Nesvarbu, ar operacija didelės ar mažos apimties, ar ji planinė, o gal atlikta skubiai – visais atvejais siekiama, kad pacientas kuo greičiau atsistotų ant kojų ir sustiprėtų. Tai ypač aktualu dabar, kuomet kasdien pasiekiame vis naują susirgusiųjų COVID-19 infekcija antirekordą, mat paciento imunitetas po operacijos yra kur kas silpnesnis, tad ir koronaviruso grėsmė jam yra didesnė, informuoja „Idea prima“.

Gydytoja dietologė Auksė Gečionienė sako, kad po kiekvienos operacijos reikia padaryti du dalykus – sumažinti organizmo patirtą stresą ir pradėti kuo anksčiau judėti.

„Pirmas žingsnis po operacijos – organizmo streso mažinimas. Tam padeda nuskausminamieji, kurie jau pradedami lašinti operacijos pabaigoje, ir labai ankstyva mityba. Antras žingsnis po operacijos, kuris galėtų padėti žmogui sustiprėti, yra judėjimas. Kuo anksčiau žmogus pradeda judėti, tuo geriau palaikomas raumenų tonusas ir greičiau gyja operuota vieta“, – akcentuoja ji.

Pagrindinė klaida – nevalgyti
Pasak gydytojos dietologės, neretai bijoma valgyti iškart po operacijos. Kartais ne tik pacientai, bet ir gydantysis personalas dvejoja, ar nereikėtų atidėti maitinimo parai-dviem. Šis klaidingas įsitikinimas dažniausiai lydi pacientus po apendicito, dalies žarnyno ar skrandžio šalinimo operacijos. „Moksliniai tyrimai rodo, jog net  po labai sudėtingos, didelės apimties operacijos, ilgai, 8-12 val., trukusios anestezijos pacientas sveiksta žymiai greičiau, jei gauna maitinimą praėjus kelioms valandoms po anestezijos pabaigos. Tokie pacientai net ir po didelių operacijų gali važiuoti namo praėjus vos kelioms paroms. Todėl svarbiausia yra nebijoti – tiek pačiam pacientui, tiek jį gydančiam personalui“, – aiškina gydytoja A. Gečionienė. Pasak jos, paciento sveikimo sėkmė priklauso būtent nuo pirmų dviejų parų. Jeigu pacientas tuo metu negauna jokių maistinių medžiagų, jis pradeda naudoti savo raumenis tam, kad imunitetą bei operuotą vietą aprūpintų baltymais, ir labai greitai netenka raumens masės. „Jeigu pacientas ima valgyti tik po kelių dienų, perėjimas prie normalios mitybos užsitęsia iki savaitės-dviejų – per šį laiką raumenų kiekis gali drastiškai sumažėti net keliais kilogramais. Tokiam ligoniui tampa iš tiesų sudėtinga atsistoti. Pacientus, kuriems po operacijos maitinimas buvo atidėtas, tenka peroperuoti šešis kartus dažniau negu gavusius maitinimą iš karto po anestezijos. Tokiu atveju vietoje trijų-keturių dienų ligoninėje pacientas čia pasilieka tris-keturis mėnesius“, – teigia gydytoja A. Gečionienė.

Antroji klaida – baimė judėti
Fizinis aktyvumas, taip pat kaip ir ankstyva mityba, prisideda prie paciento sveikimo. Judant žaizda ar pjūvis aprūpinami deguonimi bei maisto medžiagomis, todėl greičiau gyja, o pacientas sparčiau atsigauna.  

Iškart po operacijos – baltymingas maistas
Gydytojos A. Gečionienės teigimu, pacientui po anestezijos iš karto turi būti duodama viena vandens stiklinė. Praėjus valandai-dviem pacientas turėtų išgerti skystą baltymingą kaloringą gėrimą, kuris būtų lengvai pasisavinimas žarnyne.

