Česnakas (Allium) yra česnakinių šeimos daugiamečių augalų genties atstovas. Jo yra 400 rūšių. Žiedynas skydiškas, plokščias arba rutuliškas. Žiedai nedideli, vaisius – dėžutė, būdingo aštraus kvapo ir skonio augalas. Daugelis jų yra daržoviniai, prieskoniniai, dekoratyviniai, vaistiniai.
Česnakai – daugiametės daržovės.
Paplitęs visuose žemynuose
Auginami nuo seniausių laikų Babilone, Egipte, Romoje, Graikijoje. Manoma, kad česnakų tėvynė yra lygumos tarp Altajaus ir Tian Šanio kalnynų. Tikriausiai iš ten dar prieš tūkstančius metų česnakas pateko į Kiniją, Egiptą bei kitas šalis.
Kiti teigia, kad česnakai kilę iš Vidurinės Azijos ar Afganistano, Pietvakarių ar net Pietų Azijos. Ten ir dabar auga laukiniai česnakai.
Česnakai minimi Biblijoje ir Korane, buvo vartojami per ritualines apeigas. Manyta, kad ši daržovė turi mistinių savybių, todėl gali apginti nuo nelaimių, nugalėtų piktus kerus ir neutralizuoti nuodus. Kartais česnakai buvo vartojami kerėjimams. Germanų gentys česnakų dėdavo į kapus, kad velionių nekamuotų piktosios dvasios.
Net ir senovėje ne visi mėgo česnakus. Pavyzdžiui, česnakų labai nemėgo Egipto žyniai, jų niekada nevartojo maistui, nes laikė jį nešvariu augalu. Tačiau nemažai buvo ir česnakų šalininkų. Italai manė, kad česnakas labai padeda meilės reikaluose. Bėgo amžiai, tačiau česnako šlovė neblėso.
Lietuvoje savaime auga šešios jų rūšys, dažnas – laukinis, retesnis – kampuotasis, miškinis.
Daugiausia auginamas valgomasis česnakas (Allium sativum). Pasižymi baktericidinėmis savybėmis. Gerai auga vidutinio sunkumo dirvožemiuose. Dauginami skiltelėmis. Sodinamas pavasarį – balandžio ir rudenį – spalio mėnesiais.
Derlingumas, sodintų rudenį, yra 5-8, pavasarį – 3-3,5 tonos iš hektaro.
Česnakų svogūnėliai naudojami kaip prieskonis raugiant bei marinuojant produktus, konservams ir dešroms. Maistui suteikia aštrų, pikantišką skonį bei kvapą.
Gydomosios savybės
Česnakuose yra per 200 įvairių biologiškai aktyvių medžiagų – vitaminų, mineralų, amino rūgščių, enzimų, tarp jų per 70 cheminių junginių, į kurių sudėtį įeina siera. Liaudies medicina nuo seniausių laikų vartojo česnaką, ypač kraujospūdžiui, nutukimui gydyti, norint išsaugoti jaunystę. Česnakas sunormina širdies ritmą, pašalina vainikinių kraujagyslių spazmus, dėl to širdies raumuo geriau aprūpinamas krauju.
Tyrimai parodė, kad česnakas yra viena geriausių sklerozės gydymo ir profilaktikos priemonių. Sumažina blogąjį cholesterolio kiekį kraujyje. Česnakas padeda kamuojamiems pilvo pūtimo, gydo žarnyno uždegimą.
Kitos gydomosios česnako savybės: valo kraują, sukelia prakaitavimą, stiprina nervus, lengvina atsikosėjimą ir dujų šalinimo procesą, greitina žaizdų gijimą, gydo daugelį plaučių ligų.
Prancūzų kunigas antibiotiniu česnako poveikiu pasinaudojo viduramžiais - šis augalas buvo naudojamas maro epidemijai sulaikyti. Šiandien yra žinoma, kad česnakai kaip antibiotikai veikia daugelį organizmų. Amerikos vėžio instituto specialistų nurodoma, kad asmenys, valgantys daugiau česnako, rečiau serga skrandžio vėžiu, nei asmenys, jų nevalgantys arba valgantys mažai.
Taip pat nurodoma, kad česnakų ir svogūnų aliejai padeda gydyti odos vėžį, o česnakas sumažina tikimybę susirgti storosios žarnos vėžiu.
Reikia atminti, kad česnakų turinčius preparatus reikia užgerti dideliu kiekiu vandens arba sulčių. Asmenys, turintys problemų dėl kraujo krešėjimo ir norintys valgyti česnaką, nors ir retai, turėtų pasitarti su gydytoju.
Gripo profilaktikai į nosį įkišamas vatos tamponas su česnakų tyrele. Labai dažnai česnaku vaikams varomos spalinės – į tiesiąją žarną reikia įšvirkšti česnako tyrelės arba daryti klizmą iš česnako nuoviro.
Lietuvos farmacijos pramonė gamina keletą gydomųjų česnako preparatų.
Česnako tabletės vartojamos valgio metu arba prieš valgį, užgeriant vandeniu.
Vieni žmonės česnakus tiesiog garbina, kad tai vaistas nuo devynių ligų, kiti lygiai taip pat nemėgsta. Česnakai yra aštroko skonio ir specifinio kvapo, kuris erzina ne tiek jų mėgėjus, kiek aplinkinius.
Tačiau kas mėgstate česnakus, nėra prasmės nusiminti – kad išnyktų nemalonus česnako kvapas, reikia pakramtyti petražolės šaknelių arba lapelių, ajerų šakniastiebių arba raugintų kopūstų. Taip pat sakoma, kad pienas irgi mažina česnako kvapą.
Namų sąlygomis galima pagaminti įvairių preparatų.
Užpilas
Reikia smulkiai supjaustyti vieną svogūnėlį, užpilti 100 gramų degtinės. Palaikome 7-8 paras tamsioje, šiltoje vietoje. Geriame po 0,5 arbatinio šaukštelio 3 kartus per dieną.
Tepalas
Vieną česnaką reikia sugrūsti, sumaišyti su kiaulių taukais 1:1.
Nuo kosulio
4 česnako skilteles, 2 stiklines pieno reikia pavirti 10 minučių, nukošti. Gerti šiltą po 0,5 stiklinės 4 kartus per dieną ne ilgiau kaip 5 dienas.
Tibetiečių receptas
Tibeto medicina česnakus laikė vaistu nuo visų ligų, mat iš jų paruošti vaistai iš organizmo šalino riebalus ir kitus nereikalingus medžiagų apykaitos produktus. Kraujagyslės tampa elastingesnės, dingsta ūžesys ausyse, pagerėja regėjimas, sumažėja pavojus susirgti skleroze, infarktu, insultu, galimybė susidaryti augliams.
Reikia nuvalyti ir smulkiai supjaustyti 350 gramų česnako. Gautą masę dėti į tamsios spalvos stiklinį indą, užpilti 200 gramų alkoholio (80-90 proc.), sandariai uždaryti. 10 dienų laikyti tamsioje, vėsioje vietoje. Po to masę perkošti ir palaikyti dar kelias dienas. Ši spiritinė ištrauka geriama su pienu 3 kartus per dieną pusvalandį prieš valgį. Literatūroje nurodoma vartojimo schema: 1 dieną reikia gerti 3 kartus per dieną po 1 lašą, 11 dieną – 3 kartus per dieną po 25 lašus.
Gydymą galima pakartoti tik po penkerių metų,.
