Žiemą, kai šalta, visur kur pažvelgsi, iš kaminų rūksta dūmai. Tačiau kai kurie žmonės pasišildyti sugalvoja deginant įvairias atliekas, kurios į aplinką išmeta daug kenksmingų medžiagų. Gyventojai skundžiasi sakydami, jog žiemą net buto langus baisu praverti, nes nėra kuo kvėpuoti, kai užsiuodžia iš šalia esančių gyvenamųjų namų atpučiami dūmai. Sveikatos specialistai sako, jog nereikia net gaisro, kad žmogus apsinuodytų smalkėmis. Esant netvarkingiems šildymo įrengimams didėja tikimybė apsinuodyti. Atliekant apsinuodijimų analizę Šiauliuose stebima, jog kiekvienais metais, kai padaugėja gaisro atvejų, ypač šaltuoju laikotarpiu registruojami dažni apsinuodijimai smalkėmis.
Smalkės kelia pavojų gyvybei
Pasak Šiaulių visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vedėjos, gydytojos Jūratės Karalevičienės, nors apsinuodijimai smalkėmis palyginus su kitais apsinuodijimais reti, tačiau labai sunkūs ir pavojingi gyvybei. 2014 metais Šiaulių regione smalkėmis apsinuodijo šeši vaikai nuo 1 iki 13 metų amžiaus bei šeši suaugusieji, iš kurių vienas mirties atvejis, 2015 m. apsinuodijimų smalkėmis užregistruota mažiau, tačiau problema išlieka aktuali, nes padaugėjo mirties gaisro metu atvejų, o tai glaudžiai susiję ir su apsinuodijimais smalkėmis.
„Smalkėmis dažniausiai apsinuodijama garažuose, patalpose, kuriose kūrenamos krosnys, židiniai, netinkamai įrengiamos šildymo sistemos, kai nepilno degimo produktai patekę į nevėdinamas patalpas, užteršia orą, kuriuo kvėpuojant ir įvyksta intoksikacija. Norėčiau priminti, kad anglies monoksidas (smalkės) ypatingai klastingas, nes neturi nei kvapo, nei spalvos. Patekęs į kraują, anglies monoksidas net 200 kartų sparčiau nei deguonis jungiasi su hemoglobinu, sudarydamas labai patvarų junginį karboksihemoglobiną. Sutrinka organizmo aprūpinimas deguonimi, vystosi vidinis deguonies badas, žmogus pradeda dusti, pažeidžiama centrinė nervų sistema, ir nesuteikus pagalbos, ištinka mirtis“, – sako J. Karalevičienė.
Kiekvienas turėtų suvokti, kad apsinuodijimo pasekmės tiesiogiai priklauso nuo smalkių koncentracijos ir nuo laiko, kiek žmogus išbūna užterštoje aplinkoje. J. Karalevičienės teigimu, deguonies trūkumas pakenkia ir kepenis, kaulus, raumenis bei kitas žmogaus organizmo sistemas, tačiau labiausiai nukenčia centrinė nervų sistema.
Galvos skausmas – jau apsinuodijimo požymis
Lengvo apsinuodijimo atveju, anot gydytojos, koncentracija kraujyje siekia nuo 10 iki 30 procentų ir žmogui skauda galvą, pykina, atsiranda tachikardija. Todėl paprastai palikus užterštas patalpas, gavus pakankamą kiekį deguonies, šie simptomai praeina.
Vidutinio sunkumo apsinuodijimo atveju (kai koncentracija kraujyje siekia nuo 30 iki 50 procentų), nors sąmonės ir neprarandama, tačiau kamuoja intensyvūs galvos skausmai, svaigimas, nuolatinis pykinimas, dusulys, alpimas, sutrinka judesių koordinacija, atsiranda haliucinacijos.