„Dažnai ligoninėse po operacijos ligoniui duodami sultiniai, bet vietoje neapibrėžtos maistinės vertės ir sudėties sultinių aš visada rekomenduoju rinktis gydomuosius gėrimus. Dėl to, kad su stikline šio medicininio maisto galima gauti didelį kiekį baltymų, prilygstantį keturioms stiklinėms kefyro, taip pat lengvai virškinamų angliavandenių ir riebalų, bei didelį kiekį kitų gijimui reikalingų maisto medžiagų, tokių kaip mikro ir makro elementai, omega-3. Pirmą dieną po operacijos rekomenduočiau išgerti vieną-du tokio gėrimo buteliukus, o antrą dieną pacientui jau galima pasiūlyti ir paprasto maisto, kuris atitiktų jo poreikius. Paciento mityboje taip pat turėtų būti baltymais praturtintų patiekalų“, – pataria ji.

Kasos gaminamas hormonas insulinas reguliuoja cukraus kiekį kraujyje – kuo ilgiau žmogus po operacijos nevalgo, tuo mažiau šio hormono gaminama. Jeigu mityba po operacijos atidedama, anot gydytojos dietologės, pacientui gavus pirmąjį maistą jo organizme pakyla cukraus lygis. Jei ligonis neserga diabetu, po operacijos glikemija yra netiriama ir niekas nepastebi šio žalingo pokyčio.

„Pakilus cukraus lygiui organizme silpnėja imunitetas, į gijimo vietą blogiau pernešamos maisto medžiagos ir deguonis, pažeidžiami inkstai ir širdies veikla, atsiranda nuovargis. Todėl kai pacientas bando po operacijos atsistoti, jis jaučiasi lyg būtų visą savaitę sirgęs gripu, jam sunku judėti. Cukraus lygio padidėjimas taip pat padidina ir komplikacijų tikimybę“, – sako gydytoja A. Gečionienė.

 Lauknešėliai nėra būtini
 Gydytoja dietologė pataria pasitikėti juos gydančiais medikais, ypač dabar, kuomet dėl šalyje paskelbto karantino lankymas yra draudžiamas. Bet jeigu norisi sergantį artimąjį kuo nors pradžiuginti, reikėtų paisyti gydytojų rekomendacijų ir pasitarti su jais, kad pacientui skirtame lauknešėlyje atsidurtų tik patys naudingiausi bei vertingiausi maisto produktai.

„Kai vėl bus galima lankyti ligoninėje gulinčius artimuosius patarčiau jiems atnešti negazuoto vandens arba kavos, kurios pacientai dažnai pasiilgsta, ar mano jau minėtų gydomųjų gėrimų. Tai nepalyginamai naudingiau nei gėlės, kurios nuvys, ar sausainiai ir sultys, kurių apskritai negalima. Po operacijos sveikstančiam pacientui reikia didelio kiekio baltymų, lengvai virškinamų riebalų, bet ne tuščių kalorijų“, – teigia specialistė.  

Darbuotojų mitybos įpročiai kelia nerimą
Kas antras darbuotojas neišgeria reikiamo kiekio vandens, du iš trijų pirmenybę teikia tonizuojantiems gėrimams, o beveik pusė vos retsykiais valgo sveiką ir subalansuotą maistą. Tokias tendencijas parodė rugsėjį tyrimų bendrovės  atlikta trijų šalies miestų biurų darbuotojų apklausa, informuoja „Idea prima“.

Tyrimą inicijavusio verslo centro vadovės Lonedos Gražulevičienės teigimu, greitas gyvenimo tempas įpareigoja žmones vienu metu atlikti daug skirtingų užduočių, visur suspėti, o tai formuoja tam tikrus elgesio darbe įpročius, dažnai – netinkamus.

„Matome, kad didelė dalis vandenį keičia kava, arbata ar kitais tonizuojančiais gėrimais, o į maistą žvelgia kaip į kurą – neva užtenka nepakylant nuo stalo kažko užkrimsti. Ilgainiui toks elgesys sukelia sveikatos problemų, mažinančių pačių darbuotojų efektyvumą ir produktyvumą, tad svarbi darbdavių ir verslo centrų užduotis – sukurti sveiką darbo aplinką, palankiai veikiančią žmonių produktyvumą ir savijautą, ir skatinti darbuotojus keisti netinkamus įpročius“, – sako L. Gražulevičienė.

