Kasmet atšilus orams skubame jei ne prie jūros, tai bent prie ežero ar upės. Maga pasipliuškenti gaiviame vandeny. Šiaulių miesto savivaldybės Visuomenės sveikatos biuras informuoja, kad mūsų maudyklų vanduo švarus, birželio 7 d. duomenimis, mikrobiologinė tarša neviršijo leistinų ribinių dydžių, vandens žydėjimas nepastebėtas. Savaitgalis žada malonų pliūpsnį šilumos, taigi pirmyn...
„Stop! – sako visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Alma Mikalauskienė. – Labai gali būti, jog per žiemą primiršote, kaip prie vandens elgtis, kad linksmybės ašaromis nesibaigtų.
Pateikiame keletą sveikatos specialistės patarimų.
Atsargus elgesys gėdos nedaro – gyvybę saugo
Nesimaudykite nežinomose, nuošaliose vietose, geriau pasirinkite paplūdimį, kur daugiau žmonių, budi gelbėtojai. Nepalikite prie vandens be priežiūros mažamečių vaikų. Nepamiškite – mažyliai skęsta tyliai – panėrę į vandenį jie nesuvokia, kas vyksta, pagalbos nesišaukia. Leiskite jiems maudytis tik su gelbėjimosi liemenėmis, nes pripučiami ratai, rankovės yra tik žaislai.
Nežaiskite ten, kur galima netikėtai įkristi į vandenį. Tai gali būti prieplaukos ar molo kraštas, tiltas, status krantas, akmuo, išsikišęs iš vandens. Nemokėdami plaukti neikite į vandenį giliau kaip iki krūtinės, tačiau net jei esate geras plaukikas, nesimaudykite už gylį ribojančių plūdurų, nesiartinkite prie plaukiančių laivų ir nešokinėkite į vandenį nežinomoje vietoje, galite susižaloti atsitrenkę į dugne esančius daiktus.
Neplaukiokite ant pripučiamų čiužinių, padangų kamerų, savadarbių plaustų ir kitų priemonių. Valtyje vilkėkite gelbėjimo liemenę ir neišdykaukite: negalima vaikščioti joje, ją supti – o jeigu apvirs? Jei kaitinotės saulėje, nešokite staiga į vandenį, pirmiau apsišlakstykite juo. Išlipkite iš vandens, jei pasidaro šalta. Nerekomenduojama maudytis po valgio. Pavojinga maudytis tamsiu paros metu, o lyjant lietui ar žaibuojant – dar labiau. Niekada neikite į vandenį apsvaigę nuo alkoholio ar kitų psichoaktyviųjų medžiagų.
Kaip gelbėtis pačiam?
Jeigu pradėjote skęsti, pasistenkite įkvėpti kuo daugiau oro, o dėmesį atkreipkite mojuodami rankomis. Jei esate netoli kranto – šaukitės pagalbos.
Jei sutraukė mėšlungis, pirmiausia reikia atsigulti ant nugaros. Jei nieko nėra greta, galite bandyti sau padėti: jeigu mėšlungis sutraukė priekinius šlaunies raumenis, reikia gulint ant nugaros ištiesti koją ir patempti pėdą į priekį; jeigu mėšlungis sutraukė nugarinius šlaunies raumenis, ištiesus koją, pėdą lenkti į save; jeigu stipriai sutraukė raumenis ir skausmas gana didelis, o koja pati neišsitiesia, reikia mėginti ją ištiesti rankomis; galiausiai sutrauktą raumenį siūloma trinti, gnaibyti, kol pajusite, kad jis suminkštėjo. Kai mėšlungis praeina, galima plaukti į krantą, bet rekomenduojama tai daryti kitu plaukimo stiliumi.
Kaip gelbėti skęstantį?
Jei kitas žmogus skęsta, pirmiausia šaukitės pagalbos, atkreipkite kitų žmonių dėmesį, kvieskite gelbėjimo tarnybas numeriu 112. Jeigu įmanoma, pamėginkite pasiekti skęstantįjį lazda, stora medžio šaka arba numesti jam virvę, kamuolį. Įsidėmėkite, jog gelbėti skęstantį gali tik geras plaukikas, kuris išmano gelbėjimo būdus ir moka tai atlikti praktiškai. Skęstantis žmogus būna apimtas panikos, griebiasi ir nardina gelbstintį žmogų, todėl grėsmė kyla abiem. Jei turite gelbėjimo priemonę (ratą, plūdurą), paduokite ją skęstančiajam per maždaug 1,5 m atstumą, laikydami ją prieš save, tada tempkite jį į krantą. Jei žmogus skęsta upėje, reikia pabėgėti į priekį prieš skęstantįjį ir pasitikti jį plaukiant prieš srovę.Jei skęstantis žmogus jus sugriebė – išsilaisvinkite nuo jo. Tai galite daryti stumdami jo smarką nuo savęs, atsispirdami kojomis ar atsistumdami rankomis nuo jo krūtinės, lauždami rankas ar kitais būdais. Parplukdžius skendusį žmogų į krantą, jei jo gyvybinės funkcijos yra sutrikusios, reikia teikti pirmąją pagalbą, kol atvyks gelbėjimo tarnybos.