Sunkaus apsinuodijimo atveju, kai karboksihemoglobino koncentracija kraujyje siekia 50 ir daugiau procentų, atsiranda traukuliai, vystosi kvėpavimo ir širdies veiklos nepakankamumas, ištinka koma.
„Norėčiau akcentuoti, kad bet kokio laipsnio apsinuodijimo atveju, būtina visus buvusius užterštoje patalpoje žmones vežti į ligoninę, kad specialistai įvertintų jų būklę, nes būtent apsinuodijimams smalkėmis būdingas „bumerango“ simptomas, kai apsinuodijimo požymiai pasireiškia praėjus kuriam laikui“, – sako J. Karalevičienė.
Viena iš prevencijos priemonių – mesti rūkyti
Rūkantiems, pasak J. Karalevičienės, ypač pražūtingas smalkių poveikis gali pasireikšti itin greitai ir agresyviai, nes mokslinių studijų duomenimis dažnai rūkančiųjų kraujyje apie 20 procentų hemoglobino jau būna paveikta anglies monoksido ir jis neatlieka savo funkcijos, todėl ir nedidelės smalkių koncentracijos pakanka, kad tokiems žmonėms iškiltų grėsmė gyvybei. Tai dar viena priežastis, dėl kurios verta mesti rūkyti.
„Tarptautinėje praktikoje viena iš dažniausiai siūlomų prevencinių priemonių, namuose įrengti CO detektorių, kuriam suveikus, nedelsiant reikia palikti namus ir kviesti pagalbą. Rekomenduojama kiekvienais metais, patikrinti namo šildymo įrenginius – krosnis, židinius, įvertinti savo būsto ventiliacinės sistemos efektyvumą. Užvestą automobilį būtina kuo greičiau išvaryti iš garažo.
Atliekų deginimas buitinėse krosnyse taip pat didina riziką apsinuodyti smalkėmis, nes būtent deginant atliekas ir susidaro didžiausios nepilno degimo produktų koncentracijos, tame tarpe ir anglies monoksido, ir anglies (suodžiai). Suodžiai nusėda ant vidinių kamino sienelių ir susidarius didesniam sluoksniui galimi savaiminiai gaisrai“, – aiškina gydytoja J. Karalevičienė.
Pagrindinis išmetamųjų dujų komponentas – anglies monoksidas. Pakanka keleto minučių, kad ištiktų mirtis. Išmetamosios dujos sunkesnės už orą, todėl nevėdinamo garažo duobėje gali išlikti keletą dienų. Smalkių antidotas (priešnuodis) – deguonis, todėl pagrindinė prevencija – efektyvi patalpų ventiliacija.
Siekiama išvengti gaisro daugiabučiuose
Šiaulių apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos, Akmenės priešgaisrinės gelbėjimo tarnyba nuo 2016 metų pradžios vykdo prevencinę priemonę Akmenės rajono miestų daugiabučiuose namuose. Jos tikslas užkirsti kelią gaisrams kylantiems minėtų namų laiptinėse. Buvo pastebėta, kad laiptinėse gyventojai palieka įvairius jiems priklausančius daiktus: dviračius, vaikų vežimėlius ir kt., kurie dėl žmonių neatsargumo, tyčios ar vaikų išdykavimo tampa gaisro židiniu. Toks daiktų laikymas susiaurina evakuacijos kelius, kelia pavojų žmonių gyvybei galimo evakavimosi metu ir neretai trukdo kitiems gyventojams. Degantys daiktai pagaminti iš sintetinių medžiagų ar plastiko išskiria labai pavojingus ir nuodingus dūmus, kurie gali tapti laiptinės gyventojų mirties priežastimi. Siekiant išvengti tokio pobūdžio gaisrų ir nepatogumų, pareigūnai kabina skelbimus gyventojams laiptinių informaciniuose stenduose. Tikimasi žmonių sąmoningumo ir aplinkinių supratimo siekiant išvengti gaisrų laiptinėse, bei užtikrinti gyventojų saugumą.