Gydytoja dietologė dr. Rūta Petereit sako, kad pirmas žingsnis keičiant netinkamus įpročius yra prioritetų perskirstymas ir atsakymas sau į klausimą, ar aš noriu jaustis geriau ir išvengti ateityje gresiančių lėtinių ligų. „Trumpuoju laikotarpiu nepilnavertiška mityba greičiausiai nesukels neigiamų padarinių, tačiau įpročių nekeičiant keletą metų gali išsivystyti lėtinės ligos, su kuriomis kovoti ar jas gydyti kartais teks ir visą likusį gyvenimą. Be abejo, vaistų yra, bet ar mes gyvename tam, kad gertume vaistus“, – retoriškai klausia specialistė.

Daugiau vandens
Beveik pusė (47 proc.) apklausoje dalyvavusių biurų darbuotojų pripažino niekada arba retai darbo metu išgeriantys daugiau nei 1 l vandens. Daugiau vandens geria jaunesni darbuotojai – 18-29 m. amžiaus grupėje tokių buvo 69 proc., o tarp 40-60 m. – jau tik 43 proc.

Už vandenį gerokai populiaresni tonizuojantys gėrimai (kava, žalioji arbata, gaivieji bei energetiniai gėrimai) – net 72 proc. apklaustųjų juos dažnai arba visada geria darbo metu. Labiausiai juos mėgsta 18-29 m. (78 proc.) ir 40-49 m. (71 proc.) amžiaus grupių darbuotojai.

Dr. R. Petereit teigimu, žmonės dažnai teisinasi, kad negeria vandens, nes nejaučia troškulio, o troškulys jau yra ženklas, kad organizmui trūksta maždaug 1 litro gryno vandens. „Troškulio nereikia laukti, o formuoti įpročius atsigerti darbo metu, per pertraukėles, įterpti vandens gėrimą į dienotvarkę.

Per dieną reikia išgerti 4-6 stiklines (1-1,5 litro) gryno vandens, tačiau svarbu ir tai, kiek papildomai išgeriama tonizuojančių gėrimų, kurie veikia skysčius varančiai. Pavyzdžiui, jei žmogus per dieną išgeria 4 puodelius vandens ir 4 puodelius kavos ar arbatos, tai išgerto vandens kiekis tampa nulis. Tad išgėrus puodelį stiprios kavos atstatyti skysčiams reikėtų išgerti papildomai puodelį vandens“, – pataria gydytoja.

Moterys labiau nei vyrai linkusios gerti tiek vandenį (55 proc. moterų ir 51 proc. vyrų), tiek tonizuojančius gėrimus (75 proc. moterų ir 68 proc. vyrų).

„Pasaulio sveikatos organizacijos duomenys rodo, kad net nedidelis vandens trūkumas sukelia diskomfortą ir 20-30 proc. sumažina produktyvumą. Kokybiško geriamo vandens pasiekiamumas darbuotojams šiuo metu jau laikomas savaime suprantamu, tad biuruose įrengiamos geriamo vandens stotelės, periodiškai tikrinama jo kokybė“, – sako L. Gražulevičienė.

Moterys renkasi sveikesnį maistą
Daugiau kaip pusė (56 proc.) apklausos dalyvių darbe stengiasi valgyti kuo sveikesnį ir subalansuotą maistą. Dažniau tokį renkasi moterys – 56 proc. (vyrų – 41 proc.). Ketvirtadalis (25 proc.) apklaustųjų dažniausiai valgo pirktinį, greitai paruošiamą maistą. Tarp pastarųjų daugiausiai yra 18-39 metų amžiaus gyventojų.

Gydytoja dietologė sako, kad greitame maiste, jau pagamintuose patiekaluose yra labai daug pridėtinio cukraus. Be to, jiems gaminti naudojamas saulėgrąžų aliejus, turintis didelį kiekį omega 6 riebiųjų rūgščių, skatinančių lėtines uždegimines ligas, arba margarinai, kurių apskritai nerekomenduojama vartoti.

„Atlikti tyrimai parodė, kad dėl pagamintuose produktuose paslėpto cukraus mūsų šalies gyventojai per dieną suvartoja 96 g arba 19 arbatinių šaukštelių, o turėtume suvartoti 25 g arba 5 arbatinius šaukštelius“, – tikina R. Petereit ir rekomenduoja neturint laiko pietums kavinėje ar restorane geriau atsinešti maistą iš namų, o ne rinktis greitąjį maistą.

