Hepatitas – virusinė užkrečiamoji (infekcinė) kepenų liga, galinti paslaptingai, be jokių akivaizdžių simptomų slėptis organizme tam tikrą laiką, pereiti į lėtinę formą ir progresuoti į pavojingas gyvybei ligas, tokias kaip vėžys ar kepenų cirozė. Todėl ypač svarbu profilaktiškai tikrintis ir jei reikia, gydymą pradėti kuo anksčiau. Apie 30 proc. pacientų, sergančių lėtiniu hepatitu C, kepenų cirozė ar kepenų ląstelių vėžys išsivysto tik po 20–30 metų nuo užsikrėtimo.
Labai apmaudu, bet dažniausiai liga yra nustatoma per vėlai – esant jau labai rimtam kepenų pažeidimui, rašo Šiaulių visuomenės sveikatos biuro specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stiprinimą, Monika Juknytė.
Susirgti galime bet kuris
Visuomenė linkusi manyti, kad hepatitu suserga tik priklausomi nuo narkotikų, kalintys ar asocialūs asmenys.
Visuomenės sveikatos specialistai neigia šį mitą ir įspėja, kad užsikrėsti gali bet kokio socialinio statuso žmogus. Pagal Higienos instituto statistiką, 2019 m. Lietuvoje buvo užregistruoti 268 hepatito viruso atvejai, iš jų – 169 lėtinio hepatito C atvejai. Tačiau didelė dalis hepatito viruso atveju lieka nediagnozuota. Kepenų uždegimai, sukelti skirtingų hepatito virusų, sklinda įvairiais būdais ir skirtingomis formomis.
Hepatitas A
Hepatito A virusas priskiriamas ligų grupei, kuriomis užsikrečiama per maistą, vandenį ir aplinką. Užsikrečiama, kai virusas patenka į nesirgusio ar nevakcinuoto žmogaus organizmą per burną su užterštu maistu ar vandeniu.
Hepatitas B
Hepatito B virusas randamas beveik visuose užsikrėtusio žmogaus organizmo skysčiuose (kraujas, sperma, išskyros). Plinta per visų rūšių (oralinius, vaginalinius, analinius) lytinius santykius, per kraują (perpilant kraują ar jo produktus, per užkrėstas adatas, leidžiantis narkotikus į veną, atliekant tatuiruotes, veriant auskarus, naudojantis užsikrėtusio asmens dantų šepetėliu, skutimosi mašinėle, manikiūriniais reikmenimis), bei gali būti perduotas iš motinos vaisiui.
Hepatitas E
Hepatito E virusui – ypač imlios moterys trečiame nėštumo trimestre. Lėtinio hepatito E atvejai dažniau registruojami susilpnėjusio imuniteto žmonių tarpe. Dažniausiai perduodamas per užterštą geriamąjį vandenį, maistą, kraują (užkrėsto kraujo perpylimo metu), užsikrėtusi nėščioji infekciją perduoda vaisiui.
Hepatitas C
Imlumas virusiniam hepatitui C yra visuotinas, plinta per kraują. Nors hepatito C virusu negalima užsikrėsti čiaudint, kosint ar sveikinantis, tačiau rizikuoja užsikrėsti HCV infekcija medicinos darbuotojai, turintys sąlytį su krauju (laboratorijų personalas, chirurgai, stomatologai, akupunktūros specialistai, greitosios medicinos pagalbos medikai); hemofilija sergantys asmenys ir hemodializuojami pacientai. Neretai užsikrečiama darant tatuiruotes, veriant auskarus nesteriliais instrumentais, perpilant kraują, naudojantis užsikrėtusio asmens daiktais (dantų šepetėliu, skutimosi, manikiūro, pedikiūro reikmenimis), atliekant medicinines procedūras nesteriliais instrumentais, vartojant švirkščiamuosius narkotikus ir dalijantis užkrėstais švirkštais, adatomis. Užsikrėtusi motina gali perduoti virusą kūdikiui. Didelę riziką užsikrėsti lytinių santykių metu turi sergantys kitomis lytiškai plintančiomis infekcijomis, vyrai turintys lytinių santykių su vyrais, asmenys, turintys daug lytinių partnerių, asmenys, teikiantys seksualines paslaugas, nenaudojantys prezervatyvų lytinių santykių metu.
Skiepų nuo hepatito C viruso nėra. Hepatito C virusas pažeidžia kepenis, sukelia uždegimą, kuris gali progresuoti į kepenų cirozę ir pirminį kepenų vėžį.
Kaip apsisaugoti nuo hepatito C
Lytinių santykių metu rekomenduojama naudoti prezervatyvus. Nesinaudoti kitų žmonių asmens higienos daiktais: skutimosi peiliukais, manikiūro, pedikiūro reikmenimis, dantų šepetuku ir kt.
Naudoti gumines pirštines, jei tenka liesti žmogaus biologinius skysčius arba šiais skysčiai suterštus daiktus, tamponus ir pan. Nevartoti narkotinių medžiagų; jas vartojantiems nesidalyti adatomis, švirkštais ar kitomis švirkštimosi priemonėmis.
Rekomeduojama pasitikrinti
Hepatitas C pavojingas tuo, kad gali būti organizme nesukeldamas jokių simptomų, tačiau perduodamas kitiems asmenims. Simptomai dažniausiai gali pasireikšti praėjus net 7–8 savaitėms. Dažniausi simptomai: didelis bendras silpnumas, apetito stoka, pykinimas. Kiek rečiau pasitaiko karščiavimas, odos niežulys, dešinės pašonės ar sąnarių skausmai.
Rekomenduojama pasitikrinti asmenims, kuriems buvo perpiltas kraujas/kraujo produktai iki 1993 m., buvo atliktos chirurginės operacijos (taip pat Cezario pjūvis) arba invazinės procedūros; jei dėl neaiškių priežasčių padidėję kepenų fermentų ALT, AST rodikliai; vaikams, kurių motinos nėštumo ir gimdymo metu sirgo hepatitu C;
hemodializuojamiems pacientams; sergantiems hemofilija ir kitomis kraujo ligomis; organų, audinių, kraujo donorams; asmenims po organų transplantacijos; medicinos įstaigų darbuotojams; asmenims, kurių šeimos nariui diagnozuotas hepatitas C; nors kartą vartojusiems švirkščiamuosius narkotikus; buvusiems įkalinimo įstaigose; turėjusiems daug lytinių partnerių; užsikrėtusiems ŽIV.
Visuomenės sveikatos specialistai ragina profilaktiškai pasitikrinti, kadangi laiku diagnozuotas Hepatitas C gali būti visiškai išgydomas. Hepatitas C gydomas priešvirusiniais vaistais ir 100 proc. kompensuojamas valstybės lėšomis. Norėdami išsitirti dėl hepatito C, kreipkitės į savo šeimos gydytoją.
