreipė dėmesio.

Tai nėra ligos, tai tiesiog negalavimai, susiję su tinkamai nefunkcionuojančiomis mitochondrijomis – mūsų ląstelių jėgainėmis. Daugiausia mitochondrijų ląstelėse turi svarbiausi organai: širdis, kepenys, raumenys ir, žinoma, smegenys. Kai šių elektrinių veikla sutrinka, o tai atsitinka dėl daugybės priežasčių, skatinančių uždegimą (pradedant toksinais, netinkama žarnyno veikla ar maistinių medžiagų trūkumu), mes pradedame sirgti. Pasak dr. Mark Hyman, antioksidantiniai fermentai negali atlikti savo darbo, jei trūksta cinko ar seleno, magnio,  kofermento Q10, vitamino D, Omega 3 riebiųjų rūgščių, kurios sudaro mitochondrijų membraną ir dviejų vitaminų – niacino (vitaminas B3) ir riboflavino (vitaminas B2), kurie taip pat yra būtini užtikrinti tinkamą fermentų darbą, maistą verčiant energija mitochondrijoje. Jau minėta, kad renkantis vitaminus ir papildus reikia būti labai atidiems.

VII žingsnis. Suvaldyti stresą
Geriausia visų ligų prevencija – miegas, mankšta,  įvairus, kokybiškas maistas. Nemiga didina psichikos ligų riziką. Norėdami palaikyti optimalią hormonų pusiausvyrą, siekime bent septynių valandų kokybiško miego per naktį. Esame iš prigimties tingūs gyvūnai, tačiau  tyrimai parodė, kad galime sumažinti kortizolio kiekį, užsiimdami stresą mažinančiomis technikomis, tokiomis kaip meditacija, joga, masažai ir klausydamiesi atpalaiduojančios muzikos. Verta skirti valandėlę sau. Galų gale kalbėkimės su artimaisiais, giminėmis, draugais. Kodėl vyrai dažniau serga sunkia depresija? Mažai išsikalba. Mankštinkime savo protą ne vien kryžiažodžiais. Mokykimės naujų dalykų: užsienio kalbos, naujo šokio žingsnelių, imkimės tapyti ar groti gitara.
 
6 savaičių planas
Lektorė atkreipė dėmesį, kad didelė klaida – viską pakeisti „nuo pirmadienio“. Ji siūlo permainų imtis palaipsniui, per 6 savaites. Tarkime, 1 savaitę skiriame mitybai, paskui  atsirenkame sau tinkamus maisto papildus, tik būtinai patikimų gamintojų, ne sintetinius. Trečią savaitę atraskime sau malonią judėjimo formą, įpraskime mankštintis kasdien. Jeigu prisiversdami, susiraukę plušėsime su treniruokliais – nieko gero. Reikia džiugių emocijų. Savaitės ar net dviejų prireiks  miegui susireguliuoti. Kai miegame, vyksta valymas. Išeina toksinai, atsistato ląstelės. 5-6 savaitę  imamės treniruoti protą.

„Svarbiausia – išmeskime toksiškas mintis iš galvos, – sakė N. Koskienė. – Mes keičiame savo gyvenimą su kiekvienu kąsniu ir su kiekviena mintimi. Kas iš to, kad būsime vegetarai, o ėsime savo artimą?“