Šviežius vaisius ir daržoves 5 ir daugiau kartų per savaitę valgo 63 proc. apklaustųjų. Labiausiai juos stengiasi vartoti 50-60 amžiaus darbuotojai (74 proc.), o štai iš jauniausios, 18-29 m. amžiaus grupės, atstovų penkis ir daugiau kartų šviežius vaisius ir daržoves per savaitę valgo vos pusė (55 proc.).

Pasak L. Gražulevičienės, siekiant užtikrinti darbuotojų sveikatą ir produktyvumą, labai svarbu, kad sveikas maistas, kaip ir vanduo, darbuotojams būtų lengvai pasiekiamas.

Apklausoje dalyvavo 528 Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos biurų darbuotojai, dirbantys privačiame, valstybiniame ir viešajame sektoriuose, klientų aptarnavimo, informacinių technologijų, gamybos, transporto ir kitose srityse.

Trys KTU mokslininkų patarimai padės išgyventi sveikatos krizę
Daugeliui žmonių sveikatos krizė siejasi su pasaulį drebinančia Covid-19 pandemija. Tačiau ir iki jos netilo pavojaus varpai – neregėtais mastais augo onkologinių ligonių gretos, kasmet daugėja ir sergančių diabetu ar širdies bei kraujagyslių ligomis. KTU Maisto instituto mokslininkai dalinasi 3 vertingais, bet labai paprastais patarimais, kurie leis atitolinti susitikimą su sveikatos problemomis.

1. Pasitikrinkite, ar renkatės vertingus produktus
Išlaidos maistui sudaro tikrai nemažą bendro šeimos biudžeto dalį. Mažesnes nei vidutines pajamas gaunančiose šeimose išlaidos maisto produktams gali sudaryti net 40% visų gaunamų pajamų. O norint saugoti sveikatą, reikėtų vengti pirkti ir vartoti kai kuriuos produktus.

Pasak Kauno technologijos universiteto (KTU) Maisto instituto direktorės dr. Alvijos Šalaševičienės, pirmiausiai reikėtų atkreipti dėmesį į produktų pasirinkimą. Ypač tais atvejais, kai pinigų kiekis, skiriamas maistui yra ribotas.

„Dažnai be reikalo nuvertinami yra subproduktai. Visavalgių racione apie 20% viso suvartojamo gyvūninės kilmės maisto gali sudaryti subproduktai ir jų gaminiai. Natūralūs kaulų sultiniai, šaltiena, kepenų paštetai – vertingi ir pigūs produktai, kurių nevertėtų pamiršti. Jie gausūs vitaminais ir mineralinėmis medžiagomis – turi geležies, folio rūgšties, B grupės vitaminų, vario, cinko, cholino“, – sako ji. Pasak mokslininkės, jei baiminatės įsigyti nekokybiškų subproduktų, rekomenduotina rinktis vietinius pardavėjus – smulkius ūkininkus ar ekologišką produkciją siūlančius prekeivius. Taip užtikrinamas trumpiausias žaliavos kelias iki pirkėjo, todėl lengviau išlaikoma aukščiausia gaminio kokybė.

„Taip pat nepamirškite, kad prie bet kurių mėsos patiekalų turėtumėte pasirinkti garnyrą, turintį skaidulinių medžiagų. Tuomet užtikrinsite sklandų virškinimo procesą“, – primena A. Šalaševičienė. Jos teigimu, nederėtų rinktis gaminių, kurie yra pigesni nei žaliava, iš kurios jie gaminami. Pavyzdžiui, jei vištienos kilogramas kainuoja apie 3-6 eurus, tai produktai, pagaminti iš vištienos, tačiau kainuojantys mažiau nei pati vištiena, neturėtų tapti kasdieniu pasirinkimu.

Tokie produktai tikrai nėra kenksmingi, tačiau jų mitybinė vertė yra žemesnė. Todėl nuolat renkantis tik tokius gaminius gali atsirasti svarbių mitybinių medžiagų deficitas. Tad, jei norite sutaupyti pinigų, bet ne sveikatos sąskaita – pasirinkite daugiau gaminti patys ir vartoti kuo mažiau jau pagaminto maisto.

„Derėtų atkreipti dėmesį ir į maistą valgančio asmens amžių. Garbaus amžiaus asmenims arba turintiems kramtymo problemų maistą prieš vartojimą reikėtų papildomai susmulkinti. Taip bus užtikrinamas geriausias mitybinių medžiagų pasisavinimas,“ – sako KTU mokslininkė.

2. Atkreipkite dėmesį į skonio ir kitų juslinių savybių pokyčius
„Galiu užtikrinti, kad žmogaus liežuvis yra neįtikėtino jautrumo kokybės matuoklis, sako KTU Maisto instituto mokslo darbuotoja dr. Gitana Alenčikienė. Šiame institute atliekami jusliniai, cheminiai ir mikrobiologiniai įvairių maisto produktų tyrimai.

„Pirmiausia apžiūrėkite pakuotę, ar ji nėra pakitusi. Tuomet įvertinkite produkto spalvą, kvapą ir konsistenciją – įsitikinkite, kad jie būdingi ir neturi pakitimų. Ir jei minėti aspektai nesukelia įtarimų – ragaukite“, – sako mokslininkė. Jos teigimu, pasitaiko produktų laikymo sąlygų pažeidimų, kurie gali turėti neigiamos įtakos produkto kokybei bei saugai, taip pat visada vertėtų atkreipti dėmesį į produktų laikymo temperatūrą, ypatingai vasaros laikotarpiu. Todėl visada reikia produktus laikyti tinkamomis sąlygomis ir atsakingai.

„Pirmiausia, įvertinkite pakuotę ir jei manote, kad produktas gali būti pakitęs arba net sugedęs – nerizikuokite. Ragaukite tik tada, kai pakuotė atrodo nepažeista, nepakitusi, kvapas, spalva ir konsistencija atpažįstami ir nekelia įtarimo. Jei pastebite pakitusią, išsipūtusią konservų pakuotę arba pelėsio požymius – nedelsiant išmeskite produktą. Kai kurie mikroorganizmai gamina toksinus, stabilius net itin aukštose temperatūrose. Tad tokiu patiekalu apsinuodyti galite net po terminio apdorojimo, o neigiami padariniai gali neapsiriboti tik pykinimu ar viduriavimu“, – pabrėžia G. Alenčikienė.

3. Išsiaiškinkite, kokie yra jūsų organizmo poreikiai
„Alergija maistui, tam tikro maisto netoleravimas, padidintas geležies poreikis ar suprastėjęs tam tikrų mitybinių medžiagų įsisavinimas anksčiau taip ir likdavo neaiškios kilmės ligų priežastimi. Šie sutrikimai gali ne tik ženkliai pabloginti savijautą, bet ir padidinti jautrumą kitoms ligoms, nes nualina imunitetą. Tačiau dabar gana paprasta tiek diagnozuoti bei rasti tokius sutrikimus, tiek su jais gyventi“, – pabrėžia A. Šalaševičienė. Pasak jos, ne tik pasaulinėje rinkoje, bet ir KTU Maisto institute nuolat kuriami suasmenintai mitybai pritaikyti produktai.

„Pavyzdžiui, dalis žmonių dėl etinių ar sveikatos priežasčių atsisako mėsos. Pas mus kuriami mėsos analogai yra praturtinami B grupės vitaminais ir geležimi, kad atitiktų mėsos mitybinę vertę ir užtikrintų pilnavertę mitybą nevartojant mėsos. Kitas pavyzdys – glitimo turinčių javų nevartojantys asmenys. Jų racione atsiranda įvairiausių duonos gaminių analogų, tačiau jie neturi pilnagrūdžiams gaminiams būdingų skaidulų. Tad mūsų tikslas – aprūpinti specialių poreikių turinčius vartotojus produktais, turinčiais maksimaliai aukštą mitybinę vertę“, – sako KTU Maisto instituto vadovė.

 Jos teigimu, labai svarbu atkreipti dėmesį į tai, jeigu turite vienokių ar kitokių apribojimų maisto racione – būtina žinoti, kokių medžiagų deficitas gali susidaryti. Tuomet reikia stengtis jį kompensuoti kitais produktais arba rinktis specialiai personalizuotai mitybai skirtus gaminius“, – sako A. Šalaševičienė.